Užuot pasirinkę valstybių narių įstatymuose numatytas procedūras, bylos šalys gali rinktis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą. Sprendimas, priimtas vykdant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, pripažįstamas ir yra vykdytinas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jį pripažinti vykdytinu ir nesuteikiant galimybės ginčyti jo pripažinimą.

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrai taikyti parengtas standartines formas visomis kalbomis rasite čia. Procedūra pradedama nuo A formos, kurią pildant reikėtų pridėti visus reikiamus patvirtinamuosius dokumentus, kaip antai kvitus, sąskaitas faktūras ir pan.

A forma turi būti siunčiama jurisdikciją turinčiam teismui. Gavęs prašymą, teismas turi užpildyti atitinkamą atsiliepimo formos dalį. Per 14 dienų nuo prašymo gavimo, teismas turėtų įteikti atsakovui jo kopiją kartu su atsiliepimo forma. Atsakovas turi užpildyti jam skirtą atsiliepimo formos dalį ir atsakyti per 30 dienų. Kad ir koks būtų atsakymas, jo kopiją teismas turi išsiųsti ieškovui per 14 dienų.

Per 30 dienų nuo atsakovo atsiliepimo gavimo (jei jis gautas), teismas turi priimti sprendimą dėl nedidelės sumos ieškinio arba bet kurios bylos šalies paprašyti raštu pateikti daugiau informacijos, arba sušaukti abi bylos šalis į žodinį bylos nagrinėjimą. Jeigu surengiamas žodinis bylos nagrinėjimas, nėra būtina būti atstovaujamam advokato ir, jei teismas turi tinkamą įrangą, teismo posėdis turėtų vykti kaip vaizdo konferencija arba telekonferencija.

Kai teismas išduos pažymą (kurią galbūt reikės išversti į kitos valstybės narės kalbą) ir sprendimo kopiją, sprendimas be jokių papildomų formalumų bus vykdytinas visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Kitos valstybės narės institucija gali atsisakyti vykdyti sprendimą tik jeigu jis prieštarauja kitoje valstybėje narėje priimtam sprendimui tų pačių šalių byloje Sprendimas vykdomas pagal valstybės narės, kurioje jis turi būti vykdomas, nacionalines taisykles ir procedūras.

Susijusios nuorodos

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007 - 2017 m. birželio 14 d. konsoliduotas tekstas  (1940 Kb) 

Naudotojo vadovas kaip taikyti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą  (1827 Kb) 

Praktinis vadovas kaip taikyti nagrinėjimo procedūrą  (2272 Kb) 

Vartotojams skirtas infografikas  (104 Kb) 

Teisininkams skirtas lankstinukas  (556 Kb) 

Verslininkams skirtas lankstinukas  (234 Kb) 

Tinklo priemonių rinkinys. Informacija apie Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą

Ieškiniai dėl nedidelių sumų – Pranešimai valstybėms narėms ir paieškos priemonė, padėsianti susirasti kompetentingą teismą ar instituciją

Spustelėjus kurios nors šalies vėliavą, bus pateikta išsami tos šalies informacija.

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Pagal Belgijos teisės aktus jokia speciali procedūra ieškiniams dėl nedidelių sumų nenumatyta, nors bylų nagrinėjimas supaprastinta tvarka siekiant įpareigoti sumokėti skolą yra numatytas (procédure sommaire d’injonction de payer/summiere rechtspleging om betaling te bevelen): žr. atskirą dokumentą.

Ieškiniams dėl nedidelių sumų speciali procedūra nenumatyta. Taikoma įprasta teisinė procedūra, bet ji labai paprasta.

Įprasta procedūra yra tokia:

• antstolio pranešimu (exploit d’huissier/deurwaardersexploot) įteikiamas šaukimas (citation/dagvaardiging);
• raštu pasikeičiama argumentais (conclusions/conclusies);
• surengiamas teismo posėdis (plaidoirie/pleidooi) ir procesas užbaigiamas;
• teismo sprendimas.

Iš esmės jokių supaprastinimų nenumatyta, tačiau kai kurie ieškiniai pareiškiami ne įteikiant pirmiau nurodytą šaukimą, o pareiškimu, kuriuo pradedamas įprastas rungimosi principu grindžiamas procesas ir kuris pateikiamas tiesiogiai teismui (requête contradictoire/verzoekschrift op tegenspraak) (Teismų kodekso (Code judiciaire/Gerechtelijk Wetboek) 1034bis–1034sexies straipsniai). Pavyzdžiui, toks prašymas gali būti pateikiamas kilus nuomotojo ir nuomininko ginčui. Teismų kodekso 1344bis straipsnyje nurodyta, kad, visada taikant žemės ūkio paskirties žemės nuomai nustatytas taisykles, bet kuris ieškinys, susijęs su turto nuoma, gali būti pareiškiamas taikos teismo (justice de paix/vredegerecht) kanceliarijai (greffe/griffie).

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

1.2 Procedūros taikymas

1.3 Formos

1.4 Pagalba

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

1.6 Rašytinė procedūra

1.7 Sprendimo turinys

1.8 Išlaidų atlyginimas

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Nuorodos

Teisės aktai, susiję su supaprastinta tvarka nagrinėjamomis bylomis dėl įpareigojimo sumokėti: Interneto svetainė:Federalinė viešoji teisingumo tarnyba:

• Rubrikoje „Rechtsbronnen”/„Sources de droit“ spustelkite „Geconsolideerde wetgeving”/„Législation consolidée“.
• Rubrikoje „Juridische aard“/„Nature juridique“ pasirinkite „Gerechtelijk Wetboek“/„Code judiciaire“.
• Rubrikoje „Woord(en)“/„Mot(s)“ įveskite „664“.
• Spustelkite „Opzoeking“/„Recherche“ ir tada „Lijst“/„Liste“.
• Spustelkite „Detail“/„Détail“

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Bulgarijos civilinio proceso kodekse nėra konkrečios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros. Nuo 2009 m. sausio 1 d. Bulgarijos teismai taiko 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą. Ši procedūra taikoma regioniniuose teismuose, o tais atvejais, kai klausimai nėra konkrečiai nagrinėti Reglamente (EB) Nr. 861/2007, taikomos bendrosios Civilinio proceso kodekso taisyklės.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Bulgarijos civilinio proceso kodekse nėra konkrečios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros.

1.2 Procedūros taikymas

Bulgarijos civilinio proceso kodekse nėra konkrečios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros.

1.3 Formos

Bulgarijos civilinio proceso kodekse nėra konkrečios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros.

1.4 Pagalba

Bulgarijos civilinio proceso kodekse nėra konkrečios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Bulgarijos civilinio proceso kodekse nėra konkrečios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros.

1.6 Rašytinė procedūra

Bulgarijos civilinio proceso kodekse nėra konkrečios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros.

1.7 Sprendimo turinys

Bulgarijos civilinio proceso kodekse nėra konkrečios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Bulgarijos civilinio proceso kodekse nėra konkrečios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Bulgarijos civilinio proceso kodekse nėra konkrečios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros.

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Čekijoje nėra konkrečios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros. Į ieškinių dėl nedidelių sumų kategoriją (t. y. atsižvelgiant į finansinės kompensacijos dydį) atsižvelgiama tik apeliaciniame procese.

1.2 Procedūros taikymas

Civilinio proceso kodekso 202 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai dėl teismo sprendimų, susijusių su 10 000 CZK (Čekijos kronų) neviršijančia pinigine kompensacija, neskaitant bet kokių palūkanų ir mokesčių, susijusių su reikalavimu, yra nepriimtini; ši nuostata netaikoma už akių priimtiems teismo sprendimams.

Todėl skundus dėl už akių priimtų sprendimų galima pateikti net jeigu sprendimas buvo priimtas dėl mažesnės nei 10 000 CZK sumos.

Civilinio proceso kodekso 238 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad skundai dėl teisės klausimo yra nepriimtini dėl tų teismo sprendimų ir nutarčių, kurių ginčijamoje rezoliucinėje dalyje būna priimtas sprendimas dėl 50 000 CZK neviršijančios piniginės kompensacijos (neskaitant bet kokių palūkanų ir mokesčių, susijusių su reikalavimu), išskyrus atvejus, kai skundai yra susiję su sutartimi nustatytais vartotojų santykiais arba darbu.

1.3 Formos

Nėra jokių formų, susijusių su ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra.

1.4 Pagalba

Pagal Civilinio proceso kodeksą reikalaujama, kad teismai informuotų šalis apie jų procesines teises ir pareigas. Šiuo atžvilgiu įstatyme nustatyta, kokią informaciją teismas turi suteikti šalims konkrečioje procesinėje situacijoje.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Tos pačios taisyklės taikomos įrodymų pateikimui, vertinimui ir gavimui civilinėje byloje, nepaisant bylos sumos.

1.6 Rašytinė procedūra

Įstatyme dėl ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros nenustatyta jokių išimčių, susijusių su bylų nagrinėjimo tvarka.

1.7 Sprendimo turinys

Sprendimas, priimtas taikant ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, turinio požiūriu nesiskiria nuo bet kurio kito sprendimo.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Išlaidų atlyginimo tvarka nustatoma pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Kaip nurodyta pirmiau, skundai dėl teismo sprendimų, susijusių su 10 000 CZK (Čekijos kronų) neviršijančia pinigine kompensacija, neskaitant bet kokių palūkanų ir mokesčių, susijusių su reikalavimu, yra nepriimtini; ši nuostata netaikoma už akių priimtiems teismo sprendimams.

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Civilinio proceso kodekse (vok. Zivilprozessordnung, toliau – CPK) nenustatyta jokia speciali ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra. Tačiau CPK 495a straipsnyje numatyta galimybė taikyti supaprastintą procesą. Pagal šį straipsnį teismas gali, vadovaudamasis pagrįsta diskrecijos teise, nustatyti proceso tvarką tais atvejais, kai nagrinėjama byla yra susijusi su 600 EUR arba mažesnės vertės ginču. Kodekse nenumatyti jokie kiti šios taisyklės apribojimai, pvz., nenumatyta, kad taip gali būti nagrinėjami tik konkrečios rūšies ginčai.

1.2 Procedūros taikymas

Todėl tokiose bylose teismas, vadovaudamasis pagrįsta diskrecijos teise, gali nustatyti proceso tvarką ir visų pirma pasinaudoti tam tikrais konkrečiais proceso supaprastinimo būdais. Tačiau teismas nėra įpareigotas tai daryti. Net jeigu ginčo vertė yra mažesnė nei 600 EUR, teismas gali bylą nagrinėti įprasta tvarka.

Jeigu teismas nustato proceso tvarką savo nuožiūra, šalys tam negali prieštarauti. Jos gali tik prašyti surengti žodinį bylos nagrinėjimą.

1.3 Formos

Standartinių naudotinų formų nėra.

1.4 Pagalba

Taikomos įprastos taisyklės. Taip yra todėl, kad procesas supaprastinamas tik atsižvelgiant į procedūrą, kuria bus vadovaujamasi. Teisinių atstovų neturinčioms šalims pagalba teikiama taip pat, kaip ir toms šalims, kurios turi teisinį atstovą. Pavyzdžiui, ieškiniai vietos teismuose (vok. Amtsgerichte) gali būti užregistruojami žodžiu teismo raštinėje. Net ir teisinį atstovą turintis asmuo pareiškimą, užuot jį pateikęs per savo advokatą, gali užregistruoti žodžiu.

Panašiai yra ir tais atvejais, kai šaliai atstovauja teisinis atstovas ir kai neatstovauja; abiem atvejais teismas turi vienodą pareigą teikti informaciją ir konsultuoti (vok. Aufklärungs- und Hinweispflichten). Teismas yra teisiškai įpareigotas paaiškinti net tik teisinius ir faktinius proceso aspektus, bet ir šalims kylančius klausimus.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Teismas neprivalo įrodymų rinkti įprastais būdais. Nukrypdamas nuo tiesioginių įrodymų principo (vok. Unmittelbarkeit), kuris taikomas įprastame procese ir pagal kurį reikalaujama liudytojus, ekspertus arba pačias šalis apklausti bylą nagrinėjančiame teisme šalių akivaizdoje, teismas supaprastintame procese, pvz., gali atlikti liudytojų, ekspertų arba šalių apklausą telefonu arba raštu.

1.6 Rašytinė procedūra

Gali būti taikoma rašytinė procedūra. Tačiau vienos iš šalių prašymų turi būti rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas.

1.7 Sprendimo turinys

Teismo sprendimo struktūra yra paprastesnė, palyginti su įprastame procese priimamu teismo sprendimu. Taip yra dėl to, kad teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus mažesnės nei 600 EUR vertės ginčą, paprastai negalima apskųsti apeliacine tvarka.

Pavyzdžiui, faktinių aplinkybių teismo sprendime galima neaprašyti. Taip pat įmanoma nenurodyti sprendimo motyvų, jeigu šalys savanoriškai su tuo sutinka arba jeigu motyvų esminis turinys jau nurodytas teismo protokole. Tačiau, atsižvelgiant į tarptautinius teisinius santykius, teismo sprendimo motyvai turi būti nurodomi, jeigu tikėtina, kad teismo sprendimas bus vykdomas užsienyje (CPK 313a straipsnio 4 dalis).

Jeigu išimtiniais atvejais teismas turės duoti leidimą apskųsti sprendimą apeliacine tvarka, teismo sprendimo struktūrai bus taikomos įprastos taisyklės.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Išlaidų atlyginimui netaikomi jokie apribojimai; galioja įprastos taisyklės.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Paprastai teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus mažesnės nei 600 EUR vertės ginčus, negalima apskųsti apeliacine tvarka. Tačiau nukrypstant nuo šios taisyklės apeliacinį skundą gali būti leidžiama paduoti, jeigu pirmasis sprendimą priėmęs teismas leidžia paduoti apeliacinį skundą. Taip gali būti dėl to, kad byla yra itin svarbi, arba dėl to, kad, siekiant plėtoti taikomą teisę arba užtikrinti nuoseklią teismų praktiką, reikalingas apeliacinio teismo sprendimas.

Jeigu neleidžiama paduoti apeliacinio skundo, pirmasis teismas privalo atnaujinti bylos nagrinėjimą, jeigu dėl teismo sprendimo nukentėjusi šalis teigia, kad teismas neužtikrino tinkamo bylos nagrinėjimo ir iš esmės priėmė klaidingą sprendimą. Jeigu teismo proceso metu šis skundas nepatenkinamas, šaliai lieka vienintelė teisinė galimybė – pateikti konstitucinį skundą Federaliniam Konstituciniam Teismui.

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Nacionalinės procesinės taisyklės dėl teisminių procedūrų civilinėse bylose yra nustatytos Civilinio proceso kodekse (tsiviilkohtumenetluse seadustik).

Pagal Civilinio proceso kodekso 403 straipsnį teismas, bylos šalims sutinkant, gali priimti sprendimą nerengdamas posėdžio.

Pagal Civilinio proceso kodekso 404 straipsnį teismas gali nurodyti, kad byla, kurioje ieškinys turi piniginę vertę, būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, jei ieškinio vertė neviršija 4 500 EUR sudarančios pagrindinio reikalavimo sumos ir 8 000 EUR – pagrindinio reikalavimo kartu su šalutiniais reikalavimais sumos.

Pagal Civilinio proceso kodekso 405 straipsnį teismas naudojasi sąžininga diskrecija ir gali nagrinėti ieškinį supaprastinto proceso tvarka, laikydamasis tik bendrųjų Kodekse nustatytų proceso principų, jei atitinkamas ieškinys turi piniginę vertę ir ieškinio vertė neviršija 3 500 EUR sudarančios pagrindinio reikalavimo sumos ir 7 000 EUR – pagrindinio reikalavimo kartu su šalutiniais reikalavimais sumos.

Ieškovui prašant, ieškinys dėl pinigų pagal vekselį ar čekį sumokėjimo arba ieškinys dėl hipotekos, laivo hipotekos ar registruoto įkeitimo sandorio priverstinio vykdymo nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimą pagrindžiantys elementai gali būti įrodyti dokumentais ir jeigu reikiami dokumentai pridedami prie ieškinio arba ieškovas juos pateikia per teismo nustatytą laikotarpį.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

1.2. Jei bylos šalys sutinka, teismas gali nurodyti civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepriklausomai nuo bylos tipo ir vertės.

Teismas gali nurodyti taikyti rašytinį procesą be šalių sutikimo, jei ieškinys byloje turi piniginę vertę ir ieškinio vertė neviršija 4 500 EUR sudarančios pagrindinio reikalavimo sumos ir 8 000 EUR – pagrindinio reikalavimo kartu su šalutiniais reikalavimais sumos.

Supaprastintas procesas gali būti taikomas, jei ieškinys turi piniginę vertę ir ieškinio vertė neviršija 3 500 EUR pagrindinio reikalavimo sumos ir 7 000 EUR pagrindinio reikalavimo kartu su šalutiniais reikalavimais sumos.

Kai ieškinys dėl pinigų pagal vekselį ar čekį sumokėjimo arba ieškinys dėl hipotekos, laivo hipotekos ar registruoto įkeitimo sandorio priverstinio vykdymo nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, jokios ribinės vertės nėra nustatyta.

1.2 Procedūros taikymas

Prašymai pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą gali būti teikiami teismui elektroninėmis priemonėmis arba per pašto paslaugų teikėją. Prašymai gali būti elektroninėmis priemonėmis pateikiami per tuo tikslu sukurtą informacinę sistemą (viešoji e. failų sistema (Avalik e-toimik), https://www.e-toimik.ee/) arba e. laiške, siunčiamame nurodytu e. pašto adresu. Estijos teismų kontaktiniai duomenys pateikiami Teismų svetainėje. Prašymą turi pasirašyti siuntėjas. Elektroninėmis priemonėmis teikiami prašymai turi būti pasirašyti siuntėjo skaitmeniniu parašu arba siunčiami panašiu saugiu būdu, kuriuo galima nustatyti siuntėjo tapatybę. Prašymai elektroninėmis priemonėmis taip pat gali būti teikiami faksu ar kita forma, kuria galima parengti raštą, su sąlyga, kad rašytinio dokumento originalas būtų teismui pateiktas nedelsiant. Kai laikomasi supaprastinto proceso tvarkos, teismas gali netaikyti teisinių nuostatų dėl prašymų pateikimo formos reikalavimų.

Kai, bylos šalims sutinkant, teismas nurodo taikyti rašytinį procesą pagal Civilinio proceso kodekso 403 straipsnį, teismas kuo greičiau nustato terminą, per kurį galima pateikti prašymus ir dokumentus, nustato sprendimo paskelbimo datą ir apie tai informuoja bylos šalis. Savo duotą sutikimą, kad būtų taikomas rašytinis procesas, bylos šalys gali atšaukti tik jei iš esmės pasikeičia proceso aplinkybės. Jei bylos šalis teismui nepraneša, ar sutinka, kad būtų taikomas rašytinis procesas, daroma prielaida, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama teismo posėdyje.

Pagal Civilinio proceso kodekso 404 straipsnį teismas, nurodydamas taikyti rašytinį procesą byloje, kurioje ieškinys turi piniginę vertę, nustato prašymų ir dokumentų pateikimo terminą, nustato sprendimo paskelbimo datą ir apie tai informuoja bylos šalis. Teismas gali pakeisti terminą, kai tai reikalinga dėl pasikeitusių proceso aplinkybių. Teismas atšaukia rašytinio proceso taikymą, jei mano, kad bylos šaliai būtina asmeniškai atvykti ir paaiškinti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys. Bylos šalis, prašanti būti išklausyta, bus išklausyta nepriklausomai nuo to, ar yra nurodyta taikyti rašytinį procesą.

Pagal Civilinio proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalį teismas gali nagrinėti ieškinį supaprastinto proceso tvarka – konkrečios nutarties dėl to priimti nereikia. Naudodamasis sąžininga diskrecija ir nagrinėdamas ieškinį supaprastinto proceso tvarka teismas laikosi tik bendrųjų proceso principų. Per supaprastintą procesą teismas užtikrina, kad būtų gerbiamos proceso šalių pagrindinės teisės ir laisvės ir pagrindinės procesinės teisės, ir išklauso šalį, jei ji to prašo. Tam nebūtina surengti teismo posėdžio. Proceso šalys vis tiek turi būti informuotos apie jų teisę būti teismo išklausytoms. Teismas gali supaprastinti procesą, tačiau to daryti neprivalo.

Nagrinėdamas ieškinį supaprastinto proceso tvarka teismas, be kita ko, gali:

• saugoti procesinių veiksmų protokolus tik tiek, kiek, teismo manymu, tai reikalinga, ir nesuteikti teisės pareikšti prieštaravimų dėl tokių protokolų;
• nustatyti terminus, kurie skiriasi nuo įstatymų nustatytų terminų;
• taip pat įstatymuose nenurodytus asmenis pripažinti proceso šalies atstovais pagal sutartį;
• netaikyti teisinių nuostatų dėl įrodymų pateikimo ir rinkimo formos reikalavimų, taip pat įrodymais pripažinti įrodinėjimo priemones, kurios pateiktos be priesaikos, įskaitant proceso šalių pareiškimus;
• netaikyti teisinių nuostatų dėl procesinių dokumentų įteikimo reikalavimų ir dėl proceso šalių dokumentų pateikimo formos, išskyrus pranešimo apie ieškinį įteikimą atsakovui;
• atsisakyti rašytinio ikiteisminio proceso ar teismo posėdžio;
• savo iniciatyva rinkti įrodymus;
• priimti sprendimą byloje be aprašomosios ar motyvuojamosios dalies;
• paskelbti byloje priimtą sprendimą nedelsiant vykdytinu net ir įstatymų nenumatytais atvejais ar be įstatymų nurodytos užtikrinimo priemonės.

Kai civilinės bylos vertė neviršija ribinės vertės, iki kurios taikoma supaprastinto proceso tvarka, taikomos supaprastinto proceso nuostatos, taip pat tuo atveju, kai apskundžiamas per supaprastintą procesą priimtas sprendimas. Taip yra ir nagrinėjant civilinę bylą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (OL L 199, 2007 7 31, p. 1), tiek, kiek ji nėra reglamentuojama šio reglamento. Pagal šį reglamentą byla gali būti nagrinėjama atitinkamą jurisdikciją turinčio apylinkės teismo (maakohus).

