Ieškiniai dėl nedidelių sumų

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Kroatijos Respublikoje ieškiniai dėl nedidelių sumų reglamentuojami Civilinio proceso įstatymo (kroat. Zakon o parničnom postupku) (Narodne Novine (NN; Kroatijos Respublikos oficialusis leidinys), Nr. 53/91, 91/92, 112/99, 129/00, 88/01, 117/03, 88/05, 2/07, 84/08, 96/08, 123/08, 57/11, 25/13, 89/14, 70/19, 80/22, 114/22 ir 155/23) 457–467a straipsniais, o Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, reglamentuojama Civilinio proceso įstatymo 507o-507ž straipsniais.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Ieškiniai dėl nedidelių sumų yra ieškiniai dėl ne didesnės kaip 1 320,00 EUR sumos.

Ieškiniai dėl nedidelių sumų komerciniuose teismuose (kroat. trgovački sudovi) yra ieškiniai dėl ne didesnės kaip 6 630,00 EUR sumos.

Ieškiniams dėl nedidelių sumų taip pat priskiriami ieškiniai, kai ieškinio pareiškimas nėra susijęs su pinigų suma, tačiau ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis sutinka vietoje ieškinio patenkinimo gauti konkrečią pinigų sumą, ne didesnę kaip 1 320,00 EUR.

Ieškiniams dėl nedidelių sumų taip pat priskiriami ieškiniai, kai ieškinio pareiškimas susijęs ne su pinigų suma, o su kilnojamojo turto, kurio vertė, kaip ieškinyje nurodė ieškovas, ne didesnė kaip 1 320,00 EUR, perdavimu.

Pagal dabartinę tvarką Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros reglamentuojamos Reglamentu (EB) Nr. 861/2007, jeigu ieškinio suma tuo metu, kai jurisdikciją turintis teismas gauna ieškinio formą, nėra didesnė kaip 2 000 EUR, išskyrus visas palūkanas, išlaidas ir mokesčius.

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros taip pat vykdomos prieštaravimo dėl mokėjimo įsakymo atveju, jei ginčijamos mokėjimo įsakymo dalies vertė nėra didesnė kaip 1 320,00 EUR.

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūroje procesas pirmosios instancijos teisme turi būti užbaigtas per pagrįstą laikotarpį ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vienus metus nuo ieškinio pateikimo dienos.

1.2 Procedūros taikymas

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros vykdomos vietos arba komerciniame teisme pagal Civilinio proceso įstatymo 34 ir 34b straipsniuose nustatytas dalykinės kompetencijos taisykles. Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros pradedamos pateikiant ieškinį kompetentingam teismui, t. y. pateikiant prašymą dėl vykdymo, pagrįstą notarui pateiktu autentišku dokumentu, kai buvo laiku pateiktas priimtinas prieštaravimas dėl vykdomojo rašto.

1.3 Formos

Formos, kiti reikalavimai ar deklaracijos teikiami raštu, faksu arba e. paštu ir naudojami tik Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrai pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2007.

Kitų nustatytų formų, kuriomis būtų galima pateikti ieškinį pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, nėra.

1.4 Pagalba

Civilinio proceso įstatyme nėra specialių nuostatų dėl teisinės pagalbos, teikiamos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros dalyviams. Per ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą ieškovui turi atstovauti advokatas.

Jeigu įvykdomi Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo (kroat. Zakon o besplatnoj pravnoj pomoći) (NN Nr. 143/13 ir 98/19) reikalavimai, šalys turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą.

Informaciją apie nemokamos teisinės pagalbos sistemą Kroatijoje galima rasti šioje interneto svetainėje https://pravosudje.gov.hr/besplatna-pravna-pomoc/6184.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Per ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą šalys ne vėliau kaip ieškinio arba atsiliepimo į ieškinį pateikimo metu turi nurodyti visus faktus, kuriais grindžia savo ieškinį, ir pateikti visus įrodymus, reikalingus nurodytiems faktams pagrįsti.

Per ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, susijusią su prieštaravimu dėl mokėjimo įsakymo, ieškovas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo dėl mokėjimo įsakymo panaikinimo gavimo dienos privalo pateikti visus faktus, kuriais grindžia savo reikalavimus, ir visus įrodymus, reikalingus pateiktiems faktams pagrįsti.

