Visit the new FARNET 2014-2020 website

Nacionalinio žvejybos tinklo veiklos planavimas

Nacionaliniai tinklai atlieka svarbų vaidmenį užtikrindami FLAG grupių, žvejybos suinteresuotųjų subjektų ir nacionalinių bei regioninių administravimo institucijų, dalyvaujančių vietos žvejybos plėtroje, ryšį. Latvijos nacionalinis tinklas padeda ne tik FLAG grupėms, bet ir visam žvejybos sektoriui keistis informacija ir žiniomis.

Šis BIVP pavyzdys taip pat pateikiamas tokiomis kalbomis:

 

Latvijos nacionalinio bendradarbiavimo žvejybos srityje tinklo veiklos spektras yra platesnis nei daugelio nacionalinių tinklų. Latvijos žvejybos ir akvakultūros sektorius yra labai suskaidytas ir atskirtas, todėl šis tinklas padeda suburti visus žvejybos ir akvakultūros suinteresuotuosius subjektus ir šešias Latvijos FLAG grupes. Pagrindiniai nacionalinio tinklo tikslai yra stiprinti žvejybos sektoriaus subjektų ryšius, gerinti bendravimą, skatinti gerąją patirtį ir žuvininkystės regionų plėtrą.

Nacionalinis tinklas turi savo sekretoriatą, veikiantį Latvijos žemės ūkio konsultavimo ir mokymo centre (tai organizacija, kuri taip pat atsakinga už nacionalinio kaimo plėtros tinklo veikimą). Jo veikla grindžiama bendru 2015–2020 m. veiksmų planu ir metiniais darbo planais, kuriuose atsižvelgiama į žvejybos suinteresuotųjų subjektų poreikius ir pasiūlymus. Nacionalinio tinklo prioritetai:

didinti žvejybos sektoriaus ekonomikos veiksmingumą. To siekiama rengiant seminarus ir tiriamuosius vizitus Latvijoje ir užsienyje ir siekiant stiprinti žvejybos sektoriaus subjektų gebėjimus ir sudaryti palankesnes sąlygas keistis patirtimi;

skatinti verslo plėtrą, įskaitant pakrantės rajonų įvairinimą ir akvakultūros plėtrą vidaus vandenyse; nacionalinis tinklas teikia paramą ir ekspertų (akvakultūros eksperto ir 10 pakrantės ir žuvininkystės regionų plėtros srities ekspertų) konsultacijas, taip pat dirba su jaunimu, siekdamas plėtoti verslo projektus žvejybos arba akvakultūros srityje;

skatinti žvejybą ir akvakultūrą, pvz., rengiant metines konferencijas, leidžiant leidinius ir stiprinant žvejybos srities NVO bei valstybės institucijų pajėgumus.

Nacionalinis tinklas palaiko nuolatinius ryšius su žvejybos suinteresuotaisiais subjektais ir nuolat analizuoja jų poreikius (pvz., prieš rengiant metinius darbo planus visiems duomenų bazėje esantiems kontaktiniams asmenims siunčiamas metinis klausimynas). Metinius darbo planus nacionalinis tinklas pateikia valdymo institucijai, kad ši juos patvirtintų, ir teikia ketvirčio stebėsenos ataskaitas. Nacionalinis tinklas taip pat atlieka vertinimą ir įsivertinimą.

  • Pagrindiniai laimėjimai. Per septynerius metus nacionaliniam tinklui pavyko padidinti pasitikėjimą, sukurti paprastai atskirtų žvejybos ir akvakultūros sektorių sąveikumą, suteikti jų atstovams naujų įgūdžių ir naujos patirties. Gebėjimas įtraukti tinklo narius į sprendimų priėmimo procesą ir teikti konkretiems poreikiams pritaikytą paramą nacionaliniams tinklui padėjo susikurti patikimo ir pripažinto partnerio siekiant pakrantės rajonų plėtros reputaciją. Gaudami paramą žvejybos suinteresuotieji subjektai galėjo dalyvauti vedant dialogą politikos klausimais.
  • Perkeliamumas. Dauguma nacionalinių tinklų dirba tik su FLAG grupėmis. Iš Latvijos pavyzdžio matyti, kaip nacionalinis tinklas gali pasiekti daugiau žvejybos suinteresuotųjų subjektų. Iš jo taip pat matyti, kokių pastangų ir išteklių reikia, kad būtų galima įdiegti tokią sistemą.
  • Pamokos. Nacionalinis tinklas pasiekia geresnių veiklos rezultatų taikydamas dalyvavimu grindžiamą požiūrį ir įtraukdamas visus savo narius į žvejybos sektoriaus plėtrą. Šiam procesui reikia daug laiko ir daug tiesioginio bendravimo su suinteresuotaisiais subjektais.

Ištekliai

Įgūdžiai: puikus žvejybos ir akvakultūros sektoriaus išmanymas, gebėjimas bendrauti ir padėti

Darbuotojų ištekliai: 3 etato ekvivalentai nacionalinio tinklo sekretoriate ir 10 vietos lygmeniu veikiančių ekspertų

Finansiniai ištekliai: 2 500 000 EUR Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo veikimo laikotarpiu (500 000 EUR nacionalinio tinklo sekretoriatui ir 2 000 000 EUR planui įgyvendinti). Nacionalinis tinklas finansuojamas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo techninės paramos lėšomis.


Informacijos santrauka ir kontaktiniai duomenys

Laikotarpis: nuolatinis procesas

Problemos nagrinėjimo data: 2016 m. lapkričio mėn.

Metodą taikančios organizacijos rūšis: nacionalinis tinklas

Edgars Linde
Edgars.Linde (at) llkc.lv
+371 29139027
www.laukutikls.lv/nozares/zivsaimnieciba

Raktiniai žodžiai: nacionaliniai tinklai, žvejybos sektoriaus stiprinimas, konkretiems poreikiams pritaikyta parama