Dokumentinis procesas taikomas ieškovo prašymu, jeigu visi reikalavimą pagrindžiantys elementai gali būti įrodyti dokumentais ir jeigu reikiami dokumentai pridedami prie ieškinio arba ieškovas juos pateikia per teismo nustatytą terminą.

Elektroninės dokumentų įteikimo priemonės, kuriomis galima naudotis siunčiant dokumentus Estijos teismams, yra elektroninė informacinė sistema (https://www.e-toimik.ee/) ir dokumentų įteikimas e. paštu arba faksu. Kai dokumentas teismui siunčiamas faksu, išsiuntus faksogramą turi būti nedelsiant teismui pateiktas rašytinio dokumento originalas. Jei dėl teismo sprendimo paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo originalas turi būti pateiktas per 10 dienų.

Prašymą ar kitą procesinį dokumentą, proceso šalies atsiųstą e. paštu, net ir neatitinkantį pasirašymo skaitmeniniu parašu reikalavimų, teismas gali laikyti pakankamu, jeigu teismas neabejoja siuntėjo tapatybe arba dokumento siuntimo faktu, visų pirma tais atvejais, kai ta pati proceso šalis toje pačioje byloje jau yra siuntusi teismui skaitmeniniu parašu pasirašytus dokumentus iš to paties e. pašto adreso arba kai teismas yra sutikęs, kad prašymai ar kiti dokumentai galėtų būti jam pateikti ir šiuo būdu.

Išankstinis sutikimas taip pat gali būti duodamas elektroninėmis priemonėmis per elektroninę informacinę sistemą (https://www.e-toimik.ee/), e. paštu arba faksu. Sutikimas, kad dokumentai būtų įteikiami elektroninėmis priemonėmis, pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų reglamento 13 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį taip pat gali būti pateiktas teismui kartu su prašymu taikyti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

Paprastai procesiniai dokumentai advokatams, notarams, antstoliams, bankroto administratoriams ir valstybės ar vietos valdžios institucijoms turi būti įteikiami elektroninėmis priemonėmis per tam skirtą informacinę sistemą. Dokumentus įteikti kitais būdais leidžiama tik kai yra pagrįsta priežastis tai daryti.

Apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo, priimto per Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, gali būti pateiktas apygardos teismui (ringkonnakohus), kurio jurisdikcija apima apylinkės teismą, priėmusį sprendimą per Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą. Apeliacinis skundas turi būti pateiktas raštu ir jame turi būti nurodyta:

1. teismo, priėmusio skundžiamą sprendimą, pavadinimas, sprendimo data ir civilinės bylos numeris;
2. aiškiai suformuluotas apelianto prašymas, kuriame nurodoma, kiek apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir kokį sprendimą apeliantas prašo priimti apygardos teismo;
3. apeliacinio skundo motyvai;
4. skundžiamo sprendimo įteikimo laikas.

Apeliacinio skundo motyvuose turi būti nurodyta:

1. teisės nuostata, kurią pirmosios instancijos teismas pažeidė savo sprendime ar formuluodamas savo sprendimą, arba faktinės aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas neteisingai ar nepakankamai nustatė;
2. teisės nuostatos pažeidimo arba neteisingo ar nepakankamo teisinių aplinkybių nustatymo priežastis;
3. įrodymai, kuriais apeliantas nori pagrįsti kiekvieną faktinį tvirtinimą.

Dokumentiniai įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir kuriuos apeliantas teismo prašo priimti, pridedami prie apeliacinio skundo.

Jeigu kaip apeliacinio skundo motyvai nurodomos naujos faktinės aplinkybės ir nauji įrodymai, apeliaciniame skunde turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios tos naujos faktinės aplinkybės ir nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

Jeigu apeliantas pageidauja, kad teismas apklaustų liudytoją arba paimtų proceso šalies parodymus davus priesaiką, arba surengtų ekspertizę ar patikrinimą, tai turi būti nurodyta apeliaciniame skunde ir turi būti nurodyta, dėl kokių priežasčių to prašoma. Šiuo atveju apeliaciniame skunde turi būti nurodyti liudytojų ar ekspertų vardai, pavardės, adresai ir kontaktiniai duomenys, jei žinomi.

Jeigu apeliantas pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama teismo posėdyje, jis turi tai nurodyti apeliaciniame skunde. Jei to nepadaroma, daroma prielaida, jog jis sutinka, kad byla būtų išspręsta rašytinio proceso tvarka. Teismas apeliacinį skundą įteikia kitai proceso šaliai ir nustato terminą, iki kurio ji turi pateikti savo poziciją.

Dėl prašymo, kad būtų peržiūrėtas teismo sprendimas pagal Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros reglamentą, teismas sprendžia priimdamas sprendimą. Prireikus prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje. Jei prašymas bus priimtas, Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra bus tęsiama taip, kaip buvo prieš priimant tą teismo sprendimą. Apygardos teismui gali būti paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimų, kuriais atmestas prašymas peržiūrėti teismo sprendimą. Apeliaciniai skundai dėl apygardos teismo priimtų apeliacinių sprendimų gali būti teikiami Aukščiausiajam Teismui (Riigikohus) tik tuo atveju, jei apygardos teismas apeliacinį skundą atmetė.

Valstybės rinkliavos dydis nustatomas remiantis civilinės bylos verte, kuri nustatoma pagal reikalavimo sumą. Apskaičiuojant civilinės bylos vertę, prie pagrindinio reikalavimo sumos pridedama šalutinių reikalavimų suma. Jeigu paduodamas prašymas dėl Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros siekiant išieškoti delspinigius, kurie dar netapo mokėtini, prie nurodytos sumos reikia pridėti sumą, atitinkančią vienų metų delspinigių sumą. Valstybės rinkliavos dydis nustatomas pagal gaunamą galutinę pinigų sumą (civilinės bylos vertė) ir pagal Valstybės rinkliavų įstatymo (riigilõivuseadus) 1 priede pateiktą lentelę, kaip nurodyta šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje.

Valstybės rinkliava turi būti sumokėta nuo pusės ieškinio vertės, kai teikiamas prašymas peržiūrėti teismo sprendimą procese pagal Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros reglamentą. Ši valstybės rinkliava yra ne mažesnė kaip 100 EUR ir ne didesnė kaip 2 100 EUR.

Paduodant apeliacinį skundą turi būti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo apimtį, sumokėta tokia pati valstybės rinkliavos suma, kokia buvo sumokėta iš pradžių paduodant prašymą dėl Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros apylinkės teisme. Kai paduodamas apeliacinis arba kasacinis skundas dėl teismo sprendimo, priimto dokumentinio proceso tvarka, arba dėl laikino ar dalinio sprendimo, priimto su išlyga, daroma prielaida, kad bylos vertė sudaro ketvirtadalį pirmosios instancijos bylos vertės.

Kai paduodamas kasacinis skundas Aukščiausiajam Teismui, turi būti, atsižvelgiant į skundo apimtį, sumokėta valstybės rinkliava, lygi 1 proc. civilinės bylos vertės. Valstybės rinkliavos dydis nustatomas pagal Valstybės rinkliavų įstatymo 59 straipsnį. Ši valstybės rinkliava yra ne mažesnė kaip 100 EUR ir ne didesnė kaip 4 760 EUR.

Apygardos teismui arba Aukščiausiajam Teismui už apeliacinio skundo padavimą turi būti sumokėta 70 EUR valstybės rinkliava.

Valstybės rinkliava gali būti sumokama banko pavedimu į bet kurią Finansų ministerijos banko sąskaitą: banke „SEB Pank“, banko sąskaitos Nr. EE571010220229377229 (SWIFT: EEUHEE2X); banke „Swedbank“, banko sąskaitos Nr. EE062200221059223099 (SWIFT: HABAEE2X); banke „Luminor“, banko sąskaitos Nr. EE221700017003510302 (SWIFT: RIKOEE22); banke „LHV Pank“, banko sąskaitos Nr. EE567700771003819792 (BIC/SWIFT: LHVBEE22).

Jei teismo sprendimas, priimtas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, nėra vykdomas savanoriškai, vykdymo užtikrinimas priklauso antstolių kompetencijai.

Teismai, priimantys sprendimus dėl prašymų pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (žr. 1.2 punktą), turi galią imtis 23 straipsnyje nurodytų priemonių.

1.3 Formos

Supaprastintoms procedūroms taikytinų nacionalinių standartinių formų nėra.

1.4 Pagalba

Teisinė pagalba teikiama Valstybės finansuojamos teisinės pagalbos įstatyme (riigi õigusabi seadus) ir Civilinio proceso kodekso 18 skyriaus 6 poskyryje nustatyta tvarka. Sprendimas suteikti valstybės finansuojamą teisinę pagalbą priimamas remiantis atitinkamo asmens prašymu.

Prašymas suteikti valstybės finansuojamą teisinę pagalbą teismo proceso šaliai civilinėje byloje pateikiamas bylą nagrinėjančiam teismui arba teismui, turinčiam jurisdikciją ją nagrinėti.

Fizinis asmuo gali gauti valstybės finansuojamą teisinę pagalbą, jeigu tuo metu, kai jam reikia teisinės pagalbos, jo finansinė padėtis yra tokia, kad jis neišgali sumokėti už tinkamas teisines paslaugas, arba jeigu jis gali už teisines paslaugas sumokėti tik iš dalies arba mokėti dalimis, arba jeigu jo finansinė padėtis tokia, kad jis, sumokėjęs už teisines paslaugas, neišgalėtų patenkinti būtinųjų pragyvenimo poreikių.

Valstybės finansuojama teisinė pagalba teikiama fiziniam asmeniui, kuris tuo metu, kai pateikia teisinės pagalbos prašymą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Estijos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba yra Estijos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. Nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1) 62 straipsnį. Kitiems fiziniams asmenims teisinė pagalba teikiama tik jeigu jie pagal Estijai privalomą tarptautinį įsipareigojimą turi teisę ją gauti.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Priešingai nei tada, kai ieškinys nagrinėjamas įprasto proceso tvarka, teismas byloje, kuri nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka pagal Civilinio proceso kodekso 405 straipsnį, gali rinkti įrodymus ir savo iniciatyva. Teismas gali netaikyti teisinių nuostatų dėl įrodymų pateikimo ir rinkimo formos reikalavimų, taip pat įrodymais pripažinti įrodinėjimo priemones, kurios pateiktos be priesaikos, įskaitant proceso šalių pareiškimus.

Per dokumentinį procesą kaip įrodymai priimami tik proceso šalių pateikti dokumentai ir šalių parodymai, duoti prisiekus. Įrodymų pateikti galima tik pagal ieškinį dėl pinigų pagal vekselį ar čekį sumokėjimo, pagal ieškinį dėl hipotekos ar laivo hipotekos sandorio priverstinio vykdymo ir dėl to, ar dokumentas yra tikras, ar suklastotas. Jokių kitų įrodymų nepriimama ir į prieštaravimus neatsižvelgiama. Kitų reikalavimų ar priešpriešinių reikalavimų per dokumentinį procesą pateikti negalima. Norint įrodyti šalutinį reikalavimą, keliamą dėl vekselio ar čekio, pakanka tą reikalavimą pagrįsti.

Įrodymų rinkimo taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso 25 skyriuje. Jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, abi bylos šalys privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiami jų reikalavimai ir prieštaravimai. Jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, šalys gali susitarti dėl kitokio įrodinėjimo pareigos priskyrimo, negu numatyta įstatymuose, ir susitarti dėl įrodymų, reikalingų tam tikriems faktams įrodyti, pobūdžio. Įrodymus pateikia proceso šalys. Teismas gali prašyti proceso šalių pateikti papildomų įrodymų. Jeigu proceso šalis, norinti pateikti įrodymus, pati jų pateikti negali, ji gali prašyti teismo surinkti įrodymus. Pateikdama įrodymus arba prašydama juos surinkti, proceso šalis turi paaiškinti, kuriuos iš bylai svarbių faktų ji nori įrodyti pateikdama įrodymus arba prašydama juos surinkti. Bet kokiame prašyme surinkti įrodymus taip pat turi būti pateikta informacija, reikalinga, kad būtų galima juos surinkti. Per ikiteisminį procesą teismas nustato šalims terminą, iki kurio jos turi pateikti įrodymus arba prašyti juos surinkti. Jeigu proceso šalies prašymas surinkti įrodymus atmetamas dėl to, kad ta šalis iš anksto nepadengė su įrodymų rinkimu susijusių išlaidų, kurias reikalavo padengti teismas, ta šalis neturi teisės prašyti, kad tokie įrodymai būtų surinkti vėliau, jeigu patenkinus šį prašymą tektų atidėti bylos nagrinėjimą.

Jeigu įrodymus reikia rinkti tokioje vietoje, kuri nepriklauso bylą nagrinėjančio teismo teritorinei jurisdikcijai, bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti, kad teismui, kurio jurisdikcijos teritorijoje gali būti renkami įrodymai, turi būti pateiktas specialus prašymas atlikti procesinį veiksmą. Tas specialus prašymas vykdomas laikantis prašomo procesinio veiksmo atlikimo procedūros. Proceso šalys informuojamos apie procesinio veiksmo atlikimo laiką ir vietą, tačiau šalies nedalyvavimas neužkerta kelio įvykdyti specialųjį prašymą. Procesinio veiksmo protokolas ir vykdant specialųjį prašymą surinkti įrodymai nedelsiant nusiunčiami bylą nagrinėjančiam teismui. Tuo atveju, kai dėl bylą nagrinėjančio teismo įrodymų rinkimo, atliekamo pagal specialų prašymą, kyla ginčas ir tolesnis įrodymų rinkimas priklauso nuo to ginčo sprendimo, tačiau to ginčo negali išspręsti teismas, nagrinėjantis konkretų klausimą pagal specialųjį prašymą, ginčą išsprendžia pagrindinę bylą nagrinėjantis teismas. Jeigu specialųjį prašymą vykdantis teismas mano, kad bylos sprendimo sumetimais būtų tikslinga perduoti įrodymų rinkimo procesą kitam teismui, jis dėl to pateikia prašymą tam teismui ir apie tai informuoja proceso šalis.

Užsienio šalyje pagal tos šalies įstatymus surinkti įrodymai gali būti naudojami civiliniame procese Estijoje, nebent procesinis veiksmas, atliktas renkant tuos įrodymus, prieštarautų Estijos civilinio proceso principams. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose, užsienio teismui renkant įrodymus gali atvykti ir dalyvauti Estijos teismo kolegija, paprašiusi surinkti įrodymus šiame reglamente nustatyta tvarka, arba to teismo pavedimu veikiantis teisėjas. Taip renkant įrodymus, proceso šalys, jų atstovai ir ekspertai gali dalyvauti tiek pat, kiek jie gali dalyvauti renkant įrodymus Estijoje. Tais atvejais, kai pagal Reglamento 19 straipsnio 3 dalį Estijos teismui leidžiama tiesiogiai rinkti įrodymus kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, renkant įrodymus gali dalyvauti bylą nagrinėjanti teismo kolegija, pagal pavedimą veikiantis teisėjas arba to teismo paskirtas ekspertas.

Kai įrodymus reikia rinkti už Europos Sąjungos ribų, teismas įrodymus rinkti prašo per kompetentingą instituciją pagal Konvenciją dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje. Teismas įrodymus užsienio šalyje gali rinkti ir veikdamas per ambasadorių arba įgaliotąjį konsulinį pareigūną, atstovaujantį Estijos Respublikai toje šalyje, jei tai nedraudžiama pagal tos šalies įstatymus.

Proceso šalis, pateikusi įrodymus arba prašiusi juos surinkti, gali atsisakyti įrodymų arba juos atsiimti tik jeigu su tuo sutinka kita šalis, nebent įstatymų būtų nustatyta kitaip.

1.6 Rašytinė procedūra

Taikant supaprastintą procesą, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teismas užtikrina, kad būtų gerbiamos proceso šalių pagrindinės teisės ir laisvės ir pagrindinės procesinės teisės, ir išklauso šalį, jei ji to prašo. Tam nebūtina surengti teismo posėdžio. Teismas gali atsisakyti rašytinio ikiteisminio proceso arba teismo posėdžio.

Taikant dokumentinį procesą, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, jei šalys su tuo sutinka.

1.7 Sprendimo turinys

Teismo sprendimą sudaro įžanginė, rezoliucinė, aprašomoji ir motyvuojamoji dalys. Per supaprastintą procesą teismas gali priimti sprendimą be aprašomosios ar motyvuojamosios dalies. Kai teismas nagrinėja ieškinį supaprastinto proceso tvarka, jam sprendimo aprašomojoje dalyje pakanka nurodyti tik teisinius pagrindus ir įrodymus, kuriais jis pagrindė savo išvadas.

Apylinkės teismas, priimantis sprendimą byloje, nagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, gali nurodyti, kad leidžia pateikti apeliacinį skundą dėl sprendimo. Paprastai teismas leidžia apskųsti sprendimą, jeigu mano, kad apeliacinio teismo sprendimas yra reikalingas siekiant gauti apygardos teismo nuomonę teisės klausimu. Suteikiamo leidimo apskųsti sprendimą pagrįsti nereikia.

Per dokumentinį procesą ieškinys atmetamas, jeigu ieškovas nepagrindė savo reikalavimo naudodamas per dokumentinį procesą leidžiamus įrodymus. Tokiu atveju ieškinys gali būti iš naujo pateikiamas įprasto proceso tvarka. Jeigu, nepaisant atsakovo prieštaravimų, teismas patenkina ieškinį per dokumentinį procesą, jo priimamame sprendime atsakovui paliekama teisė ginti savo teises ateityje. Apskundimo ir priverstinio vykdymo atžvilgiais teismo sprendimas su išlyga laikomas galutiniu sprendimu. Jeigu prieštaravimas, kuris galėtų būti pateiktas taikant dokumentinį procesą, išsprendžiamas teismo sprendimu su išlyga, vėliau atsakovas tą prieštaravimą gali iš naujo pateikti tik jei tas teismo sprendimas su išlyga panaikinamas arba iš dalies pakeičiamas.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Bendrieji principai

• Ieškinio išlaidas padengia pralaimėjusi šalis.
• Pralaimėjusi šalis kitai šaliai atlygina, be kita ko, visas būtinas neteismines dėl teismo proceso patirtas išlaidas. Šalims atlyginamos visos neteisminės išlaidos, kurios būtų atlygintos liudytojui, įskaitant prarasto uždarbio ar kitų nuolatinių pajamų kompensavimą, tuo pačiu pagrindu ir tiek pat, kaip ir liudytojams.
• Bylos šalies teisinio atstovo procesinės išlaidos atlyginamos pagal tas pačias taisykles kaip ir bylos šalies procesinės išlaidos.
• Teismas gali nurodyti bylos šalims pačioms padengti visas arba dalį išlaidų, jeigu nurodyti pralaimėjusiai šaliai padengti kitos šalies išlaidas būtų labai neteisinga arba nepagrįsta.
• Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šalys procesines išlaidas padengia lygiomis dalimis, nebent teismas procesines išlaidas paskirstytų padengti pagal tai, kiek ieškinys yra patenkintas, arba nurodytų šalims pačioms padengti visas arba dalį procesinių išlaidų.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Per supaprastintą procesą priimamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodo apskundimo taisykles ir terminą. Apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo, priimto per supaprastintą procesą, gali būti paduotas įprasto proceso tvarka. Apygardos teismas gali nagrinėti apeliacinį skundą taikydamas supaprastintą procesą, nepriklausomai nuo to, ar apylinkės teismas tai leido, ir apeliacinį skundą galima paduoti nepriklausomai nuo to, ar apylinkės teismas tai leido. Apygardos teismas negali palikti apeliacinio skundo neišnagrinėto vien dėl taikomos supaprastinto proceso tvarkos.

Apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo, priimto per dokumentinį procesą, gali būti paduotas įprasto proceso tvarka.

Bylos šalis ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, gali apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiško reikalavimo, gali paduoti apeliacinį skundą Civilinio proceso kodekso 214 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis.

Apeliacinio skundo paduoti negalima, jeigu abi šalys yra teismui pateiktu prašymu atsisakiusios teisės jį paduoti.

Apeliacinį skundą galima paduoti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įteikimo apeliantui, bet ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo.

Jeigu iki apeliacinio skundo pateikimo termino pabaigos byloje priimamas papildomas sprendimas, apskundimo terminas, taip pat ir pradinio sprendimo atžvilgiu, pradedamas skaičiuoti nuo papildomo sprendimo priėmimo dienos. Tais atvejais, kai į sprendimą, priimtą be aprašomosios ar motyvuojamosios dalies, įtraukiama trūkstama dalis, apeliacinio skundo pateikimo terminas pradedamas iš naujo skaičiuoti nuo tos dienos, kurią priimamas išsamus (papildytas trūkstamomis dalimis) sprendimas.

Apeliacinio skundo pateikimo terminas gali būti sutrumpintas arba gali būti pratęstas iki 5 mėnesių nuo sprendimo paskelbimo, jeigu bylos šalys dėl to susitaria ir apie tai informuoja teismą.

Apeliacinio proceso šalis gali Aukščiausiajam Teismui pateikti kasacinį skundą dėl apygardos teismo sprendimo, jei apygardos teismas iš esmės pažeidė proceso teisės nuostatą ar netinkamai taikė materialinės teisės nuostatą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiško reikalavimo, gali paduoti kasacinį skundą Civilinio proceso kodekso 214 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis.

Kasacinio skundo paduoti negalima, jeigu abi šalys yra teismui pateiktu prašymu atsisakiusios teisės paduoti apeliacinį skundą.

Kasacinį skundą galima paduoti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įteikimo apeliantui, bet ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo apygardos teismo sprendimo paskelbimo.

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Taip, Airijos teisėje numatyta tokia procedūra, kaip alternatyvus metodas pateikti civilinį ieškinį dėl nedidelių sumų. (Žr. Apylinkės teismo (Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra) 1997 ir 1999 m. taisykles). Ši paslauga teikiama apylinkės teismo kanceliarijose ir yra taikoma nagrinėjant vartotojų ieškinius, patiriant nedideles išlaidas ir nedalyvaujant advokatui. Taip pat ieškinių dėl nedidelių sumų (t. y. tam tikrų ieškinių dėl ne didesnių kaip 2 000 EUR sumų) nagrinėjimo procesą galima pradėti internetu.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Ieškiniai, kuriems taikoma ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra:

i) ieškinys dėl prekių arba paslaugų, įsigytų privačiam naudojimui iš asmens, kuris vykdo verslą parduodamas šias prekes ar paslaugas (vartotojų ieškiniai);

ii) ieškinys dėl nedidelės materialinės žalos (išskyrus kūno sužalojimus);

iii) ieškinys dėl negrąžinto nuomos užstato už tam tikros rūšies nuomojamą turtą. Pavyzdžiui, nuomojant vasarnamį arba kambarį ar butą patalpose, kuriose taip pat gyvena savininkas, jei ieškinys neviršija 2 000 EUR.