Per ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, susijusią su prieštaravimu dėl mokėjimo įsakymo, atsakovas privalo pateikti visus faktus, kuriais grindžia savo reikalavimus, ir bet kokius įrodymus, reikalingus pateiktiems faktams pagrįsti, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo ieškovo pareiškimo, kuriame ieškovas pateikia visus faktus, kuriais grindžia savo reikalavimus, ir bet kokius įrodymus, reikalingus pateiktoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti, gavimo.

Per parengiamąjį posėdį šalys gali pateikti naujų faktų arba naujų įrodymų tik tuo atveju, jei ne dėl savo kaltės jos negalėjo jų pateikti arba nurodyti ieškinyje, atsiliepime į ieškinį arba pareiškimuose pagal pirmiau minėtas nuostatas, kuriuose išdėstyti visi faktai, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, ir pateikti įrodymai, pagrindžiantys pateiktus faktus.

Teismas neatsižvelgia į naujus faktus ir įrodymus, kuriuos šalys išankstiniame posėdyje nurodo ar pateikia nesilaikydamos minėtų nuostatų.

Įrodymų rinkimui taikomos bendrosios Civilinio proceso įstatymo nuostatos. Taigi, įrodymus pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą gali sudaryti patikrinimai, dokumentai, liudytojų parodymai, teismo užsakytos ekspertų ataskaitos, šalių pateikti įrodymai, o teismas sprendžia, kurie iš pateiktų įrodymų bus naudojami bylos faktams nustatyti.

Daugiau informacijos apie įrodymus ir įrodymų rinkimą pateikiama informaciniame rinkinyje „Įrodymų rinkimas. Kroatijos Respublika“ (kroat. Izvođenje dokaza – Republika Hrvatska).

1.6 Rašytinė procedūra

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra vykdoma raštu.

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrose teismas rengia posėdį, jei mano, kad posėdis yra būtinas įrodymų rinkimo procedūrai vykdyti, arba jei bent viena iš šalių pateikia pagrįstą pasiūlymą surengti posėdį. Jei teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, mano, kad procedūra gali būti vykdoma teisingai be teismo posėdžio, teismas priima sprendimą, kuriuo šalies pasiūlymas surengti teismo posėdį atmetamas. Sprendimas, kuriuo atmetamas šalies pasiūlymas surengti teismo posėdį, negali būti skundžiamas.

1.7 Sprendimo turinys

Kadangi specialių nuostatų dėl teismo sprendimo pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą turinio nėra, taikomos Civilinio proceso įstatymo bendrosios nuostatos, t. y. Civilinio proceso įstatymo 338 straipsnis, kuriame nurodyta, kad rašytinėje sprendimo versijoje turi būti oficiali įžanginė dalis, rezoliucinė dalis ir motyvuojamoji dalis.

Sprendimo įžanginėje dalyje turi būti nurodyta: tai, kad sprendimas skelbiamas Kroatijos Respublikos vardu; teismo pavadinimas; vienintelio arba pirmininkaujančio teisėjo, teisėjo-pranešėjo ir kolegijos narių vardai ir pavardės, šalių, jų teisinių atstovų ir agentų vardai ir pavardės arba pavadinimai, asmens kodai ir jų gyvenamosios vietos arba registruotosios būstinės; trumpas ginčo dalyko apibūdinimas; pagrindinio posėdžio pabaigos data; šalys, jų teisiniai atstovai ir agentai, kurie dalyvavo pagrindiniame posėdyje, ir sprendimo priėmimo data.

Sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas teismo sprendimas dėl konkrečių reikalavimų, susijusių su ieškinio esme, ir antrinių reikalavimų priėmimo ar atmetimo, taip pat sprendimas dėl reikalavimo, pateikto įvykdyti, buvimo ar nebuvimo (Civilinio proceso įstatymo 333 straipsnis).

