FARNET
Fisheries Areas Network
Good Practice Project
Antras pagal dydį Švedijoje ir penktas Europoje Veterno ežeras yra svarbi žvejybos zona, kurioje dėl tų pačių žuvų išteklių konkuruoja komercinės ir pramoginės žvejybos atstovai (svarbiausios rūšys – alpinės šalvys ir vėžiai). 2005 m. buvo įkurta bendro valdymo grupė, siekianti sukurti platformą visų kategorijų suinteresuotųjų subjektų dialogui, užtikrinti ilgalaikį ir tvarų Veterno ežero žvejybos plotų valdymą, įtvirtinti lakstesnį ir efektyvesnį valdymo procesą.
Bendro valdymo grupė, vadovaujama Veterno ežero vandens apsaugos draugijos, atlieka patariamąjį vaidmenį nacionalinei valdžios institucijai, atsakingai už žuvininkystės valdymą. Grupė yra subūrusi komercinės žvejybos, pramoginės žūklės ir žvejų, kurie žvejoja pragyvenimui, atstovus, vandens plotų savininkus, mokslininkus, NVO ir atitinkamas vietos, regionines ir nacionalines valdžios institucijas. Tai leidžia skirtingus interesus puoselėjantiems suinteresuotiesiems subjektams aptarti, kaip turėtų būti vykdoma žuvų apsauga ežere, kaip pagerinti žuvų išteklių mažėjimo situaciją ir kaip ribotus žuvų išteklius paskirstyti įvairioms žvejybos kategorijoms, taip pat nustatyti žuvininkystės kontrolės priemones ir taisykles. Paprastai grupė susitinka 3–4 kartus per metus, kiekvieną susitikimą organizuoja vis kita aplink ežerą įsikūrusi savivaldybė, susitikimo metu apsilankoma pasirinktoje vietoje. Ji turi keletą darbo grupių, skirtų konkrečioms temoms, pvz., vėžiams, taisyklėms ir teisės aktams, sužvejotų žuvų kontrolei ir t. t. Grupės sprendimai paprastai priimami bendru sutarimu.
Kai grupė buvo įkurta (tai viena iš penkių bandomųjų grupių Švedijoje), iš pradžių ji sulaukė paramos iš nacionalinių valdžios institucijų, bet prasidėjus 4 krypties programai bendro valdymo grupės veiklą pradėjo finansuoti Veterno ežero ŽVVG, kuri moka atlyginimą žuvininkystės ekspertui, atliekančiam ne visą darbo dieną dirbančio koordinatoriaus darbą, taip pat padengia kelionės išlaidas ir kompensuoja bendro valdymo grupės nariams už susitikimuose praleidžiamą laiką. ŽVVG taip pat padeda grupei užmegzti ryšius su kai kuriais svarbiais veikėjais, pvz., savivaldybėmis aplink ežerą. Bendro valdymo grupės ir ŽVVG bendradarbiavimas padeda vietos veikėjams, įskaitant žvejybos sektoriaus atstovus, daryti didesnę įtaką žuvininkystės valdymui.
Grupė parengė nemažai rekomendacijų ir teisės aktų pasiūlymų, į kuriuos atsižvelgė nacionalinės valdžios institucijos, pavyzdžiui, buvo įsteigtos trys saugomos Veterno ežero teritorijos ir įrengtos pabėgimo angos vėžių spąstuose. Buvo sukurtas bendras valdymo planas, kuriame pateikiamos gairės ir tikslai kartu su priemonėmis, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas tvariai žvejybai Veterno ežere. Nors valdymo planas nėra teisiškai privalomas, suinteresuotieji subjektai pasiekė savanorišką susitarimą, pagal kurį skirtingų kategorijų suinteresuotiesiems subjektams paskirstomas aštuonių svarbiausių žuvų rūšių laimikis. Bendro valdymo grupė taip pat prisidėjo prie atviresnės ir skaidresnės politikos formavimo, geresnio suinteresuotųjų subjektų savitarpio supratimo, geresnio taisyklių laikymosi ir lankstesnio valdymo proceso; procesas tapo greitesnis, nes sprendimai yra geriau parengiami, o nacionalinės valdžios institucijos dalyvauja nuo pat pradžių.
šis pavyzdys ypač svarbus ŽVVG, kurios susiduria su vartotojų konfliktais dėl žuvų išteklių savo vietovėse. Dėl partnerystės pobūdžio ŽVVG geba suburti įvairius suinteresuotuosius subjektus ir padėti pasiekti bendrą sutarimą dėl bendrų tikslų. Jos taip pat gali padėti užtikrinti, kad žuvininkystės sektoriaus balsas būtų išgirstas ir į jį būtų atsižvelgiama formuojant politiką, tačiau tai, kiek į šių bendrų valdymo organų rekomendacijas bus atsižvelgta, priklauso nuo konkrečios valstybės narės teisinės sistemos.
| Total project cost | €100 000 |
|---|---|
| FLAG grant |
€100 000
|
| Timeframe of implementation | From Aug 2018 |
|---|---|
| Sea Basins |
|
| Type of area |
|
| Theme |