Su savininko ir (arba) nuomininko ieškiniais arba nuomojamu būstu susijusius ieškinius, kuriems netaikoma ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, galima teikti Privačios gyvenamosios vietos nuomos valdybai, antras aukštas, O’Connell Bridge House, D’Olier Street, Dublin 2. Interneto svetainė: Home

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra netaikoma ieškiniams dėl:

i) išperkamosios nuomos sutarties;

ii) nuomos sutarties pažeidimo;

iii) skolų.

1.2 Procedūros taikymas

Kad šią procedūrą būtų galima taikyti, vartotojas turi būti įsigijęs prekių arba paslaugų privačiam naudojimui iš asmens, kuris vykdo verslą parduodamas šias prekes ar paslaugas. Nuo 2010 m. sausio mėn. procedūrą taip pat gali taikyti vienas verslininkas kitam. Ieškinius dėl nedidelių sumų nagrinėja apylinkės teismo sekretorius, vadinamas ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo pareigūnu. Jei įmanoma, pareigūnas tariasi su šalimis dėl sprendimo be teismo posėdžio. Jei klausimas negali būti išspręstas, pareigūnas ieškinį pateikia apylinkės teismui.

Ieškovas turi tiksliai žinoti asmens (įmonės), kuriam nori pateikti ieškinį, pavardę (pavadinimą) ir adresą. Jei ieškinys teikiamas įmonei, turi būti nurodomas tikslus juridinis pavadinimas. Ši informacija turi būti tiksli, kad šerifas galėtų vykdyti teismo nutarimą (dekretą).

Jei ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo pareigūnas gauna atsakovo pranešimą, kuriuo ieškinys užginčijamas arba pateikiamas priešieškinis, pareigūnas susisiekia su ieškovu ir jam pateikia atsakovo atsakymo į ieškinį kopiją. Pareigūnas, siekdamas susitarimo, gali apklausti abi šalis ir su jomis tartis.

Jei atsakovas sutinka su ieškiniu, jis turi pranešti apie tai pareigūno biurui pateikdamas pranešimą apie atsakomybės prisiėmimo formą. Jei atsakovas neatsako, ieškinys automatiškai laikomas neginčijamu. Paskui apylinkės teismas priima ieškovui palankų nutarimą (ieškovui nebūtina dalyvauti teisme) dėl prašomos grąžinti sumos, ir nurodo, kad ji turi būti sumokėta per konkretų trumpą laikotarpį.

1.3 Formos

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo pareigūnas pateikia ieškovui paraiškos formą. Šią formą taip pat galima atsisiųsti iš Teismų tarnybos interneto svetainės adresu https://www.courts.ie/.

1.4 Pagalba

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros tikslas – nagrinėti vartotojų ieškinius patiriant nedideles išlaidas ir nedalyvaujant advokatui; paprastai šios rūšies ieškiniams teisinė pagalba arba teisinės konsultacijos nebūtinos.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Jei klausimas perduodamas teismui, šalys privalo dalyvauti apylinkės teismo posėdyje. Byla bus nagrinėjama viešai per įprastinį apylinkės teismo posėdį. Pranešus apie bylos nagrinėjimą, teismo sekretorius pakviečia ieškovą į liudytojo vietą, kad jis duotų parodymus. Parodymai turi būti teikiami davus priesaiką arba pasižadėjimą, o atsakovas gali atlikti ieškovo kryžminę apklausą su ieškiniu susijusiais klausimais. Atsakovui taip pat suteikiama galimybė duoti parodymus. Prieštaraujanti šalis arba jos teisiniai atstovai, jei jie dalyvauja, gali atlikti kiekvieno liudytojo kryžminę apklausą. Be to, šalys turi teisę iškviesti liudytojus arba pateikti liudytojų pranešimus, tačiau jos negali susigrąžinti dėl to patirtų išlaidų, nes pagal procedūrą nenumatyta padengti tokias išlaidas, o, priešingai, siekiama, kad būtų paprasčiau pateikti ieškinius dėl nedidelių sumų patiriant santykinai nedideles išlaidas.

1.6 Rašytinė procedūra

Jei ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo pareigūnas klausimo neišsprendžia, teismo posėdžio dieną ieškovas turi pateikti ieškinį patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, susijusius laiškus, kvitus arba sąskaitas faktūras. Be to, abiem šalims suteikiama galimybė pateikti žodinius parodymus ir jos gali būti apklaustos kryžminėje apklausoje.

1.7 Sprendimo turinys

Ieškinį išnagrinėjus ieškovo naudai, apylinkės teismas priima ieškovui palankų nutarimą dėl prašomos grąžinti sumos ir nurodo, kad ji turi būti sumokėta per konkretų trumpą laikotarpį.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Šalys gali naudotis teisės konsultantų paslaugomis, tačiau jos neturi teisės susigrąžinti dėl to patirtų išlaidų iš kitos šalies, net jei per teismo posėdį priimamas joms palankus sprendimas. Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra siekiama, kad būtų paprasčiau pateikti ieškinį nedalyvaujant advokatui arba baristeriui.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Tiek ieškovas, tiek atsakovas turi teisę apygardos teismui pareikšti skundą dėl apylinkės teismo nutarimo. Apygardos teismas gali priteisti išlaidas, bet šį klausimą kiekvienu atskiru atveju sprendžia apygardos teismo teisėjas.

Susijusios nuorodos

https://www.courts.ie

https://www.courts.ie/small-claims

http://www.citizensinformation.ie/en/justice/courts_system/small_claims_court.html

https://www.courts.ie/small-claims

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Ar Graikijoje taikoma ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra (t. y. speciali supaprastinta procedūra, kuri taikoma atvejais, kai neviršijama tam tikra piniginė riba, arba taikoma tam tikrų rūšių bylinėjimuisi, neatsižvelgiant į piniginę ribą)?

Civilinio proceso kodekso M skyriaus 466–469 straipsniuose numatytos specialios nuostatos dėl ieškinių dėl nedidelių sumų.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Specialios nuostatos dėl ieškinių dėl nedidelių sumų taikomos:

1. kai ginčo dalykas priklauso ieškinių dėl nedidelių sumų teismo jurisdikcijai ir yra susijęs su reikalavimais, teisėmis į kilnojamąjį turtą ar nuosavybės teise, o jo vertė neviršija 5 000 EUR, ir
2. kai ginčo dalyko vertė yra didesnė nei 5 000 EUR, jeigu skundo pateikėjas nurodo sutinkantis priimti ne didesnę kaip 5 000 EUR sumą jo reikalavimui patenkinti vietoj skunde pateikto reikalavimo. Tokiu atveju iš atsakovo priteisiama ieškovo nurodyta suma arba suma, nurodyta ieškinių dėl nedidelių sumų teismo priimtame sprendime.“

1.2 Procedūros taikymas

Procedūra yra privaloma.

Teismas arba priešingos šalys vietoj specialios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros negali taikyti įprastos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros.

1.3 Formos

Dar nepriimtas Prezidento dekretas dėl standartinių dokumentų, susijusių su ieškiniais dėl nedidelių sumų, aktyvavimo (procedūra vykdoma).

1.4 Pagalba

Ar bylos šalims, kurioms neatstovauja advokatas, teikiama pagalba procesiniais klausimais (pvz., teikiama teismo tarnautojo arba teisėjo)? Jei taip, kokiu mastu?

Šalis gali atvykti į teismą viena arba jai gali atstovauti advokatas.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Ar yra tam tikros įrodymų rinkimo taisyklės ir ar jos yra supaprastintos, palyginti su įprasta procedūra? Jei taip, kokios tai taisyklės ir kokiu mastu jos taikomos?

Teisėjas, priimantis sprendimą pagal specialią ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, gali nukrypti nuo procesinių taisyklių ir atsižvelgti į teisinių sąlygų neatitinkančius įrodymus.

1.6 Rašytinė procedūra

Ieškinys turi būti pateiktas ieškinių dėl nedidelių sumų teismo kanceliarijai. Ieškinyje

1. aiškiai išdėstomi faktai, pagrindžiantys ieškinį pagal įstatymus ir pagrindžiantys ieškovo prieš atsakovą pateiktą skundą,
2. tikslus ginčo dalyko aprašymas ir
3. konkretus prašymas.

1.7 Sprendimo turinys

1.8 Išlaidų atlyginimas

Išlaidos nėra atlyginamos.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Sprendimai dėl ieškinių dėl nedidelių sumų negali būti skundžiami.

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Taip, žodinio bylos nagrinėjimo procedūra iki 15 000 EUR vertės ieškiniams. Nedarant poveikio galimam Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūros taikymui, kuris reglamentuojamas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTU (EB) Nr. 861/2007, tais atvejais, kai jos taikymui pakanka biudžeto.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

15 000 EUR vertės neviršijantys ieškiniai turi būti nagrinėjami žodine tvarka.

1.2 Procedūros taikymas

Pateikiant rašytinį prašymą pateikiamas standartinis pareiškimas, nebent ieškovas nesinaudoja advokato ir teismo atstovo paslaugomis, – tuo atveju pareiškimas gali būti trumpas.

1.3 Formos

Nėra nustatyta standartinių privalomų formų. Tačiau vyriausiųjų teisėjų biuruose 2 000 EUR vertės neviršijantiems ieškiniams galima gauti standartinę formą. Ieškovas šią formą gali naudoti ieškiniui pareikšti, o atsakovas – atsiliepimui į ieškinį pateikti.

Šias formas galima parsisiųsdinti iš Generalinės teisminių institucijų tarybos interneto svetainės.

Kai ieškinio vertė viršija 2 000 EUR, privalo dalyvauti advokatas ir teismo atstovas; be tokių teisinių atstovų ieškinyje išdėstytas reikalavimas negali būti vykdomas ar ginčijamas.

Jeigu atsakovas reikalavimo neginčija, tai nereiškia, kad reikalavimas bus patenkintas, o tik tai, kad atsakovas nesiėmė veiksmų ir byla bus nagrinėjama toliau.

1.4 Pagalba

Ieškovai žodinio nagrinėjimo procedūroje gali dalyvauti asmeniškai, tačiau, kai ieškinio vertė viršija 2 000 EUR, privalo dalyvauti advokatas ir teismo atstovas.

Teismas bet kokią negalią turintiems asmenims, vyresniems nei 60 metų asmenims, jei jie to prašo, ir visiems vyresniems nei 80 metų asmenims suteikia visas reikiamas priemones ir sudaro reikiamas sąlygas, kad būtų užtikrintas vienodas jų dalyvavimas. Byloms, kuriose dalyvauja daugiau kaip 80 metų asmenys, bus teikiama pirmenybė tiek deklaratyviame, tiek vykdymo užtikrinimo etape.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Renkant įrodymus taikomos bendrosios taisyklės: priimtini bet kokie įrodymai, be to, prieš bylos nagrinėjimą galima prašyti pateikti įrodymus.

1.6 Rašytinė procedūra

Tiek ieškinys, tiek priešieškinis pateikiami raštu. Su byla susiję klausimai išsprendžiami bylos nagrinėjimo metu. Tačiau po to, kai pasiūlyti įrodymai paskelbiami leistinais, šalutinių reikalavimų kelti nebegalima. Įrodymai taip pat pirmiausia pateikiami teisme žodžiu.

1.7 Sprendimo turinys

Sprendimas priimamas raštu, nurodant motyvus, tokia pačia forma kaip ir kitose bylose.

Sprendime turi būti nurodytos bylinėjimosi išlaidos, kurios bus priteistos šaliai, kurios visi reikalavimai buvo atmesti pirmosios instancijos teisme ir pateikus apeliacinį skundą, išskyrus atvejus, kai teisėjas nusprendžia, kad kilo rimtų teisinių ar faktinių abejonių. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos nebus priteistos, tačiau teismas gali jas priteisti iš vienos iš šalių, jei nustato, kad jos veikė neatsakingai.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Jeigu privalo dalyvauti advokatas ir teismo atstovas ir jeigu yra išduotas nurodymas sumokėti išlaidas, šaliai, kuriai jos priteisiamos, gali būti padengtos bylos išlaidos, atlikus atitinkamą jų įvertinimą ir su sąlyga, kad jos neviršija kiekvienos iš bylos šalių, kurioms priteista padengti išlaidas, bylos vertės trečdalio.

Jeigu bylos šalis, kuriai priteistos išlaidos, negyvena bylos nagrinėjimo vietoje, jai gali būti padengtos teismo atstovo išlaidos, net jeigu teisinio atstovo dalyvavimas nebuvo privalomas.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Sprendimą galima apskųsti, jeigu bylos suma viršija 3 000 EUR. Apeliacinis skundas pateikiamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų Provincijos teisme, turinčiame jurisdikciją nagrinėti apeliacinį skundą.

Jurisdikciją nagrinėti apeliacinį skundą turi Provincijos teismas, t. y. vienas teisėjas, o jo sprendimo apskųsti nebegalima.

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros gali būti pradedamos pareiškimu kreipiantis į vietos teismus (pranc. chambres de proximité des tribunaux judiciaires) ir į ginčų dėl apsaugos teisėjus (pranc. juges des contentieux de la protection), kaip numatyta Civilinio proceso kodekso 756 straipsnyje ir tolesniuose straipsniuose.

Procedūra yra žodinė, tačiau, jeigu šalys pageidauja, jos gali pateikti rašytines išvadas.

Pareiškime gali būti nurodomas pareiškėjo sutikimas, kad procedūra būtų vykdoma be posėdžio (Civilinio proceso kodekso 757 straipsnis). Pagal Civilinio proceso kodekso 828 straipsnį šalims taip pat leidžiama bet kuriuo procedūros etapu duoti konkretų sutikimą, kad procedūra būtų vykdoma be posėdžio. Ši procedūra be posėdžio taikoma nuo 2020 m. sausio 1 d., ji buvo parengta remiantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros pavyzdžiu.

Kanceliarija sušaukia šalis į teismo posėdį registruotu laišku su gavimo patvirtinimu. Jeigu atsakovas šio laiško negavo, teisėjas gali paprašyti, kad ieškovas jį pristatytų per antstolį (pranc. huissier de justice).

Prieš prasidedant teismo procesui, šalių pasirinkimu turi būti bandoma sutaikyti šalis per teismo taikintoją, taikyti mediaciją arba dalyvaujamąją procedūrą, o jeigu šalių sutaikyti nepavyksta, teisėjas savo iniciatyva gali priimti nutartį, kad pareiškimas yra nepriimtinas.

Teisinis atstovavimas nėra būtinas. Šalims gali atstovauti sutuoktinis, kartu gyvenantis partneris, asmuo, su kuriuo šalis yra sudariusi civilinio solidarumo paktą, kraujo ryšiais su šalimi susiję arba dėl santuokos jais tapę giminaičiai, arba kiti šalies pasamdyti asmenys.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Ieškinio suma turi neviršyti 5 000 EUR ir jis turi priklausyti atitinkamo vietos teismo arba ginčų dėl apsaugos teisėjo jurisdikcijai.

1.2 Procedūros taikymas

1.3 Formos

Ieškiniui pareikšti naudojama ieškinio pareiškimo teismui forma.

CERFA Nr. 11764*08 forma yra pateikta Prancūzijos vyriausybės interneto svetainėje, visose bylos šalių priėmimo tarnybose (pranc. Services d'Accueil Unique du Justiciable) ir adresu www.justice.fr.

1.4 Pagalba

Kadangi tai yra paprasta procedūra dėl sumų, neviršijančių 5 000 EUR, ir šalis išklauso teisėjas, nebent jos sutiko vykdyti procedūrą be posėdžio, teisės aktuose pagalba nenumatyta. Tačiau šalims gali padėti arba atstovauti advokatas, taip pat ir po to, kai pateikiamas prašymas skirti teisinę pagalbą.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Įrodinėjimo taisyklės yra panašios į taisykles, taikomas per įprastą procedūrą.

1.6 Rašytinė procedūra

Kai pareiškimu pradedama tokia procedūra, ji nėra vien rašytinė, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria, kad procedūra vyktų be posėdžio.

1.7 Sprendimo turinys

Teismo sprendimui taikomos tos pačios taisyklės kaip ir per įprastą procedūrą.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Taisyklės nesiskiria nuo tų, kurios taikomos per kitas procedūras. Vis dėlto, kadangi per šią procedūrą iš esmės nereikalaujama turėti advokato ar teisinio atstovo, susijusios išlaidos yra mažesnės.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Atsižvelgiant į tokių ieškinių sumas, apskundimo galimybė nenumatyta. Galima tik pareikšti prieštaravimą teismo sprendimui (jeigu atsakovas negavo šaukimo į posėdį) arba perduoti jį kasacijai (jeigu atsakovas gavo šaukimą į posėdį).

Susijusios nuorodos

Teisingumo ministerijos (pranc. Ministère de la Justice) interneto svetainė

Svetainė Legifrance

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Kroatijos Respublikoje ieškiniai dėl nedidelių sumų reglamentuojami Civilinio proceso įstatymo (kroat. Zakon o parničnom postupku) (Narodne Novine (NN; Kroatijos Respublikos oficialusis leidinys), Nr. 53/91, 91/92, 112/99, 129/00, 88/01, 117/03, 88/05, 2/07, 84/08, 96/08, 123/08, 57/11, 25/13, 89/14, 70/19, 80/22, 114/22 ir 155/23) 457–467a straipsniais, o Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, reglamentuojama Civilinio proceso įstatymo 507o-507ž straipsniais.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Ieškiniai dėl nedidelių sumų yra ieškiniai dėl ne didesnės kaip 1 320,00 EUR sumos.

Ieškiniai dėl nedidelių sumų komerciniuose teismuose (kroat. trgovački sudovi) yra ieškiniai dėl ne didesnės kaip 6 630,00 EUR sumos.

Ieškiniams dėl nedidelių sumų taip pat priskiriami ieškiniai, kai ieškinio pareiškimas nėra susijęs su pinigų suma, tačiau ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis sutinka vietoje ieškinio patenkinimo gauti konkrečią pinigų sumą, ne didesnę kaip 1 320,00 EUR.

Ieškiniams dėl nedidelių sumų taip pat priskiriami ieškiniai, kai ieškinio pareiškimas susijęs ne su pinigų suma, o su kilnojamojo turto, kurio vertė, kaip ieškinyje nurodė ieškovas, ne didesnė kaip 1 320,00 EUR, perdavimu.

Pagal dabartinę tvarką Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros reglamentuojamos Reglamentu (EB) Nr. 861/2007, jeigu ieškinio suma tuo metu, kai jurisdikciją turintis teismas gauna ieškinio formą, nėra didesnė kaip 2 000 EUR, išskyrus visas palūkanas, išlaidas ir mokesčius.

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros taip pat vykdomos prieštaravimo dėl mokėjimo įsakymo atveju, jei ginčijamos mokėjimo įsakymo dalies vertė nėra didesnė kaip 1 320,00 EUR.

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūroje procesas pirmosios instancijos teisme turi būti užbaigtas per pagrįstą laikotarpį ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vienus metus nuo ieškinio pateikimo dienos.

1.2 Procedūros taikymas

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros vykdomos vietos arba komerciniame teisme pagal Civilinio proceso įstatymo 34 ir 34b straipsniuose nustatytas dalykinės kompetencijos taisykles. Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros pradedamos pateikiant ieškinį kompetentingam teismui, t. y. pateikiant prašymą dėl vykdymo, pagrįstą notarui pateiktu autentišku dokumentu, kai buvo laiku pateiktas priimtinas prieštaravimas dėl vykdomojo rašto.

1.3 Formos

Formos, kiti reikalavimai ar deklaracijos teikiami raštu, faksu arba e. paštu ir naudojami tik Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrai pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2007.

Kitų nustatytų formų, kuriomis būtų galima pateikti ieškinį pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, nėra.

1.4 Pagalba

Civilinio proceso įstatyme nėra specialių nuostatų dėl teisinės pagalbos, teikiamos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros dalyviams. Per ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą ieškovui turi atstovauti advokatas.

Jeigu įvykdomi Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo (kroat. Zakon o besplatnoj pravnoj pomoći) (NN Nr. 143/13 ir 98/19) reikalavimai, šalys turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą.

Informaciją apie nemokamos teisinės pagalbos sistemą Kroatijoje galima rasti šioje interneto svetainėje https://pravosudje.gov.hr/besplatna-pravna-pomoc/6184.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Per ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą šalys ne vėliau kaip ieškinio arba atsiliepimo į ieškinį pateikimo metu turi nurodyti visus faktus, kuriais grindžia savo ieškinį, ir pateikti visus įrodymus, reikalingus nurodytiems faktams pagrįsti.

Per ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, susijusią su prieštaravimu dėl mokėjimo įsakymo, ieškovas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo dėl mokėjimo įsakymo panaikinimo gavimo dienos privalo pateikti visus faktus, kuriais grindžia savo reikalavimus, ir visus įrodymus, reikalingus pateiktiems faktams pagrįsti.

Per ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, susijusią su prieštaravimu dėl mokėjimo įsakymo, atsakovas privalo pateikti visus faktus, kuriais grindžia savo reikalavimus, ir bet kokius įrodymus, reikalingus pateiktiems faktams pagrįsti, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo ieškovo pareiškimo, kuriame ieškovas pateikia visus faktus, kuriais grindžia savo reikalavimus, ir bet kokius įrodymus, reikalingus pateiktoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti, gavimo.

Per parengiamąjį posėdį šalys gali pateikti naujų faktų arba naujų įrodymų tik tuo atveju, jei ne dėl savo kaltės jos negalėjo jų pateikti arba nurodyti ieškinyje, atsiliepime į ieškinį arba pareiškimuose pagal pirmiau minėtas nuostatas, kuriuose išdėstyti visi faktai, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, ir pateikti įrodymai, pagrindžiantys pateiktus faktus.

Teismas neatsižvelgia į naujus faktus ir įrodymus, kuriuos šalys išankstiniame posėdyje nurodo ar pateikia nesilaikydamos minėtų nuostatų.