Motyvuojamojoje dalyje teismas trumpai apibūdina šalių reikalavimus, jų pateiktus faktus ir įrodymus, kuriais grindžiami šie reikalavimai. Teismas taip pat nurodo ir paaiškina, kuriuos iš šių faktų jis siekė nustatyti, kodėl ir kaip juos nustatė ir ar juos nustatė išklausęs įrodymus, kokie įrodymai buvo pateikti, kodėl ir kaip jie buvo įvertinti. Teismas konkrečiai nurodo, kokiomis materialinės teisės nuostatomis buvo remiamasi priimant sprendimą dėl šalių reikalavimų, ir prireikus išdėsto savo poziciją dėl šalių požiūrio į teisinius ginčo motyvus ir į prašymus arba prieštaravimus, dėl kurių jis neišdėstė motyvų savo nutartyse, priimtose vykstant procesui.

Už akių priimto sprendimo, sprendimo, pagrįsto reikalavimo pripažinimu, arba sprendimo, pagrįsto reikalavimo atsisakymu, motyvuojamojoje dalyje nurodomi tik tokių sprendimų priėmimo motyvai.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Sprendimas dėl išlaidų atlyginimo pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą skelbiamas remiantis Civilinio proceso įstatymo bendrosiomis nuostatomis; bylą visiškai pralaimėjusi šalis privalo atlyginti kitos šalies ir jos interesais į bylą įstojusios šalies išlaidas.

Jeigu šalys iš dalies laimėjo bylą, teismas pirmiausia nustato kiekvienos iš jų patenkintos ieškinio dalies procentinę dalį, paskui iš daugiau laimėjusios šalies patenkintos ieškinio dalies procentinio dydžio atima mažiau laimėjusios šalies patenkintos ieškinio dalies procentinę dalį, paskui nustato daugiau laimėjusios šalies konkrečių ir bendrų išlaidų sumą byloje, kuri buvo būtina tinkamai procedūros eigai užtikrinti, ir po to, atsižvelgdamas į šalių patenkintų ieškinio dalių procentinę dalį, atlygina šiai šaliai likusią visų išlaidų dalį. Patenkinto ieškinio dalis byloje vertinama remiantis patenkintais reikalavimais, taip pat ją vertinant atsižvelgiama į pateiktus įrodymus reikalavimams pagrįsti.

Neatsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, teismas gali nurodyti kiekvienai šaliai atlyginti kitai šaliai konkrečias išlaidas pagal Civilinio proceso įstatymo 156 straipsnio pirmą pastraipą, kurioje nustatyta, kad, neatsižvelgiant į bylos baigtį, šalis turi atlyginti priešingai šaliai išlaidas, patirtas dėl jos kaltės ar dėl jos patirto įvykio.

Jeigu bylos šalių patenkintos ieškinio dalys yra maždaug vienodos, teismas gali nurodyti kiekvienai šaliai padengti savo išlaidas arba vienai šaliai atlyginti kitai šaliai tik konkrečias išlaidas pagal Civilinio proceso įstatymo 156 straipsnio pirmą pastraipą.

Teismas gali nuspręsti, kad viena šalis turėtų padengti visas priešingos šalies ir į bylą įstojusios šalies patirtas išlaidas, jeigu priešinga šalis pralaimėjo tik palyginti nedidelę savo ieškinio dalį, o atskiros išlaidos dėl šios dalies nebuvo patirtos.

Tačiau, neatsižvelgiant į bylos baigtį, šalis privalo atlyginti visas priešingos šalies išlaidas, patirtas dėl jos kaltės arba dėl jos patirtų įvykių.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros atveju skundą galima pateikti tik dėl sprendimo, kuriuo užbaigiama procedūra.

Vienintelis būdas apskųsti kitus sprendimus, kurie gali būti skundžiami pagal šį įstatymą, yra skundas dėl sprendimo, kuriuo užbaigiama procedūra.

Visais kitais atžvilgiais skundai reglamentuojami pagal Civilinio proceso įstatymo bendrąsias nuostatas. Pagal šias nuostatas vykstant ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrai šalys gali pateikti skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo per 15 dienų nuo sprendimo ar nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Sprendimą ar nutartį, kuriais baigiama ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, galima apskųsti tik remiantis klaidingu materialinės teisės taikymu ir Civilinio proceso įstatymo 354 straipsnio antroje pastraipoje nurodytų civilinio proceso nuostatų esminiais pažeidimais, išskyrus tos pastraipos 3 punkte nurodytą pažeidimą.