Įrodymų rinkimui taikomos bendrosios Civilinio proceso įstatymo nuostatos. Taigi, įrodymus pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą gali sudaryti patikrinimai, dokumentai, liudytojų parodymai, teismo užsakytos ekspertų ataskaitos, šalių pateikti įrodymai, o teismas sprendžia, kurie iš pateiktų įrodymų bus naudojami bylos faktams nustatyti.

Daugiau informacijos apie įrodymus ir įrodymų rinkimą pateikiama informaciniame rinkinyje „Įrodymų rinkimas. Kroatijos Respublika“ (kroat. Izvođenje dokaza – Republika Hrvatska).

1.6 Rašytinė procedūra

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra vykdoma raštu.

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrose teismas rengia posėdį, jei mano, kad posėdis yra būtinas įrodymų rinkimo procedūrai vykdyti, arba jei bent viena iš šalių pateikia pagrįstą pasiūlymą surengti posėdį. Jei teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, mano, kad procedūra gali būti vykdoma teisingai be teismo posėdžio, teismas priima sprendimą, kuriuo šalies pasiūlymas surengti teismo posėdį atmetamas. Sprendimas, kuriuo atmetamas šalies pasiūlymas surengti teismo posėdį, negali būti skundžiamas.

1.7 Sprendimo turinys

Kadangi specialių nuostatų dėl teismo sprendimo pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą turinio nėra, taikomos Civilinio proceso įstatymo bendrosios nuostatos, t. y. Civilinio proceso įstatymo 338 straipsnis, kuriame nurodyta, kad rašytinėje sprendimo versijoje turi būti oficiali įžanginė dalis, rezoliucinė dalis ir motyvuojamoji dalis.

Sprendimo įžanginėje dalyje turi būti nurodyta: tai, kad sprendimas skelbiamas Kroatijos Respublikos vardu; teismo pavadinimas; vienintelio arba pirmininkaujančio teisėjo, teisėjo-pranešėjo ir kolegijos narių vardai ir pavardės, šalių, jų teisinių atstovų ir agentų vardai ir pavardės arba pavadinimai, asmens kodai ir jų gyvenamosios vietos arba registruotosios būstinės; trumpas ginčo dalyko apibūdinimas; pagrindinio posėdžio pabaigos data; šalys, jų teisiniai atstovai ir agentai, kurie dalyvavo pagrindiniame posėdyje, ir sprendimo priėmimo data.

Sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas teismo sprendimas dėl konkrečių reikalavimų, susijusių su ieškinio esme, ir antrinių reikalavimų priėmimo ar atmetimo, taip pat sprendimas dėl reikalavimo, pateikto įvykdyti, buvimo ar nebuvimo (Civilinio proceso įstatymo 333 straipsnis).

Motyvuojamojoje dalyje teismas trumpai apibūdina šalių reikalavimus, jų pateiktus faktus ir įrodymus, kuriais grindžiami šie reikalavimai. Teismas taip pat nurodo ir paaiškina, kuriuos iš šių faktų jis siekė nustatyti, kodėl ir kaip juos nustatė ir ar juos nustatė išklausęs įrodymus, kokie įrodymai buvo pateikti, kodėl ir kaip jie buvo įvertinti. Teismas konkrečiai nurodo, kokiomis materialinės teisės nuostatomis buvo remiamasi priimant sprendimą dėl šalių reikalavimų, ir prireikus išdėsto savo poziciją dėl šalių požiūrio į teisinius ginčo motyvus ir į prašymus arba prieštaravimus, dėl kurių jis neišdėstė motyvų savo nutartyse, priimtose vykstant procesui.

Už akių priimto sprendimo, sprendimo, pagrįsto reikalavimo pripažinimu, arba sprendimo, pagrįsto reikalavimo atsisakymu, motyvuojamojoje dalyje nurodomi tik tokių sprendimų priėmimo motyvai.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Sprendimas dėl išlaidų atlyginimo pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą skelbiamas remiantis Civilinio proceso įstatymo bendrosiomis nuostatomis; bylą visiškai pralaimėjusi šalis privalo atlyginti kitos šalies ir jos interesais į bylą įstojusios šalies išlaidas.

Jeigu šalys iš dalies laimėjo bylą, teismas pirmiausia nustato kiekvienos iš jų patenkintos ieškinio dalies procentinę dalį, paskui iš daugiau laimėjusios šalies patenkintos ieškinio dalies procentinio dydžio atima mažiau laimėjusios šalies patenkintos ieškinio dalies procentinę dalį, paskui nustato daugiau laimėjusios šalies konkrečių ir bendrų išlaidų sumą byloje, kuri buvo būtina tinkamai procedūros eigai užtikrinti, ir po to, atsižvelgdamas į šalių patenkintų ieškinio dalių procentinę dalį, atlygina šiai šaliai likusią visų išlaidų dalį. Patenkinto ieškinio dalis byloje vertinama remiantis patenkintais reikalavimais, taip pat ją vertinant atsižvelgiama į pateiktus įrodymus reikalavimams pagrįsti.

Neatsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, teismas gali nurodyti kiekvienai šaliai atlyginti kitai šaliai konkrečias išlaidas pagal Civilinio proceso įstatymo 156 straipsnio pirmą pastraipą, kurioje nustatyta, kad, neatsižvelgiant į bylos baigtį, šalis turi atlyginti priešingai šaliai išlaidas, patirtas dėl jos kaltės ar dėl jos patirto įvykio.

Jeigu bylos šalių patenkintos ieškinio dalys yra maždaug vienodos, teismas gali nurodyti kiekvienai šaliai padengti savo išlaidas arba vienai šaliai atlyginti kitai šaliai tik konkrečias išlaidas pagal Civilinio proceso įstatymo 156 straipsnio pirmą pastraipą.

Teismas gali nuspręsti, kad viena šalis turėtų padengti visas priešingos šalies ir į bylą įstojusios šalies patirtas išlaidas, jeigu priešinga šalis pralaimėjo tik palyginti nedidelę savo ieškinio dalį, o atskiros išlaidos dėl šios dalies nebuvo patirtos.

Tačiau, neatsižvelgiant į bylos baigtį, šalis privalo atlyginti visas priešingos šalies išlaidas, patirtas dėl jos kaltės arba dėl jos patirtų įvykių.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros atveju skundą galima pateikti tik dėl sprendimo, kuriuo užbaigiama procedūra.

Vienintelis būdas apskųsti kitus sprendimus, kurie gali būti skundžiami pagal šį įstatymą, yra skundas dėl sprendimo, kuriuo užbaigiama procedūra.

Visais kitais atžvilgiais skundai reglamentuojami pagal Civilinio proceso įstatymo bendrąsias nuostatas. Pagal šias nuostatas vykstant ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrai šalys gali pateikti skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo per 15 dienų nuo sprendimo ar nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Sprendimą ar nutartį, kuriais baigiama ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, galima apskųsti tik remiantis klaidingu materialinės teisės taikymu ir Civilinio proceso įstatymo 354 straipsnio antroje pastraipoje nurodytų civilinio proceso nuostatų esminiais pažeidimais, išskyrus tos pastraipos 3 punkte nurodytą pažeidimą.

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Specialios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros nėra. Ieškinius dėl nedidelių sumų nagrinėja taikos teismas (it. giudice di pace).

Paprastai byla taikos teisme nagrinėjama taikant kuo paprastesnę procedūrą, žr. Civilinio proceso kodekso (it. codice di procedura civile) 316−322 straipsnius.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Taikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ginčus, susijusius su kilnojamuoju turtu, kurio vertė yra ne didesnė kaip 10 000 EUR, išskyrus atvejus, kai įstatyme aiškiai nustatyta kitaip.

Taikos teisėjas taip pat nagrinėja ieškinius dėl nuostolių, susijusių su transporto priemonių ir vandens eismo nelaimingais atsitikimais, atlyginimo, jeigu ieškinio suma neviršija 25 000 EUR.

Nepaisant ieškinio sumos, taikos teisėjas nagrinėja visas bylas, susijusias su:

• ribų nustatymu ir įstatymu, teisės aktu arba papročiu nustatytų atstumų laikymusi sodinant medžius ir gyvatvores;
• gyvenamųjų namų aptarnavimo paslaugų taikymo sritimi ir jų naudojimusi;
• pastatų savininkų arba gyventojų santykiais dėl įprastas normas viršijančio dūmų, garų, karščio, triukšmo, vibracijų ir panašių trikdžių lygio;
• palūkanomis arba išlaidomis, susijusiomis su pavėluotai mokama pensija arba socialinėmis išmokomis.

1.2 Procedūros taikymas

Neseniai įvykdyta reforma (Įstatyminiu dekretu Nr. 149/2022) buvo atlikta naujų pakeitimų, susijusių su bylomis taikos teisme. Kad bylos atitiktų skaitmeninius reikalavimus, nuo 2023 m. sausio 1 d. (įskaitant tą dieną nagrinėjamas bylas) taip pat taikomos Civilinio proceso kodekso 127 straipsnio trečios pastraipos ir 127-bis straipsnio (klausymai naudojant audiovizualines nuorodas), Civilinio proceso kodekso 127-ter straipsnio (rašytinių pranešimų pateikimas), Civilinio proceso kodekso 193 straipsnio antros pastraipos (teismo techninių ekspertizių deklaracijos priesaikoms su skaitmeniniu parašu) ir Civilinio proceso kodekso 196-duodecies straipsnio (įgyvendinimo nuostatos) (klausymai naudojant nuotolines audiovizualines nuorodas) nuostatos. Nuo 2023 m. birželio 30 d. (įskaitant tą dieną nagrinėjamą bylą) taikomos Civilinio proceso kodekso V‑ter antraštinės dalies I skyriuje (įgyvendinimo nuostatoje) išdėstytos nuostatos (skaitmeninis teisingumas).

Pareiškimai su apeliaciniu skundu teikiami supaprastintu procesu tiek, kiek jie tam tinkami (Civilinio proceso kodekso 281-decies – 281-terdecies straipsniai).

Pareiškimą taip pat galima pateikti žodžiu. Taikos teismas surašo ir įteikia pareiškėjui įrašą kartu su dekretu, kuriuo nustatoma Civilinio proceso kodekso 318 straipsnyje nurodytų šalių klausymo data.

Pareiškimuose turi būti nurodytas teismas ir šalys, konstatuotos faktinės aplinkybės ir nurodytas apeliacinio skundo dalykas (Civilinio proceso kodekso naujo 318 straipsnio pirma pastraipa).

Taikos teismas per 5 dienas nuo bylos paskyrimo paskelbia dekretą, kuriuo nustatoma šalių klausymo data pagal 281-undecies straipsnio antrą pastraipą (Civilinio proceso kodekso naujo 318 straipsnio antra pastraipa).

Pareiškėjas nustatomas pateikiant įteiktą pareiškimą arba Civilinio proceso kodekso 316 straipsnyje nurodytą oficialų įrašą kartu su 318 straipsnyje nurodytu dekretu (jeigu pareiškimas pateiktas žodžiu), pranešimą apie įteikimą ir, jei reikia, įgaliojimą.

O atsakovas nustatomas pagal Civilinio proceso kodekso 281-undecies straipsnio trečią ir ketvirtą pastraipas pateikiant atsiliepimą į ieškinį ir, jei reikia, įgaliojimą (Civilinio proceso kodekso naujas 319 straipsnis).

Pirmajame klausyme taikos teismas gali savo nuožiūra apklausti šalis ir bando pasiekti taikos susitarimą. Jei taikiai sutarti pavyksta, taikos teisėjas surašo susitarimo protokolą. Jei taikiai sutarti nepavyksta, taikos teismas tęsia nagrinėjimą pagal supaprastintą procedūrą (281-duodecies antra, trečia ir ketvirta pastraipos) ir, jei nemano, kad byloje jau galima priimti sprendimą, pradeda su sprendimu susijusias tyrimo procedūras.

Kai taikos teisėjas nusprendžia, kad byloje jau galima priimti sprendimą, jis vadovaujasi Civilinio proceso kodekso 281-sexies straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl reikalavimų formas nustato teisėjas – jis gali nurodyti bylą svarstyti žodžiu. Teismo sprendimas pateikiamas teismo kanceliarijai per 15 dienų nuo šio svarstymo.

1.3 Formos

Jokių formų nėra.

1.4 Pagalba

Jeigu bylos vertė neviršija 1 100 EUR, šalys gali taikos teisme išsiversti be advokato (Civilinio proceso kodekso 82 straipsnis; žr. informacijos suvestinę „Bylos iškėlimas teisme“).

Visose kitose bylose šalims turi atstovauti advokatai.

Tačiau taikos teisėjas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir apimtį, gali leisti šaliai jos žodiniu arba kitokiu būdu pateiktu prašymu bylinėtis pačiai.

Teisėjas patikrina, ar šalys ėmėsi visų reikalingų veiksmų, kad atvyktų į teismą, ir prireikus prašo jų papildyti arba patikslinti dokumentus, kurie, teisėjo manymu, turi trūkumų.

Jeigu nustatoma, kad advokatas neturi įgaliojimo būti atsakovo advokatu arba kad jo atstovavimo, pagalbos ar leidimo įgaliojimai turi trūkumų, dėl kurių jie yra negaliojantys, teisėjas nustatys terminą, per kurį šalys turės paskirti asmenį, atsakingą už jų atstovavimą ar joms teikiamą pagalbą, išduoti reikiamus leidimus ar suteikti arba atnaujinti įgaliojimą ad litem. Jeigu trūkumas per nustatytą terminą ištaisomas, pareiškimas laikomas patikslintu ir su juo susijusios materialinės ir procesinės pasekmės atsiranda nuo pirmo įteikimo dienos (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnis).

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Taikomos įrodymų rinkimo bendrosios kompetencijos teismuose taisyklės (žr. informacijos suvestinę „Įrodymų rinkimas“).

1.6 Rašytinė procedūra

Tai reglamentuojama Civilinio proceso kodekso 127‑ter straipsniu, kuriame nustatyta, kad vietoje klausymo, net jei jis jau suplanuotas, galima pateiki rašytinius pranešimus, kuriuose nurodomi tik pareiškimai ir reikalavimai, jeigu nereikalaujama, kad dalyvautų kiti asmenys nei atsakovo advokatai, šalys, prokuroras ir pagalbiniai teismo nariai. Tokiais atvejais visų dalyvaujančių šalių prašymu vietoje klausymo pateikiami rašytiniai pranešimai. Nurodydamas klausymo neorganizuoti teisėjas nustato privalomą ne trumpesnį nei 15 dienų terminą pranešimams pateikti. Kiekviena šalis [...]

1.7 Sprendimo turinys

Paprastai taikomos supaprastintos procedūros taisyklės, nurodytos 1.2 punkte.

Taikos teismas gali priteisti atitinkamą sumą ex aequo et bono (t. y. nepateikdamas aiškios nuorodos į teisės aktuose nustatytas taisykles) bylose, kurių vertė neviršija 2 500 EUR (Civilinio proceso kodekso 113 straipsnis).

1.8 Išlaidų atlyginimas

Ar išlaidų atlyginimui taikomi kokie nors apribojimai? Jeigu taip, tai kokie?

Sprendimai, kuriais priteisiama atlyginti išlaidas, priimami vadovaujantis įprastomis taisyklėmis ir tai reiškia, kad pralaimėjusioji šalis turi apmokėti išlaidas. Tačiau pralaimėjus abiem šalims arba dėl kitos rimtos priežasties šalims gali būti nurodyta apmokėti tik savo išlaidas.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Remiantis ex aequo et bono principu priimti taikos teismo sprendimai (ginčuose, kurių vertė neviršija 2 500 EUR) gali būti ginčijami tik tuo atveju, jei buvo pažeistos procedūrinės taisyklės, konstitucinė teisė, ES teisė arba atitinkamą klausimą reglamentuojantys principai.

Visus kitus taikos teisėjo priimtus sprendimus galima apskųsti apeliacine tvarka.

Žr. informacijos suvestines apie teismų sistemą, teismų jurisdikciją ir bylos iškėlimą teisme.

Susiję priedai

Civilinio proceso kodeksas

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Kipro teisinėje sistemoje nenumatyta jokia konkreti ieškinių dėl nedidelių sumų procedūra, išskyrus nustatytąją Reglamente (EB) Nr. 861/2007, kurios taikymo tvarką reglamentuoja šiuo tikslu priimtas procesinis įstatymas.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

1.2 Procedūros taikymas

1.3 Formos

1.4 Pagalba

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

1.6 Rašytinė procedūra

1.7 Sprendimo turinys

1.8 Išlaidų atlyginimas

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

2018 m. sausio 15 d. Latvijoje įsigaliojo Civilinio proceso įstatymo pakeitimai, kuriais žodžiai „Ieškinių dėl nedidelių sumų bylos“ pakeisti žodžiais „Supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamos bylos“.

Teisėjas supaprastintą procesą pradeda remdamasis rašytiniu pareiškimu, jeigu pagrindinė skola arba, kai nagrinėjamas ieškinys dėl išlaikymo išieškojimo, bendra išlaikymo išmokų suma ieškinio pareiškimo dieną neviršija 2 500 EUR. Pareikštam ieškiniui dėl išlaikymo išieškojimo bendra išlaikymo išmokų suma taikoma kiekvienam vaikui atskirai. Civilinio proceso įstatymo 250¹⁹ straipsnio 2 dalis).

Supaprastintas procesas reglamentuojamas Civilinio proceso įstatymo 30 skyriaus³ 250¹⁸–250^27A straipsniuose ir 54¹ skyriaus 440¹–440¹² straipsniuose.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Supaprastintas procesas taikomas tik ieškiniams dėl pinigų išieškojimo ir ieškiniams dėl išlaikymo išieškojimo (Civilinio proceso įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Nacionalinės teisės aktų nuostatos, kuriomis reglamentuojami supaprastinto proceso aspektai, netaikomos procesinėms normoms, susijusioms su supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamais ieškiniais pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr.861/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, išskyrus pirmosios instancijos teismų sprendimų apskundimo procedūrą.

Žyminis mokestis (lat. valsts nodeva) už pareiškimą mokamas taip (Civilinio proceso įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas):

a) iki 2 134 EUR – 15 proc. nuo reikalaujamos sumos, bet ne mažiau kaip 70 EUR,

b) nuo 2 135 EUR iki 7 114 EUR – 320 EUR ir 4 proc. reikalavimo sumos, viršijančios 2 134 EUR.

Žyminio mokesčio mokėti nereikia, jeigu ieškinys yra susijęs su vaiko arba tėvo (motinos) išlaikymo išieškojimu.

1.2 Procedūros taikymas

Nagrinėdamas bylas supaprastinto proceso tvarka, teismas vadovaujasi bendrosiomis teismo procedūromis, laikydamasis supaprastinto proceso byloms taikomų civilinio proceso išimčių. Teisėjas supaprastintą procesą pradeda remdamasis rašytiniu pareiškimu.

Teisėjas supaprastinto proceso nepradeda, jeigu pareiškimas parengtas ne pagal Vyriausybės patvirtintą šabloną.

Jeigu teisėjas priima motyvuotą sprendimą nenagrinėti pareiškimo, jis nusiunčia sprendimą ieškovui ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Šis terminas, pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo išsiuntimo dienos, negali būti trumpesnis nei 20 dienų. Teisėjo sprendimą galima apskųsti per 10 dienų nuo jo priėmimo arba per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo, jeigu asmens gyvenamoji vieta yra ne Latvijoje.

1.3 Formos

Ieškinio pareiškimas ir atsakovo pastabos turi būti surašomi naudojant 2018 m. gegužės 29 d. Vyriausybės (lat. Ministru kabinets) nutarime Nr. 305 dėl supaprastintame procese naudojamų formų nustatytas formas. Vyriausybės nutarimo prieduose pateikiamos tokios formos:

1. prašymas taikyti supaprastintą procesą dėl pinigų sumos išieškojimo (1 priedas);

2. prašymas taikyti supaprastintą procesą dėl išlaikymo sumos išieškojimo (2 priedas);

3. pareiškimas dėl supaprastinto proceso dėl pinigų sumos išieškojimo (3 priedas);

4. pareiškimas dėl prašymo taikyti supaprastintą procesą dėl išlaikymo sumos išieškojimo (4 priedas).

Supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamo ieškinio formoje reikia nurodyti ne tik ieškovo ir atsakovo duomenis, bet ir šią informaciją:

1. apylinkės arba miesto teismo (lat. rajona (pilsētas) tiesa), kuriam pateikiamas pareiškimas, pavadinimą: jeigu šalys sutartimi nesusitarė bet kokį ginčą nagrinėti kitoje vietoje, ieškinys asmeniui turi būti pareiškiamas jo deklaruotos gyvenamosios vietos teisme, o juridiniam asmeniui – juridinio asmens registruotos buveinės vietos teisme (jeigu ieškinys susijęs su juridinio asmens filialo arba atstovybės veikla, ieškinį taip pat galima pareikšti filialo arba atstovybės vietos teisme).
   Informaciją apie jurisdikciją turintį teismą ir atitinkamai teismą, kurį reikia nurodyti formoje, galima rasti interneto portalo https://www.tiesas.lv/ skilties Tiesas (liet. „teismai“) skyrelyje Tiesu darbības teritorijas (liet. „teritorinė teismų jurisdikcija“).
2. Jeigu ieškovas nori, kad jo interesams teisme atstovautų kitas asmuo, jis turi nurodyti savo atstovą. Kitas asmuo teisme gali veikti kaip atstovas tik turėdamas parengtą ir notaro patvirtintą įgaliojimą (lat. pilnvara), įgaliojimas turi būti nurodytas skiltyje, kurioje įrašomas atstovavimo pagrindas. Jeigu atstovas yra prisiekusysis advokatas (lat. zvērināts advokāts), atstovavimo faktas turi būti patvirtinamas advokato ir kliento susitarimu (lat. orderis), o jeigu šalies vardu veikia neprisiekęs advokatas, tuomet reikia parengti rašytinį įgaliojimą (šiuo atveju notaro parašas įgaliojime nereikalingas).
3. Ieškinio dalykas: formoje reikia nurodyti ginčijamas teises, taip pat ieškovo ir atsakovo teisinius santykius, kurių buvimą arba nebuvimą ieškovas prašo teismo patvirtinti, kartu prašydamas teismo apsaugoti jo teises arba įstatymo saugomus interesus.
4. Ieškinio sumos apskaičiavimo būdas: supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamo ieškinio formoje reikia nurodyti pagrindinę skolą, t. y. skolos sumą, neįskaitant palūkanų ir sutartinių netesybų, bet kokių sutartinių netesybų sumą, bet kokias pagal sutartį arba įstatymą priklausančias palūkanas, ir visų šių elementų sumą.
5. Formoje reikėtų nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, pateikti patvirtinamuosius įrodymus, nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir galiausiai nurodyti priemonę, kurią ieškovas prašo teismo taikyti.
6. Pareiškimą turi pasirašyti ieškovas arba jo atstovas arba ieškovas kartu su atstovu, jeigu to reikalauja teismas. Prie pareiškimo reikėtų pridėti dokumentus, kuriais patvirtinama, kad buvo laikomasi visų teisės aktuose nustatytų išankstinių neteisminių bylos nagrinėjimo procedūrų, ir patvirtinamos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys.

1.4 Pagalba

Civilinio proceso įstatyme nenumatyta, kad nagrinėjant bylas supaprastinto proceso tvarka gali būti teikiama speciali teisinė pagalba. Supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamoje byloje asmuo gali turėti atstovą.

Jeigu ieškovas nori, kad jo interesams teisme atstovautų kitas asmuo, o pareiškimą pateikia atstovas, pareiškime būtina nurodyti atstovo vardą, pavardę, asmens kodą ir susirašinėjimo su teismu adresą arba, jeigu atstovas yra juridinis asmuo, tokio juridinio asmens registracijos numerį ir registruotos buveinės adresą. Civilinėje byloje atstovu gali būti bet kuris fizinis asmuo, jeigu jis sulaukė 18 metų, jam nėra paskirta globa ir netaikomas nė vienas Civilinio proceso įstatymo 84 straipsnyje nurodytas apribojimas. Jeigu kitas asmuo turi veikti kaip atstovas teisme, turi būti parengtas notaro patvirtintas įgaliojimas. Pareiškėjas gali paskirti atstovą, pateikdamas žodinį pareiškimą teisme, ir tai turi būti įrašyta į posėdžio protokolą. Juridinio asmens atstovas privalo turėti rašytinį įgaliojimą (jį nebūtinai turi būti patvirtinęs notaras) arba dokumentus, kuriais patvirtinama, kad asmuo yra pareigūnas, turintis teisę atstovauti juridiniam asmeniui be specialaus įgaliojimo. Jeigu atstovas yra prisiekusysis advokatas (lat. zvērināts advokāts), atstovavimo faktas turi būti patvirtinamas advokato ir kliento susitarimu (lat. orderis), o jeigu šalies vardu veikia neprisiekęs advokatas, tuomet reikia parengti rašytinį įgaliojimą (šiuo atveju notaro parašas įgaliojime nereikalingas). Jeigu asmuo turi atstovą, teismo reikalaujamus dokumentus pateikia ir pasirašo pagal įgaliojimą veikiantis asmens atstovas.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Įrodymai renkami pagal Civilinio proceso įstatymo bendrąsias nuostatas. Todėl nagrinėjant bylas supaprastinto proceso tvarka įrodymai gali būti pateikiami šalių arba trečiųjų šalių pastabų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų ir ekspertų išvadų forma.

1.6 Rašytinė procedūra

Teisėjas supaprastintą procesą pradeda remdamasis rašytiniu pareiškimu. Atsakovui nusiunčiama pareiškimo kopija ir pastabų forma; atsakovas turi pateikti savo pastabas per 30 dienų nuo pareiškimo išsiuntimo jam dienos. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir pobūdį, prie pareiškimo pridėti dokumentai taip pat gali būti siunčiami atsakovui. Teismas taip pat informuoja atsakovą, kad, jam nepateikus jokių pastabų, byloje nebus jokių kliūčių priimti sprendimą ir kad atsakovas gali prašyti surengti žodinį bylos nagrinėjimą teisme.

Šalims siunčiamuose dokumentuose teismas joms paaiškina jų procesines teises, informuoja jas apie bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtį ir paaiškina šalims teisėjo nušalinimo tvarką. Civilinio proceso įstatyme nustatytos šalių procesinės teisės, susijusios su pasirengimu bylos nagrinėjimui teisme, kuriomis jos gali pasinaudoti ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki bylos nagrinėjimo teisme dienos.

Atsakovas gali pateikti pastabų naudodamasis Vyriausybės patvirtintu šablonu. Šablonas yra viena iš formų, įtrauktų į 2018 m. gegužės 29 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 305 dėl supaprastintame procese naudojamų formų priedus. Atsakovas savo pastabose turi nurodyti šią informaciją:

1. teismo, kuriam teikiamos pastabos, pavadinimą;
2. ieškovo vardą, pavardę, asmens kodą ir deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jeigu ieškovas deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, faktinę gyvenamąją vietą; arba, juridinio asmens atveju, reikia nurodyti šio juridinio asmens pavadinimą, registracijos numerį ir registruotos buveinės adresą;
3. atsakovo vardą, pavardę ir asmens kodą, deklaruotą gyvenamąją vietą ir atsakovo deklaruotą papildomą adresą, o jei tokio nėra, atsakovo faktinę gyvenamąją vietą; juridinio asmens atveju – juridinio asmens pavadinimą, registracijos numerį ir registruotos buveinės adresą. Be to, atsakovas taip pat gali nurodyti kitą susirašinėjimo su teismu adresą;
4. bylos numerį ir ieškinio dalyką;
5. ar atsakovas visiškai arba iš dalies sutinka su ieškiniu;
6. savo prieštaravimus dėl ieškinio, prieštaravimų pagrindą ir teisės aktus, kuriais rengiant minėtus prieštaravimus buvo remiamasi;
7. patvirtinamuosius įrodymus dėl ieškinio pareikštiems prieštaravimams pagrįsti;
8. prašymus atskleisti įrodymus;
9. ar atsakovas pageidauja susigrąžinti teismo išlaidas;
10. ar atsakovas pageidauja susigrąžinti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas; šiuo atveju nurodoma suma ir pridedami ją pagrindžiantys dokumentai;
11. ar atsakovas prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje;
12. bet kurias kitas aplinkybes, kurios, atsakovo manymu, yra svarbios nagrinėjant bylą;
13. visus kitus prašymus;
14. prie pastabų pridedamų dokumentų sąrašą;
15. pastabų surašymo laiką ir vietą.

Atsakovas turi teisę per 30 dienų nuo pareiškimo išsiuntimo atsakovui dienos pateikti priešieškinį, jeigu:

1. pradiniame ieškinyje ir priešieškinyje pareikštus reikalavimus galima tarpusavyje įskaityti;
2. patenkinus priešieškinį teismui būtų užkirstas kelias patenkinti visus arba dalį pradiniame ieškinyje pateiktų reikalavimų;
3. priešieškinis ir pradinis ieškinys yra tarpusavyje susiję, o klausimas gali būti nagrinėjamas greičiau ir teisingiau, jei jie nagrinėjami kartu. Byla nagrinėjama pagal supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamiems ieškiniams taikomą procedūrą, jeigu priešieškinis taip pat yra supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamas ieškinys, t. y. jame nurodytos sumos neviršija nustatytų ribų ir jis yra tinkamai surašytas.

Jeigu priešieškinyje nurodyta suma viršija supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamiems ieškiniams taikomas ribas arba jeigu priešieškinis nėra susijęs su pinigų arba išlaikymo išieškojimu, teismas bylą nagrinėja vadovaudamasis bendrosiomis procedūromis.

Jeigu šalys neprašo bylos nagrinėti teismo posėdyje ir teismas nemano, kad būtina rengti tokį posėdį, byla nagrinėjama supaprastinto rašytinio proceso tvarka, o šalims tinkamu laiku pranešama, kurią dieną sutrumpintas teismo sprendimas taps prieinamas internetinėje sistemoje. Sutrumpintas teismo sprendimas laikomas priimtu tą dieną, kurią jis tampa prieinamas internetinėje sistemoje. Teismas nagrinėja bylą posėdyje pagal bendrąsias teismo procedūras, jeigu yra gautas motyvuotas bylos šalies prašymas ir teismas mano, kad būtina bylą išnagrinėti posėdyje. Teismas bylą posėdyje taip pat gali išnagrinėti savo iniciatyva. Jeigu asmens gyvenamoji arba buvimo vieta yra ne Latvijoje, o jo adresas yra žinomas, teismo dokumentai įteikiami pagal tarptautinės teisės nuostatas, kurių privalo laikytis Latvija, arba pagal Europos Sąjungos teisės aktus, įskaitant 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse.

1.7 Sprendimo turinys

Kai vykdomas supaprastintas procesas, teismas parengia sutrumpintą sprendimą. Sutrumpintas sprendimas parengiamas pagal bendruosius teismo sprendimo turinio reikalavimus (Civilinio proceso įstatymo 193 straipsnis), išskyrus aprašomąją dalį, kurioje nurodomas tik ieškinio dalykas, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais remiasi šalis, bei reikalavimas, taip pat sprendimo motyvai, atspindintys tik teisės aktus, kuriais rėmėsi teismas.

Teismas supaprastinto proceso atveju parengia išsamų sprendimą (atitinkantį bendruosius teismo sprendimo turinio reikalavimus), jeigu šalis pateikia rašytinį prašymą parengti tokį sprendimą. Prašymas teismui turi būti pateiktas per 10 dienų nuo sutrumpinto teismo sprendimo paskelbimo dienos (dienos, kurią sutrumpintas teismo sprendimas pateikiamas internetinėje sistemoje). Teismas išsamų sprendimą taip pat gali parengti savo iniciatyva. Išsamų sprendimą teismas parengia per 20 dienų nuo tos dienos, kai baigiasi terminas, per kurį reikia pateikti prašymą parengti tokį sprendimą. Išsamus teismo sprendimas laikomas priimtu tą dieną, kurią jis tampa prieinamas internetinėje sistemoje.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamoms byloms taikomos bendrosios taisyklės, kuriomis reglamentuojamas teismo išlaidų apmokėjimas.

Kai priimamas sprendimas, teismas pralaimėjusiai šaliai nurodo atlyginti laimėjusios šalies patirtas teismo išlaidas (žyminį mokestį ir proceso išlaidas). Jeigu ieškinys tenkinamas tik iš dalies, atsakovui nurodoma sumokėti ieškovo teismo išlaidų dalį, proporcingą patenkintų reikalavimų sumai, o ieškovas turi atlyginti atsakovo teismo išlaidas, proporcingas atmestų reikalavimų sumai. Atsisakęs ieškinio, ieškovas turi atlyginti atsakovui jo patirtas teismo išlaidas. Tuo atveju atsakovas neatlygina ieškovo sumokėtų teismo išlaidų. Tačiau jeigu ieškovas ieškinį atsiima dėl to, kad atsakovas savanoriškai patenkino reikalavimą po to, kai buvo pateiktas pareiškimas, teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą padengti ieškovo teismo išlaidas.

Atitinkamai, jeigu teismas nusprendžia ieškinio nenagrinėti, teismas atsakovo prašymu nurodo ieškovui atlyginti atsakovo sumokėtas teismo išlaidas.

Jeigu ieškovas yra atleistas nuo teismo išlaidų mokėjimo, atsakovui gali būti nurodoma sumokėti valstybei teismo išlaidas, proporcingas patenkintai ieškinio daliai.

Už kiekvieną papildomą reikalavimą mokamas 70 EUR užstatas. Jeigu teismas visiškai arba iš dalies panaikina arba pakeičia skundžiamą sprendimą, užstatas grąžinamas. Jei skundas atmetamas, užstatas negrąžinamas.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Pirmosios instancijos teismo sprendimą galima apskųsti (lat. apelācija), jeigu:

• teismas neteisingai taikė arba aiškino materialinės teisės normą ir todėl byla buvo neteisingai išnagrinėta;
• teismas pažeidė procesinės teisės normą ir todėl byla buvo neteisingai išnagrinėta;
• teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes arba neteisingai įvertino įrodymus, arba pateikė neteisingą teisinį bylos aplinkybių vertinimą ir todėl byla buvo neteisingai išnagrinėta.

Jeigu byla buvo nagrinėjama supaprastinto rašytinio proceso tvarka, teismo sprendimo apskundimo terminas (20 dienų) pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo surašymo dienos.

Be Civilinio proceso įstatyme nurodytos informacijos, skunde, kuriame teigiama, kad teismo sprendimas turi trūkumų, dar būtina nurodyti:

• pirmosios instancijos teismo neteisingai taikytą ar aiškintą materialinės teisės normą arba pažeistą procesinės teisės normą ir tai, kokią įtaką tokia teismo klaida turėjo nagrinėjamai bylai;
• kuri pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė yra neteisinga, kurie įrodymai buvo neteisingai įvertinti, iš ko galima daryti išvadą, kad teisinis bylos faktinių aplinkybių vertinimas yra klaidingas, ir kokią įtaką tokia teismo klaida turėjo nagrinėjamai bylai.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas sprendžia, ar reikia toliau nagrinėti apeliacinį skundą, ir nustato terminą, iki kurio apeliantas turi ištaisyti trūkumus, jeigu apeliacinis skundas neatitinka Civilinio proceso įstatymo reikalavimų arba įstatyme nustatytais atvejais prie apeliacinio skundo nepridedamas skundo ir prie jo pridedamų dokumentų vertimas. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai ištaisomi, laikoma, kad skundas buvo pateiktas pirmojo jo pateikimo dieną. Priešingu atveju skundas grąžinamas apeliantui ir laikoma, kad jis niekada nebuvo pateiktas.

Nepasirašytas skundas arba tinkamo įgaliojimo neturinčio asmens pateiktas skundas, arba skundas, už kurį nebuvo sumokėtas žyminis mokestis (už apeliacinį skundą mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas pagal ginčo vertę pirmosios instancijos teisme), nepriimamas ir grąžinamas apeliantui. Nutartis, kuria atsisakoma priimti apeliacinį skundą, yra neskundžiama.

Įsitikinę, kad buvo laikomasi apeliacinių skundų pateikimo tvarkos, apeliacinio teismo teisėjas arba tam tikrais atvejais trijų teisėjų kolegija per 30 dienų nuo apeliacinio skundo gavimo priima nutartį pradėti apeliacinį procesą.

Jeigu tenkinamas bent vienas galimas apeliacinio skundo pagrindas, teisėjas priima nutartį pradėti apeliacinį procesą ir nedelsdamas apie tai praneša šalims, nurodydamas terminą rašytinėms pastaboms pateikti.

Jeigu teisėjas, kuris turi pareigą priimti nutartį dėl apeliacinio skundo, mano, kad apeliacinis procesas neturėtų būti pradedamas, klausimą dėl proceso inicijavimo sprendžia trijų teisėjų kolegija.

Jeigu bent vienas iš trijų teisėjų mano, kad galioja bent vienas galimas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima pradėti apeliacinį procesą, teisėjai priima nutartį inicijuoti apeliacinį procesą ir nedelsdami apie ją informuoja šalis.

Jeigu teisėjai vieningai sutaria, kad negalioja nė vienas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima pradėti apeliacinį procesą, jie priima nutartį dėl atsisakymo pradėti apeliacinį procesą ir nedelsdami apie ją informuoja šalis. Nutartis priimama rezoliucijos (lat. rezolūcija) forma ir yra neskundžiama.

Per 20 dienų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią apeliacinis teismas praneša šalims apie pradėtą procesą, šalys gali pateikti rašytines pastabas dėl apeliacinio skundo.

Pranešus apie apeliacinio proceso pradžią, šalis per 20 dienų gali pateikti priešpriešinį apeliacinį skundą. Gavęs priešpriešinį apeliacinį skundą, teismas nedelsdamas į išsiunčia kitoms šalims.

Jeigu apeliaciniai skundai nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, jiems taikoma rašytinė procedūra; šalims laiku pranešama apie dieną, kurią teismo sprendimas taps prieinamas internetu, be to, šalys informuojamos apie teismo sudėtį ir apie teisę prašyti nušalinti teisėją. Laikoma, kad teismo sprendimas surašomas tą dieną, kurią jis tampa prieinamas internetinėje sistemoje. Tačiau jei, teismo manymu, tai yra būtina, byla supaprastinto proceso tvarka gali būti nagrinėjama teismo posėdyje.

Apeliacinio teismo nutartis kasacine tvarka neskundžiama, nutartis įsiteisėja ją perskaičius arba, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nutarties surašymo dieną.

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso IV dalies XXIV skyrius numato nacionalinę ieškinių dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo procedūrą.

Europos ieškiniai dėl nedidelių sumų nagrinėjami kaip nustato 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, bylos dėl Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme nurodytas išimtis.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Tiek nacionalinė ieškinių dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo procedūra, tiek Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūra taikoma piniginiams reikalavimams iki 2000 EUR.

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūra taikoma ieškiniams civilinėse bylose, kurie yra ne didesni nei 2000 eurų. Procedūra netaikoma bylose: dėl fizinių asmenų statuso arba teisnumo ir veiksnumo; dėl turtinių teisių, atsirandančių iš santuokinių ryšių, išlaikymo prievolių, testamentų ir paveldėjimo; dėl bankroto, nemokių bendrovių ar kitų juridinių asmenų likvidavimo procesų, dėl socialinio draudimo, dėl arbitražo, dėl darbo tesiės, dėl nekilnojamo turto nuomos, išskyrus bylas dėl piniginių reikalavimų, dėl privataus gyvenimo ir asmeninių teisių pažeidimų, įskaitant šmeižtą.

1.2 Procedūros taikymas

Procedūra taikoma nuo 2009 m. sausio 1 d. Bylas dėl Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėja apylinkės teismai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytas teritorinio teismingumo taisykles, t.y. miestų ar rajono apylinkės teismai.

Reglamento (EB) Nr. 861/2007 4 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismas privalo pranešti ieškovui (atsakovui), kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį (priešieškinį), atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytus reikalavimus. Jeigu ieškovas (atsakovas) per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio (priešieškinio) teismui nepareiškia, pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas ieškovui (atsakovui). Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

1.3 Formos

Formos pateikiamos teismuose ir Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale adresu: https://e.teismas.lt/lt/public/home/.

1.4 Pagalba

Teisinio atstovo/advokato dalyvavimas nėra privalomas. Teismuose teikiama pagalba užpildant formas, tačiau nekonsultuojama dėl ieškinio iš esmės. Reglamento (EB) Nr. 861/2007 11 straipsnio 1 dalyje nurodytą praktinę pagalbą ir informaciją proceso šalims teikia pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys subjektai.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Įrodymų rinkimas reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 2 dalies 13 skyriuje.

1.6 Rašytinė procedūra

Nacionalinėje nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo procedūroje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jei dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje (http://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/ ) ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė.

1.7 Sprendimo turinys

Nacionalinėje nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo procedūroje teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Ieškiniai dėl nedidelių sumų apmokami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. jis sudaro 1/4 sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip 10 EUR.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Įstatymo 29 straipsnis numato, kad Lietuvoje teismų sprendimai priimti pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, gali būti skundžiami apeliacine tvarka. Apeliacijos tvarką Lietuvoje reglamentuoja LR CPK 301-333 straipsniai, o vadovaujantis LR CPK 307 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas, esant apeliacijos pagrindams, gali būti paduotas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba () neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Ieškiniai dėl nedidelių sumų - Liuksemburgas

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Liuksemburgo teisėje galioja ne tik 2007 m. liepos 11 d. Reglamente (EB) Nr. 861/2007 numatyta Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, bet ir supaprastinta ieškinių nagrinėjimo procedūra, skirta skoloms, kurių suma neviršija 15 000 EUR (išskyrus palūkanas ir išlaidas), išieškoti, dar vadinama mokėjimo įsakymo procedūra (pranc. ordonnance de paiement).

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Mokėjimo įsakymo procedūra gali būti taikoma siekiant išieškoti bet kokią ne didesnę nei 15 000 EUR piniginę skolą, jeigu skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Liuksemburge.

1.2 Procedūros taikymas

Ieškovai patys nusprendžia, ar, siekdami išieškoti skolą, jie nori pasinaudoti mokėjimo įsakymo procedūra; jie taip pat gali pateikti prašymą įteikti šaukimą (pranc. citation) atvykti į taikos teismą.

Vienas iš taikos teisme naudojamos mokėjimo įsakymo procedūros ir apygardos teismui teikiamos paraiškos dėl laikino mokėjimo įsakymo skirtumų yra tai, kad byla taikos teisme gali būti užbaigiama priimant galutinį sprendimą (pranc. jugement), o apygardos teismas, baigęs nagrinėti bylą, gali priimti tik teismo nutartį (pranc. ordonnance).

1.3 Formos

Taikos teisėjo teismo raštinei prašymas dėl mokėjimo įsakymo gali būti pateikiamas žodžiu arba raštu.

Kad ieškinys galiotų, jame turi būti nurodyta ieškovo ir atsakovo vardas ir pavardė, profesija ir nuolatinė arba faktinė gyvenamoji vieta, ieškinio pagrindai ir reikalaujama suma, taip pat turi būti pateikiamas prašymas išduoti sąlyginį mokėjimo įsakymą.

Kreditorius turi pridėti arba pateikti visus dokumentus, kuriais patvirtinami skolos ir jos dydžio įrodymai, ir nurodyti, kad jie yra tinkamai pagrįsti.

Lyginamoji teisės aktų analizė rodo, kad pagrindai, kuriuos reikalaujama nurodyti taikos teisėjui pateikiamame nagrinėti ieškinyje, yra ne tokie išsamūs, nes pakanka nurodyti skolos sumą ir jos kilmę.

1.4 Pagalba

Teisės aktuose teismo antstoliams arba teisėjams nenustatyta jokia pareiga padėti šalims.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Taikomos įprastos įrodymų taisyklės. Žr. „Įrodymų rinkimas – Liuksemburgas“.

1.6 Rašytinė procedūra

Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimą, o kreditorius nori tęsti procedūrą, ieškinys turi būti nagrinėjamas viešame teismo posėdyje.

1.7 Sprendimo turinys

Mokėjimo įsakymo bylose priimtiems sprendimams taikomi tokie pat principai, kaip ir įprastose bylose priimamiems sprendimams.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Pagal Liuksemburgo teisę išlaidas paprastai apmoka pralaimėjusi šalis, tačiau teismas, priimdamas specialią ir pagrįstą nutartį, gali nuspręsti, kad visas arba dalį išlaidų turėtų atlyginti kita šalis. Jeigu bylą laimėjusi šalis patyrė su procedūra susijusių išlaidų, ji gali prašyti, kad kita šalis jas atlygintų.

Kitaip nei kitose šalyse, Liuksemburge advokatų išlaidos nėra sistemingai atlyginamos. Liuksemburgo teisėje galiojančio naujojo Civilinio proceso kodekso 238 straipsnyje nurodyta, kad sąvoka „išlaidos“ apima teismo antstolių, ekspertų išlaidas, bet kokias liudytojų išlaidas, vertimų raštu ir pan. išlaidas, bet ne advokatų išlaidas.

Bylą laimėjusiai šaliai teisėjas gali priteisti vienkartinę sumą, kuria siekiama atlyginti dėl pareikšto ieškinio patirtas išlaidas, įskaitant advokatų išlaidas. Taip visų pirma yra tuo atveju, kai būtų neteisinga vienai šaliai priteisti padengti išlaidas, kurias ji patyrė ir kurios nėra priskiriamos prie išlaidų; teisėjas gali nurodyti kitai šaliai atlikti tokį mokėjimą, jeigu, jo manymu, tai yra tinkama.

Sprendimą dėl mokėjimo, įskaitant priteistą sumą, teisėjas priima savo nuožiūra.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Mokėjimo įsakymo bylose taikomos įprastos taisyklės. Taikos teisėjo priimtus sprendimus galima apskųsti apeliacine tvarka, jeigu ginčijama suma viršija 2 000 EUR.

Susijusios nuorodos

LEGILUX

https://justice.public.lu/fr.html

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Nuo 2018 m. sausio 1 d. specialių procedūrų, pagal kurias nagrinėjami ieškiniai dėl nedidelių sumų, kitų nei 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 861/2007, nustatančiame Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (ir 2016 m. įstatymo Nr. CXXX dėl Civilinio proceso kodekso 598–602 straipsniuose, kuriuose kalbama apie tame reglamente nesureguliuotus klausimus) nustatytas procedūras, galiojančiuose Vengrijos teisės aktuose nenumatyta. Anksčiau ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo tvarka buvo nustatyta 1952 m. įstatyme Nr. III dėl Civilinio proceso kodekso; tačiau šis įstatymas nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo panaikintas 2016 m. įstatymu Nr. CXXX dėl Civilinio proceso kodekso. Tai reiškia, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. Vengrijos civilinio proceso teisėje nėra specialių ieškiniams dėl nedidelių sumų skirtų nuostatų. Todėl reikalavimams dėl mažų sumų taikoma bendroji tvarka. Tačiau iki 2018 m. sausio 1 d. pradėtos bylos nagrinėjamos pagal anksčiau galiojusį 1952 m. įstatymą Nr. III dėl Civilinio proceso kodekso. Taigi toliau pateikiama informacija aktuali tik kalbant apie dar nagrinėjamas bylas, kurios buvo pradėtos prieš 2018 m. sausio 1 d.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra galima pasinaudoti tais atvejais, kai reikalavimo suma yra ne didesnė kaip 1 mln. HUF (Vengrijos forintų) ir pareiškiamas prieštaravimas dėl mokėjimo įsakymo arba kai reikalavimai apskritai yra grindžiami mokėjimo įsakymo procedūra, t. y. tuomet, kai:

a) notarui ex officio atmetus prašymą išduoti mokėjimo įsakymą, ieškovas pradeda teismo procesą, kuriame pareiškia savo reikalavimą;

b) notaro nurodymu užbaigus mokėjimo įsakymo procedūrą, ieškovas pradeda teismo procesą, kuriame pareiškia savo reikalavimą.

1.2 Procedūros taikymas

Procedūra vykdoma apygardos teismuose.

1.3 Formos

Paraiškų, kuriomis pradedama procedūra, formų nėra, tačiau mokėjimo įsakymo procedūros, kuri vyksta prieš pateikiant tokias paraiškas, atveju ir kai šias procedūras vykdo notarai, galima pasinaudoti forma, kurią galima rasti Vengrijos notarų rūmų svetainėje ir notarų biuruose.

1.4 Pagalba

Pagalbą gauti galima. Fiziniai asmenys, kurie dėl savo pajamų ir finansinės padėties negali padengti bylos nagrinėjimo išlaidų, siekiant palengvinti jų teisių įgyvendinimą, gali prašyti visiškai arba iš dalies atleisti nuo šių išlaidų apmokėjimo. Pagal Žyminių mokesčių įstatymą šalims taip pat gali būti suteikiama teisė mokėti mažesnius žyminius mokesčius (atleidimas nuo mokesčių arba teisė atidėti jų mokėjimą), o asmenys, kuriems to iš tikrųjų reikia, taip pat turi teisę pagal Teisinės pagalbos įstatymą pasisamdyti teisinį padėjėją arba advokatą, jeigu jiems toks atstovas reikalingas savo teisėms veiksmingai įgyvendinti.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Bylose, kurios pradėtos pateikus prieštaravimą dėl mokėjimo įsakymo, teismas, ne vėliau kaip išduodamas šaukimą atvykti į bylos nagrinėjimo posėdį, informuoja atsakovą apie faktines aplinkybes ir ieškovo pateiktus įrodymus. Šalis įrodymus gali pateikti ne vėliau kaip pirmąją bylos nagrinėjimo dieną. Tačiau šiai taisyklei taikoma išimtis, t. y. šalis įrodymus gali pateikti bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu, jeigu su tuo sutinka priešinga šalis arba jeigu įrodymus pateikianti šalis remiasi faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais, galutiniais teismo sprendimais ar kitomis administracinėmis nutartimis ir nurodo, kad dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių šios faktinės aplinkybės ar įrodymai, galutiniai teismo sprendimai ar kitos administracinės nutartys jai tapo žinomos arba ji apie jas buvo informuota suėjus įprastam įrodymų pateikimo terminui, ir jeigu šalis pateikia išsamius tokio savo reikalavimo įrodymus.

Jeigu paraiška keičiama arba jeigu pateikiamas priešieškinis, šalis, keisdama pareiškimą ir (arba) pateikdama priešieškinį, gali pateikti susijusius įrodymus, o tais atvejais, kai pateikiamas prieštaravimas dėl reikalavimo, nurodant, kad jis buvo įvykdytas, šalis įrodymus, patvirtinančius, kad reikalavimas buvo įvykdytas, gali pateikti kartu su prieštaravimu. Teismas neatsižvelgia į jokius įrodymus, kurie buvo pateikti pažeidžiant šias nuostatas. Visais kitais atvejais taikomos įprastos įrodymų pateikimo taisyklės.

1.6 Rašytinė procedūra

Teismas bylą gali nagrinėti ir žodinio proceso tvarka.

1.7 Sprendimo turinys

Teismo sprendimų turinį reglamentuoja įprastai taikomos taisyklės, kuriose nustatyta, kad šalims po teismo sprendimo motyvuojamąja dalimi turi būti pateikiama informacija apie duomenis, kuriuos reikia nurodyti skunde, ir teisines pasekmes, kurios atsiranda nenurodžius šių duomenų.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Paprastai taikomas principas „pralaimėjusioji šalis apmoka išlaidas“.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Apskundimo galimybės yra ribotos, o svarbiausias apribojimas yra susijęs su tuo, kad skundus galima reikšti tik esant rimtų procesinių taisyklių pažeidimų pirmosios instancijos teisme arba neteisingo teisės aktų taikymo atveju; tik tuomet byla gali būti nagrinėjama iš esmės. Pareiškiant skundus taikomos įprastos taisyklės ir terminai, t. y. skundai per 15 dienų nuo teismo sprendimo įteikimo dienos turi būti paduodami sprendimą priėmusiame pirmosios instancijos teisme ir juos nagrinės kompetentingas regiono teismas.

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Speciali ieškinių dėl nedidelių sumų procedūra nustatyta Maltos įstatymų rinkinio 380 skyriuje (Ieškinių dėl nedidelių sumų teismo įstatyme) ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose 380.01, 380.02 ir 380.03.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Šis teismas [malt. Tribunal għal Talbiet Żgħar] turi jurisdikciją nagrinėti ir spręsti tik piniginius ieškinius, kurių suma neviršija 5 000 EUR.

1.2 Procedūros taikymas

Teismo procesas pradedamas, kai ieškovas užpildo reikiamą formą, pateikia ieškinį teismo kanceliarijai, sumoka mokestį ir paprašo teismo įteikti ieškinį atsakovui. Atsakovas turi pateikti atsiliepimą per aštuoniolika dienų po pranešimo apie ieškinį įteikimo. Leidžiama pateikti ir priešieškinį. Jei atsakovas mano, kad už ieškovo ieškinį turi sumokėti kitas asmuo, jis tą asmenį turėtų nurodyti. Tada teismo kancleris praneš šalims posėdžio datą ir laiką. Teisėjas sureguliuoja bylos nagrinėjimą teisme savo nuožiūra, vadovaudamasis pagrindiniais teisingumo principais. Teisėjas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta ir sprendimas būtų priimtas kuo skubiau, nagrinėjimo dieną, ir kad nagrinėjimas neužtruks ilgiau nei vieną posėdį. Jis privalo surinkti informaciją visais jo nuožiūra tinkamais būdais, nevaržomas geriausių įrodymų pateikimo principo ar su netiesioginiais įrodymais susijusių taisyklių, jei, teisėjo manymu, jam pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi sprendimui nagrinėjamoje byloje priimti. Jeigu tik įmanoma, jis stengiasi neskirti ekspertų išvadoms pateikti. Jam suteikiami tokie pat įgaliojimai kaip ir civilinės jurisdikcijos Magistratų teisme posėdžiaujančiam magistratui, jis taip pat yra įgaliotas šaukti liudytojus ir priimti liudytojų priesaiką.

1.3 Formos

Ieškinį reiškianti šalis privalo užpildyti ieškinio formą, pateiktą Įgyvendinamojo teisės akto 380.01 (Ieškinių dėl nedidelių sumų teismo reglamento) pirmame priede. Atsiliepimą atsakovas taip pat turi pateikti užpildydamas formą, kuri taip pat pateikta pirmiau minėto įgyvendinamojo teisės akto pirmame priede.

1.4 Pagalba

Pagalbą šaliai gali teikti bet kuris asmuo, nebūtinai advokatas ar teisės prokuristas.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Įrodymus šalys gali pateikti žodžiu, raštu arba abiem būdais. Liudytojas ne vėliau nei likus trims dienoms iki parodymų davimo dienos gali būti šaukiamas konkrečią dieną ir konkrečiu laiku atvykti į teismą ir duoti parodymus ar pateikti dokumentus. Jeigu tinkamai šaukiamas liudytojas neatvyksta į posėdį, teismas gali pareikalauti, kad liudytojas į kitą dieną surengtą posėdį būtų atvesdintas.

1.6 Rašytinė procedūra

Ieškinys ir atsiliepimas turi būti rašytiniai. Įrodymai gali būti dokumentiniai. Tačiau atvykti į teismą jo nustatytu laiku yra privaloma.

1.7 Sprendimo turinys

Teisėjas sprendime privalo nurodyti pagrindinius duomenis, kuriais grindžia savo sprendimą. Sprendime jis taip pat privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Kad ir koks sprendimas priimamas, teisėjas privalo nustatyti kiekvienos šalies bylinėjimosi išlaidas. Pralaimėjusiajai šaliai nurodoma padengti šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidas, nebent dėl ypatingų aplinkybių reikia nuspręsti kitaip. Bylinėjimosi išlaidos apima tik faktines išlaidas, tiesiogiai susijusias su byla ir patirtas šalies, kurios naudai priimtas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų. Jeigu pareikštas ieškinys yra nerimtas ar nesąžiningas, teismas gali nurodyti ieškovui sumokėti atsakovui ne mažesnę kaip 250 EUR ir ne didesnę kaip 1 250 EUR baudą; tokia bauda laikoma skola pagal civilinę teisę.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Bet koks apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo turi būti paduotas teismo kanceliarijai per dvidešimt dienų nuo tada, kai teisėjas paskelbia sprendimą, prašymą pateikiant žemesnės instancijos apeliaciniam teismui.

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Paprastai ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra vykdoma įteikiant šaukimą atvykti į apylinkės teismą (nyd. k. sector kanton van de rechtbank). Tai yra įprasta šaukimo į teismą procedūra, kuriai taikomos supaprastintos procesinės taisyklės. Jeigu byla nagrinėjama apylinkės teisme, jums neprivalo atstovauti advokatas – galite tai daryti pats.

ES tarpvalstybinėse bylose taip pat gali būti naudojama Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra. Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą taip pat galite naudoti, jeigu jums skolingi:

• kita bendrovė,
• organizacija,
• klientas.

Nyderlandų teisėje galioja įstatymas, kuriuo įgyvendinamas Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros reglamentas (2009 m. gegužės 29 d. įstatymas, kuriuo įgyvendinamas 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą).

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Į apylinkės teismą kreipiamasi:

• dėl bylų, susijusių su ieškiniais, kurių suma neviršija 25 000 EUR;
• dėl bylų, susijusių su ieškiniais, kurių vertė nenustatyta, jeigu tikėtina, kad vertė neviršys 25 000 EUR.

Be to, apylinkės teismas priima sprendimus bylose, susijusiose su darbo teise, išperkamąja nuoma, samda, pirkimu išsimokėtinai, vartojimo prekių pardavimo ir vartojimo kredito sutartimis, skundais dėl baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Jis taip pat nagrinėja administracines bylas, bylas dėl globos, rūpybos ir palikimo priėmimo arba atsisakymo. Daugiau informacijos apie šaukimo į teismą procedūrą apylinkės teisme rasite čia.

Bylas dėl Europos ieškinių dėl nedidelių sumų taip pat nagrinėja apylinkės teismas. Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrai taikoma didžiausios vertės riba, t. y. ne daugiau kaip 5 000 EUR, nustatyta Reglamente (EB) Nr. 861/2007.

1.2 Procedūros taikymas

Konkrečios apylinkės teisme taikomos procedūros nėra. Šaukimo į teismą procedūros taisyklės iš esmės taikomos apygardos ir apylinkės teismams. Svarbus skirtumas yra tas, kad tais atvejais, kai byla nagrinėjama apylinkės teisme, šalys turi teisę pačios įrodinėti savo bylos faktus, o kitais atvejais (apygardos teisme) būtina, kad šalims atstovautų advokatai. Žr. 1.4 dalį. Be to, apylinkės teisme bylas nagrinėja vienas teisėjas, t. y. teisėjas posėdžiauja vienas.

Europos ieškiniams dėl nedidelių sumų taikomos skundo procedūros taisyklės.

1.3 Formos

Byla apylinkės teisme paprastai pradedama įteikiant šaukimą į teismą. Svarbiausi pareiškimai šaukime į teismą yra ieškinio pareiškimas (pats reikalavimas) ir jo priežastys (faktai ir teisė, kuria grindžiamas ieškinio pareiškimas).

Apylinkės teisme nagrinėjamai bylai būdinga keletas ypatybių:

1. atsakovas gauna šaukimą į A apygardos teismą, tačiau turi atvykti pas apylinkės teismo teisėją, kuris posėdžiauja pagrindinėje A teismo vietoje, arba į konkrečią A teismo apylinkės teismo vietą;
2. jeigu ieškovui byloje atstovauja įgaliotas atstovas, šaukime į teismą būtina nurodyti įgalioto atstovo vardą, pavardę ir adresą.

Ieškinys pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą pareiškiamas naudojant A formą. Prašymas turi būti pateiktas jurisdikciją turinčiame teisme. Šią formą galima atsisiųsti iš Europos e. teisingumo portalo.

1.4 Pagalba

Apylinkės teisme nagrinėjamose bylose šalys turi teisę pačios įrodinėti savo bylos faktus. Tai reiškia, kad advokato teisinis atstovavimas nebūtinas. Pagalbą taip pat leidžiama teikti įgaliotam atstovui, kuris nebūtinai turi būti advokatas. Dėl advokato teikiamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo taip pat žr. 1.8 dalį.

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūroje taip pat nereikalaujama, kad šalims atstovautų advokatas ar kitas patarėjas teisės klausimais.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Taikomos įprastos įstatyme dėl įrodymų nustatytos taisyklės. Pagal Nyderlandų įstatymą dėl įrodymų teisėjas iš esmės gali laisvai vertinti pateiktus įrodymus. Minėto Reglamento (EB) Nr. 861/2007 9 straipsnyje taip pat reglamentuojamas įrodymų rinkimas vykdant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

1.6 Rašytinė procedūra

Apylinkių teismų civilinis vaidmuo reglamentuojamas pagal nacionalines procesines taisykles (nyd. k. Landelijk Procesreglement voor rolzaken kanton). Rašytinius dokumentus galima pateikti apygardos teismo kanceliarijai iki numatytos teismo posėdžio datos, bet taip pat bylos nagrinėjimo metu. Pareiškimai ir pastabos gali būti pateikiamos žodžiu proceso metu bylą nagrinėjančiame apylinkės teisme. Europos procedūra yra rašytinė procedūra, tačiau jeigu teisėjas mano, kad tai reikalinga, arba jei to prašo šalys, gali būti rengiamas žodinis posėdis.

1.7 Sprendimo turinys

Teismas sprendime būtinai nurodo:

• šalių, jų įgaliotų atstovų ar advokatų vardus ir pavardes bei jų adresus;
• šalių išreikštas nuomones;
• bylos eigą;
• informaciją apie šaukimą į teismą ir šalių pareiškimus;
• sprendimo motyvus, nurodant faktus ir teisėjo argumentus;
• galutinį teisėjo sprendimą;
• teisėjo vardą ir pavardę;
• išlaidų paskirstymą;
• teismo sprendimo datą.

Teismo sprendimą pasirašo teisėjas.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Jeigu byla iškeliama apylinkės teisme, gali būti patiriamos toliau nurodytos išlaidos: žyminis mokestis, teismo priteistų išlaidų paskirstymas ir teisinės pagalbos išlaidos.

Žyminis mokestis sumokamas iškeliant bylą teisme. Mokesčio dydis priklauso nuo bylos pobūdžio. Dažniausiai jūsų advokatas šį mokestį sumokės iš anksto, o paskui jis bus įskaičiuotas į advokato išlaidas. Teisėjas gali įpareigoti pralaimėjusią šalį sumokėti kitos šalies išlaidas. Jeigu nė viena iš šalių bylos nelaimėjo visais atžvilgiais, kiekviena šalis sumoka savo išlaidas. Teismo priteistų išlaidų paskirstymas gali apimti ne tik teisinės pagalbos išlaidas, bet ir liudytojų, ekspertų, kelionės bei pragyvenimo išlaidas, išrašų gavimo ir kitas neteismines išlaidas.

Pagal Nyderlandų teisės aktus mažiau pasiturintys asmenys turi galimybę gauti įnašą, kuriuo padengiama dalis teisinės pagalbos išlaidų. Teisinės pagalbos subsidijavimas negalioja visose apylinkių teismuose nagrinėjamose bylose. Jeigu teisinę pagalbą galima subsidijuoti, bylos šalis taip pat sumoka savo įnašą, iš kurio padengiamos teisinės pagalbos išlaidos; šio įnašo dydis priklauso nuo bylos šalies finansinės padėties. Prašymą sumokėti dalį teisinės pagalbos išlaidų advokatas pateikia Teisinės pagalbos valdybai (nyd. k. Raad voor rechtsbijstand). Šis klausimas reglamentuojamas Teisinės pagalbos įstatyme (nyd. k. Wet op de Rechtsbijstand). Šio įstatymo III A skyriuje pateikiamos taisyklės dėl teisinės pagalbos suteikimo tarpvalstybinėse ES nagrinėjamose bylose.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Apylinkės teismo priimtus sprendimus galima apskųsti apeliaciniam teismui. Skundą galima pateikti tik jeigu ieškinio vertė viršija 1 750 EUR. Jį galima pateikti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įteikimo dienos. Per Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą priimtą apylinkės teismo sprendimą galima apskųsti.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba () neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Ieškiniai dėl nedidelių sumų - Austrija

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Austrijos teisėje ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros nėra. Tačiau Austrijos civilinio proceso kodekse (vok. ZPO) numatytas supaprastintas procesas arba specialiosios procesinės normos tam tikroms byloms, nagrinėjamoms apylinkių teismuose.

Kai kurios iš šių specialiųjų procesinių normų taikomos tik nedideliems ieškiniams iki 1 000 EUR (žr. 1.5 punktą) arba 2 700 EUR (žr. 1.9 punktą).

1.2 Procedūros taikymas

Nedideliems ieškiniams taikomos specialiosios normos pagal Austrijos procesinę teisę yra privalomos, proceso šalys negali susitarti jų netaikyti.

Taigi, nei teismas, nei proceso šalys negali inicijuoti ieškinio nagrinėjimo vadinamojo įprasto proceso tvarka.

1.3 Formos

Kadangi Austrijoje nėra ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros, nėra ir konkrečių tokiems ieškiniams skirtų formų.

1.4 Pagalba

Teisinis atstovavimas Austrijoje neprivalomas, kai ginčo suma yra iki 5 000 EUR. Teisėjai turi padėti teisinio atstovo neturinčioms proceso šalims, t. y. jie turi informuoti proceso šalis apie jų procesines teises ir pareigas, taip pat apie teisinius jų veiksmų ir neveikimo padarinius. Teisinio atstovo neturinčios proceso šalys taip pat gali žodžiu užregistruoti savo ieškinį jurisdikciją turinčiame apylinkės teisme arba savo gyvenamosios vietos apylinkės teisme. Jeigu teisinio atstovo neturinčios proceso šalies rašytinis pareiškimas yra netinkamas, teisėjas turi tai proceso šaliai pateikti atitinkamą paaiškinimą ir rekomendacijų. Tai neturi daryti poveikio teisėjo nešališkumui.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Kai pareiškiami 1 000 EUR vertės neviršijantys ieškiniai, teismas gali nepaisyti proceso šalies pateiktų įrodymų, jeigu išsiaiškinti visas atitinkamas aplinkybes būtų neproporcingai sunku. Tačiau ir šiuo atveju teisėjas turi sąžiningai priimti nešališką sprendimą, orientuotą į viso proceso rezultatą. Šis sprendimas gali būti persvarstomas tolesniais apeliacinio skundo pateikimo etapais.

1.6 Rašytinė procedūra

Austrijos teisėje neleidžiama viso proceso atlikti vien raštu. Pavyzdžiui, civilinio proceso teisėje pagal tiesioginių įrodymų principą (vok. sachlicher Unmittelbarkeitsgrundsatz: tiesioginiams faktinių aplinkybių įrodymams turi būti teikiama pirmenybė vien netiesioginių įrodymų šaltinių atžvilgiu) rašytinių liudytojų parodymų pateikti kaip dokumentinių įrodymų neleidžiama.

1.7 Sprendimo turinys

Pagal Austrijos Civilinio proceso kodeksą, jeigu sprendimas paskelbiamas žodžiu, rašytinei sprendimo kopijai taikomi ne tokie griežti reikalavimai ir tai nepriklauso nuo ginčo sumos. Jeigu sprendimas buvo paskelbtas žodžiu, dalyvaujant abiem proceso šalims, ir nė viena proceso šalis laiku jo neapskundė apeliacine tvarka, teismas gali išduoti „sutrumpintą sprendimo kopiją“, kurioje nurodomi tik pagrindiniai sprendimo motyvai.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Pagal Austrijos teisę išlaidos civilinėse bylose paprastai kompensuojamos proporcingai proceso sėkmingumui. Ir teismo išlaidos, ir teisiniai mokesčiai tiesiogiai susiję su ginčijama suma. Todėl paprastai už mažesnę ginčijamą sumą bus mokamos mažesnės teismo išlaidos ir teisiniai mokesčiai. Kadangi išlaidos tarifų forma nustatytos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, galima užtikrinti, kad išlaidos nedideliems ieškiniams būtų mažos. Tačiau specialių išlaidų reglamentavimo taisyklių šio pobūdžio ieškiniams nėra.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Austrijos teisėje numatytos tik ribotos teisės apeliacine tvarka apskųsti per ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procesą priimtus sprendimus. Paduoti apeliacinį skundą procese dėl pirmąja instancija išnagrinėtų 2 700 EUR ar mažesnės vertės ieškinių leidžiama tik tuo atveju, jeigu buvo netinkamai įvertinti teisiniai bylos aspektai, arba dėl negaliojimo (dėl itin didelių procesinių klaidų). Kitų didelių procesinių klaidų užginčyti negalima. Negalima užginčyti ir iš esmės netikslių pirmosios instancijos teismo nustatytų (remiantis, pavyzdžiui, netinkamu įrodymų vertinimu) faktinių aplinkybių. Kitais aspektais taikomos vadinamojo įprasto proceso taisyklės.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba () neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Ieškiniai dėl nedidelių sumų - Lenkija

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Lenkijos teisėje numatyta supaprastinta procedūra. Ji reglamentuojama Civilinio proceso kodekso (CPK) 505⁽¹⁾–505⁽¹⁴⁾ straipsniais.

Supaprastintomis nuostatomis, kuriomis siekiama paspartinti procesą, racionalizuojamas ir optimizuojamas įrodymų rinkimas ir apeliacinis procesas, pagreitinant teismo procedūras, padarant jas mažiau formalias, taip pat nustatant griežtesnius oficialius reikalavimus bylos šalims siekiant užtikrinti, kad jos laikytųsi atitinkamų terminų įvairiems procesiniams veiksmams atlikti.

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra integruota į Lenkijos Civilinio proceso kodeksą. Procedūra nustatyta 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 861/2007, nustatančiu Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, siekiant supaprastinti ir patobulinti civilinių ir komercinių bylų nagrinėjimą. Reglamentas taikomas visose ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją. Reglamentas į Lenkijos teisę perkeltas Civilinio proceso kodekso 505⁽²¹⁾–505^(27a) straipsniais.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Supaprastinta procedūra taikoma toliau nurodytose bylose, kurios patenka į apylinkių teismų (lenk. sądy rejonowe) jurisdikciją:

• dėl iš sutarčių kylančių reikalavimų, jeigu reikalavimo vertė neviršija 20 000 PLN, ir dėl reikalavimų pagal garantijas arba kokybės garantijas, arba dėl reikalavimų, kylančių iš vartojimo prekių trūkumų, susijusių su vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi, jeigu sutarties dalyko vertė neviršija minėtos sumos;
• dėl būsto nuomos reikalavimų ir mokesčių, kuriuos turi sumokėti nuomininkai, taip pat dėl kooperatyvo būsto naudojimo mokesčių, nepaisant reikalavimo vertės.

Remiantis Aukščiausiojo Teismo (lenk. Sąd Najwyższy) praktika, reikalavimai dėl neįvykdytos prievolės arba netinkamo prievolės įvykdymo turėtų būti nagrinėjami taikant supaprastintą procedūrą, jeigu reikalavimo vertė neviršija 20 000 PLN. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą dėl mažesnės nei 20 000 PLN sumos, kuri sudaro likusią didesnės nei 20 000 PLN vertės ieškinio, kuris jau buvo patenkintas, dalį, šis reikalavimas taip pat bus nagrinėjamas pagal supaprastintą procedūrą. Frazė „pagal sutartis“ reiškia, kad reikalavimai, atsirandantys dėl neteisėtų veiksmų, nepagrįsto praturtėjimo ir nuosavybės teisių, bendros nuosavybės ar bendrų teisių buvimo arba kitų nuosavybės teisių, kurias įgyjant arba įgyvendinant gali atsirasti mokėjimo prievolė, negali būti nagrinėjami pagal supaprastintą procedūrą. Pagal šią procedūrą taip pat negali būti nagrinėjami reikalavimai, atsirandantys ne dėl sutarčių sudarymo, o kitų teisinių veiksmų: vienašališkų teisinių veiksmų, atstovavimo kitam asmeniui neturint tam įgaliojimų, privalomosios palikimo dalies (legitima portio) ir prievolių, kylančių iš administracinio sprendimo arba tiesiogiai iš teisės aktų nuostatų.

Supaprastinta procedūra gali būti taikoma bylose, susijusiose su fiziniais asmenimis ir juridiniais asmenimis arba įmonėmis, darbuotojais ir darbdaviais. Taigi procedūros taikymas nėra susijęs vien tik su subjekto rūšimi. Tai reiškia, kad su darbuotojais susijusios arba ekonominės bylos taip pat gali būti nagrinėjamos pagal supaprastintą procedūrą.

Teisė taikyti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą patenka į apylinkių teismų ir apygardų teismų (lenk. sądy okręgowe) teritorinę jurisdikciją, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekse (Civilinio proceso kodekso 16 straipsnis, taikomas kartu su 17 ir 505⁽²²⁾ straipsniais). Tokiais atvejais nutartis gali priimti teismo darbuotojai.

Remiantis pirmiau nurodytu reglamentu, ieškiniai dėl nedidelių sumų yra civilinėse ir komercinėse bylose (įskaitant vartotojų bylas) pareiškiami reikalavimai ir bylos, kuriose reikalavimo vertė, išskyrus palūkanas ir išlaidas, neviršija 5 000 EUR (tuo metu, kai jurisdikciją turintis teismas gauna užpildytą ieškinio formą).

1.2 Procedūros taikymas

Remiantis 505⁽³⁾ straipsniu, kiekviena supaprastinta procedūra gali būti taikoma tik vienam reikalavimui. Viename ieškinyje keletą reikalavimų galima pareikšti tik jeigu jie yra susiję su ta pačia sutartimi arba tos pačios rūšies sutartimis. Jeigu į vieną ieškinį neteisėtai įtraukiami keli reikalavimai, po nesėkmingų veiksmų šiam formaliam pažeidimui ištaisyti pirmininkaujantis teisėjas pagal Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalį nurodo ieškinį grąžinti. Jeigu ieškovas siekia patenkinti dalį reikalavimo, byla bus nagrinėjama pagal supaprastintą procedūrą, jeigu tai būtų tinkama nagrinėjant visą reikalavimą, kuris nustatomas atsižvelgiant į visus ieškovo nurodytus faktus. Jei reikalavimas nagrinėjamas taikant supaprastintą procedūrą, jo koreguoti negalima. Priešieškiniai ir įskaitymai yra leidžiami, jeigu reikalavimus galima nagrinėti pagal supaprastintą procedūrą. Pirminė intervencija, antrinė intervencija, trečiųjų šalių pranešimai ir šalių pakeitimas nėra leidžiamas.

Bylos nagrinėjamos pagal supaprastintą procedūrą, nepaisant šalių pageidavimų; tai reiškia, kad procedūra yra privaloma.

1.3 Formos

Pagal Civilinio proceso kodekso 125 straipsnio 2 dalį visi pareiškimai, įskaitant ieškinius, atsiliepimus į ieškinį, prašymus panaikinti sprendimą už akių arba pareiškimus, kuriuose yra per supaprastintą procedūrą pateiktų įrodymų, turėtų būti pateikiami naudojant oficialias formas.

Oficialias formas galima gauti savivaldybės tarnybose, teismų kanceliarijose ir Teisingumo ministerijos svetainėje. Reikalavimo naudoti nustatytą formą nepaisymas reiškia oficialų trūkumą.

Pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso nuostatas (130⁽¹⁾ straipsnis), jeigu pareiškimas, kuris turėjo būti pateiktas naudojant oficialią formą, pateiktas kitu būdu arba jo negalima nagrinėti dėl kitų neįvykdytų formalių sąlygų, pirmininkaujantis teisėjas prašo, kad šalis ištaisytų trūkumus per vieną savaitę, ir nusiunčia tai šaliai rašytinį pareiškimą. Prašyme ištaisyti trūkumus reikėtų nurodyti visus pareiškime nustatytus trūkumus. Jeigu šalis neįvykdo prašymo iki termino pabaigos arba jeigu dar kartą pateikiamas trūkumų turintis pareiškimas, pirmininkaujantis teisėjas nurodo grąžinti tą pareiškimą.

Pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą galioja keturios standartinės formos, pridėtos prie minėto reglamento kaip priedai. Tai yra šios formos:

• ieškinio forma;
• teismo arba specializuoto teismo prašymas iki galo užpildyti ir (arba) ištaisyti ieškinio formą;
• atsiliepimo į ieškinį forma;
• pažyma dėl sprendimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

1.4 Pagalba

Supaprastintame procese taikomas įrodymų glaustumo principas. Teismas nepaiso šalių teiginių ir pareiškimų bei jų prašymų surinkti įrodymus, pateiktų pareiškus ieškinį, priešieškinį ar padavus prašymą panaikinti sprendimą už akių arba pasibaigus pirmajam numatytam teismo posėdžiui (apribojimo sistema), nebent šalis įrodo negalėjusi šių dokumentų pateikti anksčiau arba kad jai nereikėjo jų pateikti anksčiau (teisėjo nuožiūra). Tokią tvarką lemia supaprastintos procedūros sparta. Jeigu teismas padaro išvadą, kad reikalavimo sumos neįmanoma arba ją labai sudėtinga įtikinamai įrodyti, išnagrinėjęs visus bylos faktus, sprendime jis gali nurodyti atitinkamą sumą savo nuožiūra. Nagrinėdamas bylą, teismas gali nepaisyti teisės normų dėl supaprastintos procedūros, jeigu taip ginčas gali būti išspręstas efektyviau (Civilinio proceso kodekso 505⁽¹⁾ straipsnio 3 dalis). Kai ieškinio pagrįstumui ir sumai nustatyti reikia specialių žinių, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali savo nuožiūra atlikti nepriklausomą vertinimą arba pareikalauti ekspertizės. Ekspertizės nereikalaujama, jeigu numatomos ekspertizės išlaidos viršija ieškinio vertę, išskyrus atvejus, kai tai yra pateisinama dėl ypatingų aplinkybių. Tai, kad liudytojas davė parodymus, neužkerta kelio su juo pasikonsultuoti kaip su ekspertu, taip pat dėl faktų, dėl kurių jis davė parodymus, jeigu liudytojas kito subjekto, ne teismo, prašymu jau yra parengęs ekspertizę (Baudžiamojo proceso kodekso 507⁽⁷⁾ straipsnis).

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Kai ieškinio pagrįstumui ir sumai nustatyti reikia specialių žinių, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali savo nuožiūra atlikti nepriklausomą vertinimą arba pareikalauti ekspertizės. Ekspertizės nereikalaujama, jeigu numatomos ekspertizės išlaidos viršija ieškinio vertę, išskyrus atvejus, kai tai yra pateisinama dėl ypatingų aplinkybių. Tai, kad liudytojas davė parodymus, neužkerta kelio su juo pasikonsultuoti kaip su ekspertu, taip pat dėl faktų, dėl kurių jis davė parodymus, jeigu liudytojas kito subjekto, ne teismo, prašymu jau yra parengęs ekspertizę (Baudžiamojo proceso kodekso 507⁽⁷⁾ straipsnis).

1.6 Rašytinė procedūra

Iš esmės supaprastinta procedūra yra rašytinė procedūra. Daugumą prašymų šalys turėtų pateikti naudodamos specialias oficialias formas. Tačiau prašymus supaprastintos procedūros metu galima pateikti ir žodžiu. Šalis, kuri dalyvavo teismo posėdyje, per kurį buvo priimtas teismo sprendimas, gali atsisakyti apskundimo teisės padarydama pareiškimą iš karto po to, kai priimamas teismo sprendimas. Jeigu visos apskundimo teisę turinčios šalys atsisako šios teisės, teismo sprendimas tampa galutinis (Civilinio proceso kodekso 505⁽⁸⁾ straipsnio 3 dalis).

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra rašytinė procedūra (Civilinio proceso kodekso 125 straipsnio 2 dalis, taikoma kartu su 505⁽²¹⁾ straipsniu).

1.7 Sprendimo turinys

Nagrinėdamas bylą, teismas gali nepaisyti teisės normų dėl supaprastintos procedūros, jeigu taip ginčas gali būti išspręstas efektyviau. Teismo sprendimas pagal Civilinio proceso kodekso 505⁽⁷⁾ straipsnio 7 dalį turėtų būti priimamas per posėdį kaip neskundžiamas.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Ieškovai pagal supaprastintą procedūrą, kaip ir pagal standartinę procedūrą, turi mokėti ieškinio pateikimo mokestį. Pagal supaprastintą procedūrą teisės normos dėl mokesčių už ieškinius grindžiamos 2005 m. liepos 28 d. Teismo mokesčių (civilinėse bylose) įstatyme nustatytais bendraisiais principais.

Taikant supaprastintą procedūrą, išlaidos šalims paskirstomos pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso 98–110 straipsniuose nustatytas taisykles. Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnį bylą pralaimėjusi šalis turi atlyginti kitai šaliai jos prašymu su teisių įgyvendinimu ir gynyba teisme susijusias būtinas išlaidas. Teismas išlaidas priteisia kiekviename sprendime, kuriuo baigiamas teismo procesas.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Pagal reglamentą priimtus teismo sprendimus galima apskųsti apeliaciniam teismui (lenk. sąd apelacyjny). Jeigu sprendimą priėmė apylinkės teismas, apeliacinis skundas per tą teismą pateikiamas apygardos teismui, o jeigu sprendimą priėmė apygardos teismas, apeliacinis skundas per tą teismą pateikiamas apeliaciniam teismui (Civilinio proceso kodekso 367 ir 369 straipsniai, taikomi kartu su šio kodekso 505⁽²⁶⁾ ir 505⁽²⁷⁾ straipsniais).

Jeigu įgyvendinamos reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, teismas sprendimą priima už akių. Atsakovas gali skųsti už akių priimtą teismo sprendimą jį priėmusiam teismui. Jeigu bylos rezultatas yra nepalankus, skundą ieškovas gali paduoti pagal bendrąsias taisykles (Civilinio proceso kodekso 339 straipsnio 1 dalis, 342 straipsnis ir 344 straipsnio 1 dalis).

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Nacionalinės teisės aktuose nustatytos dvi specialios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros (1998 m. rugsėjo 1 d. Įstatyminis dekretas Nr. 269/98):

• specialus ieškinys dėl finansinių prievolių, kylančių iš sutarties, įvykdymo – skubi, supaprastinta ieškinio pareiškimo procedūra (Procesinių taisyklių (port. Regime dos Procedimentos), pridėtų prie Įstatyminio dekreto Nr. 269/98), 1–5 straipsniai);
• mokėjimo įsakymas – priemonė, kuria ieškiniui dėl nesumokėtų skolų, kurias sudaro nedidelės sumos, priskiriama vykdomojo dokumento galia (Procesinių taisyklių, pridėtų prie Įstatyminio dekreto Nr. 269/98, 7–22 straipsniai).

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Abi pirmiau paminėtos specialios procedūros taikomos, kai nagrinėjamas atvejis atitinka šiuos reikalavimus:

• nagrinėjama finansinė prievolė (piniginio atsiskaitymo prievolė);
• prievolė įtvirtinta sutartyje;
• suma neviršija 15 000 EUR.

1.2 Procedūros taikymas

Ieškovas gali pasirinkti vieną iš atsakyme į 1 klausimą nurodytų procedūrų.

1.3 Formos

Kai teikiamas specialus ieškinys dėl finansinių prievolių, kylančių iš sutarties, įvykdymo, ieškinys ir atsiliepimas į ieškinį neturi būti teikiami kaip procesiniai dokumentai, kitaip tariant, rašytiniai pareiškimai neturi būti suskirstyti į straipsnius. Jeigu juos teikia teisinis atstovas, jie turi būti siunčiami elektroniniu formatu, naudojant specialias formas, tuo tikslu pateiktas teismų kompiuterinėje pagalbos sistemoje, nebent atstovas nurodo pagrįstas priežastis, kodėl ta sistema nesinaudoja. Kai šalys juos teikia pačios, specialios formos naudoti nereikalaujama, dokumentai gali būti pristatyti teismui registruotu paštu arba faksu.

Mokėjimo įsakymas turi būti parengtas naudojant specialią formą, kurią galima rasti internete adresu Mokėjimo įsakymo procedūra – portalas „Citius“ (mj.pt). Šią formą naudoti privaloma, nepriklausomai nuo to, ar ją šalis teikia tiesiogiai, ar per atstovą.

Jeigu mokėjimo įsakymo formą siunčia teisinis atstovas, ji turi būti siunčiama elektroniniu formatu, naudojantis teismo kompiuterine pagalbos sistema (nebent atstovas nurodo teisėtus šios sistemos nenaudojimo pagrindus). Jeigu mokėjimo įsakymą šalis siunčia tiesiogiai, ji gali pateikti atspausdintą mokėjimo įsakymo formą.

1.4 Pagalba

Teisinės pagalbos sistema taikoma abiem procedūroms (pvz., teisinio atstovo skyrimas, honoraro teisiniam atstovui sumokėjimas, teismo mokesčių ir kitų su tuo susijusių mokesčių sumokėjimas) (Įstatymas dėl teisės kreiptis į teismą (port. Lei de acesso aos tribunais), 2004 m. liepos 29 d. Įstatymas Nr. 34/2004).

Išsamesnės informacijos šia tema rasite informacijos apie teisinę pagalbą suvestinėje.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Kai teikiamas specialus ieškinys dėl finansinių prievolių, kylančių iš sutarties, vykdymo, pateikiami tokie įrodymai:

• įrodymai pateikiami per posėdį;
• jeigu ieškinio suma neviršija 5 000 EUR, kiekviena šalis gali kviesti ne daugiau kaip tris liudytojus. Visais kitais atvejais galima kviesti ne daugiau kaip penkis liudytojus. Bet kuriuo iš pirmiau paminėtų atvejų šalis vienam faktui patvirtinti gali kviesti ne daugiau kaip tris liudytojus;
• jeigu ieškinio suma neviršija 5 000 EUR ir šalys neturi teisinio atstovo arba teisinis atstovas neatvyksta, liudytojus apklausia teisėjas;
• eksperto parodymus visada pateikia vienas ekspertas;
• teisėjas gali pareikalauti pateikti papildomus įrodymus, jeigu jie yra būtini tam, kad būtų galima priimti tinkamą sprendimą. Tokiais atvejais posėdis teisėjo nuožiūra pasirinktu laiku gali būti sustabdytas ir teisėjas gali nustatyti datą, kada posėdis bus pratęstas. Teismo sprendimas turi būti priimtas per 30 dienų.

Mokėjimo įsakymai:

• jeigu informuotas atsakovas mokėjimo įsakymo neginčija, įrodymų pateikti nereikia. Kompetentingas teismo tarnautojas prie mokėjimo įsakymo prideda prierašą „Šis dokumentas turi teisinę galią“;
• jeigu mokėjimo įsakymas užginčijamas, teikiamas specialus ieškinys dėl finansinių prievolių, kylančių iš sutarties, vykdymo ir taikoma su tuo susijusi įrodymų teikimo tvarka;
• jeigu paaiškėja, kad atsakovo informuoti neįmanoma, mokėjimo įsakymo klausimas nagrinėjamas kaip įprasta byla, jeigu ieškovas išreiškė tokį pageidavimą; kitu atveju teismo tarnautojas grąžina mokėjimo įsakymą ieškovui.

1.6 Rašytinė procedūra

Jeigu atsakovas informuojamas, tačiau mokėjimo įsakymo neginčija, visa procedūra vykdoma raštu.

Jeigu teikiamas specialus ieškinys dėl finansinių prievolių, kylančių iš sutarties, vykdymo, ir liudytojai turi pateikti įrodymus, liudytojai įrodymus gali pateikti raštu, jeigu įrodymai buvo gauti liudytojams vykdant savo pareigas.

Tokiais atvejais liudytojas savo parodymus surašo raštu, nurodo datą ir pasirašo, taip pat nurodo ieškinį, su kuriuo susiję parodymai, išdėsto jam žinomus faktus ir paaiškina, kaip juos sužinojo.

1.7 Sprendimo turinys

Jeigu specialiam ieškiniui dėl finansinių prievolių, kylančių iš sutarties, nagrinėti surengiamas teismo posėdis, teismo sprendimas perskaitomas ir padiktuojamas, kad jį būtų galima surašyti. Glaustai išdėstoma motyvuojamoji dalis.

Jeigu mokėjimo įsakymas patvirtinamas, sprendimas nepriimamas, teismo tarnautojas tiesiog prideda vykdomąjį dokumentą.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Laimėjusiosios šalies teisines išlaidas padengia pralaimėjusioji šalis, jos dengiamos pagal slankiąją skalę, priklausomai nuo nuostolio dydžio. Laimėjusiajai šaliai gali būti atlygintos visos šios išlaidos arba dalis šių išlaidų: jau sumokėti teismo mokesčiai; išlaidos, kurias šalis patyrė rinkdama įrodymus, nors įrodymų prašė ne ši šalis, arba tokie įrodymai nepanaudojami; teismo antstoliui sumokėtas atlygis ir jo patirtos išlaidos (pvz., kai teismo antstolis teikia atsakovui šaukimą į teismą); advokato honoraras ir jo patirtos išlaidos.

Atlygintinos sumos turi būti nurodytos aiškinamajame rašte. Šalis, turinti teisę į tai, kad būtų atlygintos išlaidos, siunčia aiškinamąjį raštą teismui, pralaimėjusiajai šaliai ir teismo antstoliui (atitinkamai) per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Aiškinamajame rašte pateikiama ši informacija:

• šalies vardas ir pavardė (pavadinimas), bylos numeris ir teisinio atstovo arba teismo antstolio vardas ir pavardė;
• šalies sumokėtos žyminių mokesčių sumos;
• sumos, kurias šalis sumokėjo padengdama teismo antstolio anksčiau patirtas išlaidas;
• teisiniam atstovui arba teismo antstoliui sumokėtos sumos;
• gautina suma.

Paprastai pralaimėjusioji šalis sumoka tiesiogiai laimėjusiajai šaliai, nebent įstatyme nurodyta kitaip.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Sprendimus dėl specialaus ieškinio dėl finansinių prievolių, kylančių iš sutarties, vykdymo galima ginčyti apeliacine tvarka, pateikiant apeliacinį skundą apeliaciniam teismui, jeigu ieškinio suma viršija 5 000 EUR ir jeigu ginčijamas sprendimas skundo pateikėjui yra nepalankus ir jis dėl to gali prarasti daugiau negu 2 500 EUR.

Tokia yra paprasto skundo teikimo tvarka. Nacionalinės teisės aktuose taip pat nustatytos ir taikomos taisyklės dėl specialiųjų skundų teikimo.

Mokėjimo įsakymų atveju teisėjui turi būti teikiami skundai dėl prašymo priimti mokėjimo įsakymą panaikinimo ir dėl vykdomojo dokumento prijungimo procedūros, kurią atlieka teismo tarnautojas, panaikinimo.

Naudingos nuorodos

• 1998 m. rugsėjo 1 d. Įstatyminis dekretas Nr. 269/98
• Teisingumo ministerijos portalas „Citius“
• Įstatymas dėl teisės kreiptis į teismą, 2004 m. liepos 29 d. Įstatymas Nr. 34/2004

Pastaba.

Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose kontaktinis asmuo, teismai ir kitos įstaigos bei institucijos šioje informacijos suvestinėje pateikta informacija vadovautis neprivalo. Taip pat būtina susipažinti su visa atitinkamų galiojančių teisės aktų redakcija, nes kai kurie jų pakeitimai į šią informacijos suvestinę gali būti neįtraukti.

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

2013 m. vasario 15 d. įsigaliojusio naujo Civilinio proceso kodekso 1026–1033 straipsniuose konkrečiai reglamentuojama ši ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Naujo Civilinio proceso kodekso 1026 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio suma, neskaitant palūkanų, bylinėjimosi išlaidų ir papildomų mokesčių, pateikimo teismui dieną negali viršyti 10 000 RON (Rumunijos lėjų).

Vadovaujantis 2022 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. 220/2022 dėl tam tikrų priemonių, kurios pasiteisino teisingumo srities institucijoms per nepaprastąją padėtį, paskelbtą siekiant užkirsti kelią COVID-19 pandemijos padariniams ir su jais kovoti, pritaikymo 8 straipsniu, tais atvejais, kai ieškinio vertė, neįskaitant palūkanų, teisinių išlaidų ir kitų papildomų pajamų, ieškinio iškėlimo teisme dieną neviršija 50 000 RON, bus taikoma naujos redakcijos Įstatymo Nr. 134/2010 VI tomo X antraštinės dalies ieškinių dėl nedidelių sumų procedūra. Pagal įstatymo Nr. 220/2022 20 straipsnį šio įstatymo 8 straipsnio nuostatos galioja vienerius metus nuo 2022 m. liepos 22 d. (įstatymo įsigaliojimo dienos).

1.2 Procedūros taikymas

Naujame Civilinio proceso kodekse nustatytas alternatyvus ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros pobūdis. Ieškovas gali pasirinkti, kurią procedūrą, t. y. ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą arba įprastą teismo procedūrą, taikyti. Jeigu ieškovas kreipiasi į teismą pareikšdamas ieškinį, jis nagrinėjamas pagal įprastą procedūrą, nebent ieškovas ne vėliau kaip per pirmą posėdį aiškiai prašo taikyti specialią procedūrą. Tais atvejais, kai ieškinio negalima nagrinėti taikant ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, teismas įteikia ieškovui su tuo susijusį pranešimą, o jeigu ieškovas neatsiima ieškinio, jis bus nagrinėjamas bendra tvarka. Kompetenciją ieškinį nagrinėti pirmąja instancija turi apylinkės teismas. Teritorinė kompetencija nustatoma pagal bendrąją teisę.

1.3 Formos

2013 m. sausio 29 d. Teisingumo ministro įsakyme Nr. 359/C, kuriuo patvirtinamos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūroje naudojimo formos, numatytos Civilinio proceso kodekso įstatymo Nr. 134/2010 1025–1032 straipsniuose, pateikiama standartinė forma, kurią privaloma naudoti ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūroje. Standartinės formos yra: ieškinio forma, forma, kuria iš dalies keičiama ir (arba) taisoma ieškinio forma, ir atsakymo forma.

1.4 Pagalba

Pagalbą teikia teisėjas, atsižvelgdamas į savo aktyvų vaidmenį, kuris nėra būdingas šios rūšies byloms.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Be šalių dokumentų, teismas gali priimti ir kitus įrodymus. Tačiau jeigu įrodymų gavimas, palyginti su ieškinio arba pateikto priešieškinio suma, yra neproporcingai brangus, tokie įrodymai nėra priimami.

1.6 Rašytinė procedūra

Naujo Civilinio proceso kodekso 1029 ir kt. straipsniuose nustatyta, kad ieškovas ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą inicijuoja užpildydamas ieškinio formą ir pateikdamas arba atsiųsdamas ją teismui paštu arba bet kuriomis kitomis priemonėmis, kuriomis užtikrinamas dokumentų perdavimas ir patvirtinimas apie jų gavimą. Dokumentų, kuriais šalis ketina remtis, kopijos taip pat pateikiamos ar atsiunčiamos kartu su ieškinio forma. Jeigu ieškovo pateikta informacija yra nepakankamai aiški arba netinkama, arba jeigu ieškinio forma užpildyta netiksliai, teismas pasiūlo ieškovui pasinaudoti galimybe iki galo užpildyti arba ištaisyti formą arba pateikti papildomą informaciją ar dokumentus, išskyrus atvejus, kai ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas arba nepriimtinas. Ieškinys atmetamas, jei jis yra akivaizdžiai nepagrįstas ar nepriimtinas. Jeigu ieškovas neužpildo arba neištaiso paraiškos formos per teismo nustatytą terminą, ieškinys nenagrinėjamas.

Ieškinių dėl nedidelių sumų procedūra vyksta raštu ir tik uždarame teismo posėdyje. Teismas gali liepti šalims atvykti į teismą, jei mano, kad jų dalyvavimas yra būtinas, arba vienos iš šalių prašymu. Teismas gali atsisakyti patenkinti tokį prašymą, kai mano, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas. Prašymo atmetimo motyvai nurodomi raštu ir jų negalima skųsti.

Gavęs teisingai užpildytą ieškinio formą, teismas nusiunčia atsakovui atsakymo formą, įskaitant ieškinio formos ir ieškovo dokumentų kopijas. Atsakovas tinkamai užpildytą atsakymo formą, įskaitant dokumentų, kuriais jis ketina remtis, formas, turi pateikti per 30 dienų nuo dokumentų įteikimo. Atsakovas atsakymą gali pateikti bet kuriomis kitomis tinkamomis priemonėmis nenaudodamas atsakymo formos. Teismas atsakovo atsakymo, jei taikytina, priešieškinio ir atsakovo dokumentų kopijas iš karto įteikia ieškovui. Jeigu atsakovas pareiškė priešieškinį, ieškovas, per 30 dienų nuo dokumentų įteikimo jam datos, privalo pateikti tinkamai užpildytą atsakymo formą arba bet kuriomis kitomis priemonėmis parengtą atsakymą. Priešieškinis, kurio negalima nagrinėti taikant šią procedūrą, bus atskiriamas ir nagrinėjamas bendra tvarka. Teismas gali prašyti, kad šalys per jo nustatytą terminą, kuris negali viršyti 30 dienų nuo to momento, kai gaunamas atsakovo arba, kai taikytina, ieškovo atsakymas, pateiktų papildomos informacijos. Jeigu teismas nustatė terminą, per kurį šalys turi atvykti į teismą, šalims turi būti įteikiamas šaukimas į teismą. Tais atvejais, kai teismas nustato terminą procesiniam veiksmui atlikti, jis informuoja suinteresuotąją šalį apie tokio termino nesilaikymo pasekmes.

Teismas sprendimą priima per 30 dienų nuo visos reikalaujamos informacijos gavimo arba, kai taikytina, nuo žodinio posėdžio surengimo dienos. Jei suinteresuotoji šalis per nustatytą terminą nepateikia jokio atsakymo, teismas sprendimą dėl pagrindinio ieškinio arba priešieškinio priima atsižvelgdamas į prie bylos medžiagos pridėtus dokumentus. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas tampa vykdytinas nuo jo priėmimo ir įteikimo šalims dienos.

1.7 Sprendimo turinys

Ne.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Naujo Civilinio proceso kodekso 1032 straipsnyje nustatyta, kad bylą pralaimėjusi šalis kitos šalies prašymu turi sumokėti teisines išlaidas. Tačiau teismas bylą laimėjusiai šaliai nepriteis nereikalingų arba ieškinio sumai neproporcingų išlaidų.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Naujo Civilinio proceso kodekso 1033 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimą apskųsti galima tik bendrosios kompetencijos teismui ir tai galima padaryti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įteikimo. Pagrįstais atvejais apeliacinis teismas gali sustabdyti vykdymo procesą, jeigu pateikiamas užstatas, kuris sudaro 10 proc. ginčijamos sumos. Apeliacinio teismo sprendimas įteikiamas šalims ir jis yra galutinis.

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Slovėnijos teisės aktuose nustatyta speciali ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, kuri reglamentuojama Civilinio proceso įstatymo (slov. Zakon o pravdnem postopku, ZPP) 30 skyriuje.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Vadovaujantis ZPP nuostatomis, ieškiniai dėl nedidelių sumų yra susiję su ginčais, kuriuose reikalaujama suma neviršija 2 000 EUR. Komercinėse bylose ieškiniai dėl nedidelių sumų yra susiję su ginčais, kuriuose reikalaujama suma neviršija 4 000 EUR. Ieškiniai dėl nedidelių sumų taip pat apima ginčus, kuriuose pateikiamas nepiniginis reikalavimas, o ieškovas tokiame ieškinyje pareiškė sutinkąs, kad, užuot patenkinus jo reikalavimą, jam būtų sumokėta 2 000 EUR neviršijanti suma (4 000 EUR komerciniuose ginčuose), ir ginčuose, kuriuose ieškinio dalykas yra susijęs su kilnojamojo daikto pristatymu, o ieškovo ieškinyje nurodyta suma neviršija 2 000 EUR (4 000 EUR komerciniuose ginčuose). Pagal ieškinių dėl nedidelių sumų procedūrą nenagrinėjami ginčai, susiję su nuosavybe, autorių teisėmis, išradimų ir prekių ženklų apsauga ir naudojimu arba teise naudoti prekių ženklą, konkurencijos apsauga arba ginčai dėl žalos.

1.2 Procedūros taikymas

Procedūros taikymo tvarka yra nurodyta atsakyme į 1.1 klausimą. Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra vyksta vietos teisme (slov. okrajno sodišče), išskyrus komercinius ginčus, kuriuos nagrinėja apygardos teismas (slov. okrožno sodišče).

1.3 Formos

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūroje iš anksto parengtos formos naudojamos tik tais atvejais, kai šią procedūrą šalis pradeda remdamasi autentišku dokumentu. Užpildytą formą galima pateikti elektroninėmis priemonėmis, kurios pateikiamos šiuo adresu: https://evlozisce.sodisce.si/esodstvo/index.html. Procedūroje, remiantis autentišku dokumentu, atliekami vykdymo veiksmai, kurie, pateikus tinkamai pagrįstą skundą, tęsiami atsižvelgiant į prieštaravimą dėl mokėjimo įsakymo. Išskyrus šią formą, siekiant šalims padėti išspręsti ginčą, susijusį su ieškiniais dėl nedidelių sumų, jokios kitos formos iš anksto nėra parengtos.

Daugiau informacijos apie galimybes teikti prašymus elektroninėmis priemonėmis žr. skiltį „Automatizuotas tvarkymas“.

1.4 Pagalba

Šalys gali kreiptis dėl teisinės pagalbos, kuri suteikiama tuo atveju, jeigu jos atitinka Nemokamos teisinės pagalbos įstatyme (slov. Zakon o brezplačni pravni pomoči, ZBPP) nustatytas sąlygas.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūroje ieškovas turi pareigą nurodyti visas faktines aplinkybes ir byloje pateikti visus įrodymus, o atsakovas tai daro savo atsiliepime į ieškinį. Tuomet kiekviena šalis gali pateikti po vieną parengiamąjį pareiškimą. Į vėliau rašytiniuose pareiškimuose nurodytus faktus ir įrodymus neatsižvelgiama. Atsiliepimas į ieškinį ir parengiamieji pareiškimai turi būti pateikiami per aštuonių dienų terminą.

1.6 Rašytinė procedūra

Ieškinių dėl nedidelių sumų procedūra vykdoma rašytinio proceso tvarka. Teismas gali riboti įrodymų rinkimo proceso trukmę ir apimtį, taip pat rinkti įrodymus savo iniciatyva, kad užtikrintų tinkamos šalių teisių apsaugos ir kuo greitesnio ir ekonomiškesnio proceso pusiausvyrą.

1.7 Sprendimo turinys

Teismo sprendimas ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūroje paskelbiamas iškart po to, kai baigiamas pagrindinis posėdis. Rašytinį teismo sprendimą turi sudaryti įvadinė dalis, motyvuojamoji dalis, pareiškimas dėl pagrindų ir teisinis dėstymas. Teisėjas gali pateikti rašytinį teismo sprendimą, kuriame pateikiamas ilgas arba sutrumpintas pareiškimas dėl pagrindų.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Bylos nagrinėjimo išlaidos padalijamos atsižvelgiant į tai, kuri šalis laimėjo bylą, t. y. bylą pralaimėjusi šalis turi pareigą kitai šaliai atlyginti išlaidas.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Pirmosios instancijos teismo sprendimą arba nutartį, kuria užbaigiamas ginčas dėl nedidelių sumų, šalys gali apskųsti per aštuonias dienas.. Teismo sprendimas arba nutartis gali būti ginčijama tik remiantis tuo, kad padarytas šiurkštus civilinio proceso nuostatų, nurodytų ZPP 339 straipsnio antroje pastraipoje, pažeidimas ir materialinės teisės pažeidimas. Komercinėse ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrose skundą dėl teismo sprendimo gali paduoti tik ta šalis, kuri paskelbė ketinanti paduoti tokį skundą. Ginčuose dėl nedidelių sumų peržiūros procesas nėra galimas, o priežastys, dėl kurių galima prašyti pakartoti procedūrą, yra ribotos.

Susijusios nuorodos

http://www.dz-rs.si/wps/portal/Home/deloDZ/zakonodaja/preciscenaBesedilaZakonov
http://www.sodisce.si/
https://www.uradni-list.si/glasilo-uradni-list-rs
http://www.pisrs.si/Pis.web/

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Konkrečios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros nėra, tokiems ieškiniams taikomos bendrosios civilinio proceso nuostatos. Nagrinėjant ieškinius dėl sumų, kurios neviršija 2 000 EUR, posėdžiai nerengiami, tokiais atvejais atliekamas tik paprastas įvertinimas.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Šiai procedūrai taikomos bendrosios civilinio proceso nuostatos.

1.2 Procedūros taikymas

Procedūra pradedama pateikiant prašymą įprasta tvarka, kuri taikoma pateikiant bet kokio pobūdžio prašymą pradėti procedūrą.

1.3 Formos

Konkrečių formų nenustatyta.

1.4 Pagalba

Šalims teikiama pagalba remiantis bendrąja teismų prievole bet kuriuo metu konsultuoti šalis dėl jų procesinių teisių ir prievolių ir dėl galimybės pasirinkti advokatą arba kreiptis į Teisinės pagalbos centrą (Centrum právnej pomoci).

https://www.centrumpravnejpomoci.sk

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Šiai procedūrai taikomos bendrosios civilinio proceso nuostatos.

1.6 Rašytinė procedūra

Ji paprastai yra tokia pati, kaip ir kitose civilinėse bylose.

1.7 Sprendimo turinys

Jis paprastai yra toks pat, kaip ir kitose civilinėse bylose.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Jis paprastai yra toks pat, kaip ir kitose civilinėse bylose.

Teismas priteisia šaliai teisines išlaidas priklausomai nuo bylos nagrinėjimo rezultatų. Jeigu bylos nagrinėjimo rezultatai šaliai buvo sėkmingi tik iš dalies, teismas teisines išlaidas priteisia proporcingai arba nusprendžia, kad teisinių išlaidų atlyginimas nepriklauso nė vienai iš šalių. Jeigu viena iš šalių procesine prasme atsako už bylos nagrinėjimo nutraukimą, teismas teisines išlaidas priteisia kitai šaliai. Jeigu viena iš šalių atsako už bylos nagrinėjimo išlaidas, kurios kitu atveju nebūtų buvusios patirtos, teismas šias išlaidas priteisia kitai šaliai. Išimtinėmis aplinkybėmis, dėl priežasčių, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį, teismas nusprendžia nepriteisti teisinių išlaidų.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Šalis turi galimybę skųsti teismo sprendimą įprasta civilinio proceso tvarka. Teismui, kurio sprendimas yra užginčijamas, apeliacinis skundas gali būti pateiktas per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Dabartiniuose Suomijos teisės aktuose nėra procesinių nuostatų, priklausančių nuo ieškovo reikalaujamos piniginės sumos. Tačiau pagal bylos pobūdį gali būti nurodyta taikyti tinkamą proceso formą. Visi įvairūs išsamaus teisinio proceso etapai byloje bus vykdomi tik tuo atveju, jeigu tai yra pagrįsta ir taip pageidauja suinteresuotosios šalys. Pavyzdžiui, bylą gali išspręsti vienas teisėjas be jokio parengiamojo žodinio posėdžio arba taikydamas vien rašytinę procedūrą. Ne ginčo tvarka nagrinėjamos civilinės bylos taip pat turi atskirą specialią procedūrą. Dėl neginčytinų reikalavimų tvarkymo žr. „Mokėjimo įsakymo procedūros – Suomija“ ir „Automatizuotas tvarkymas – Suomija“.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Kaip jau minėta, piniginė ieškinio suma neturi reikšmės. Proceso forma priklauso nuo kokybinio bylos turinio.

1.2 Procedūros taikymas

Procesas civilinėse bylose inicijuojamas paduodant apygardos teismui (suom. käräjäoikeus) rašytinį prašymą išduoti šaukimą. Neginčytini reikalavimai taip pat gali būti pateikti elektroniniu prašymu (žr. „Mokėjimo įsakymo procedūra – Suomija“).

1.3 Formos

Nacionaliniu lygmeniu nėra jokių formų, išskyrus pranešimo apie ketinimą apeliacine tvarka apskųsti apygardos teismo sprendimą formą. Tam tikri apygardų teismai yra parengę konkretaus tipo korespondencijos formas; tai daugiausia prašymų ar atsakymų formos. Formų naudoti neprivaloma.

Neginčytini reikalavimai gali būti pateikti naudojant elektroninio prašymo formą (žr. „Mokėjimo įsakymo procedūra – Suomija“).

1.4 Pagalba

Prireikus procesiniais klausimais konsultuoja teismų kanceliarijos.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Jeigu reikalavimas neginčijamas, įrodymų pateikti nereikia. Jeigu taikoma tik rašytinė procedūra, bus nagrinėjami tik rašytiniai įrodymai. Nėra specialių nuostatų, kuriose būtų nurodyta, kad įrodymų rinkimui nagrinėjant ieškinius dėl nedidelių sumų būtų taikomos specialios taisyklės.

1.6 Rašytinė procedūra

Bylą galima išspręsti be žodinio posėdžio, remiantis vien rašytiniais įrodymais. Taip visada sprendžiamos ne ginčo tvarka nagrinėjamos bylos. Ginčijami reikalavimai gali būti išnagrinėti remiantis vien rašytiniais įrodymais, jeigu bylos pobūdis toks, kad nereikia pagrindinio posėdžio, ir nė viena suinteresuotoji šalis neprieštarauja, kad būtų taikoma rašytinė procedūra.

1.7 Sprendimo turinys

Nėra specialių nuostatų dėl bylose, kuriose nagrinėjami ieškiniai dėl nedidelių sumų, priimamų sprendimų turinio.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Paprastai pralaimėjusiai proceso šaliai bus nurodyta sumokėti visas pagrįstas teisines išlaidas, kurias priešinga proceso šalis patyrė imdamasi reikiamų veiksmų byloje. Tačiau nustatytos išlaidų, kompensuojamų neginčytinų reikalavimų atveju ir bylose dėl gyvenamųjų patalpų nuomos, viršutinės ribos. Šiais atvejais išlaidų, kurias bylą pralaimėjęs atsakovas gali būti įpareigotas sumokėti ieškovui, didžiausia suma nustatoma pagal išlaidų lentelę.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Teisei paduoti apeliacinį skundą bylos pobūdis įtakos neturi. Apeliacinio apskundimo tvarka visoms byloms vienoda. Pranešimas apie ketinimą apeliacine tvarka apskųsti apygardos teismo sprendimą turi būti pateiktas per tam tikrą terminą, o apeliacinius skundus nagrinėja apeliacinis teismas (suom. hovioikeus).

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba () neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: .

Ieškiniai dėl nedidelių sumų - Švedija

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Taip, yra numatyta speciali ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Specialią ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismas (apylinkės teismas, šved. tingsrätt) taiko, kai ieškovo pareikšto ieškinio suma neviršija tam tikros ribinės vertės. Šiuo metu (nuo 2019 m.) tokią ribinę vertę sudaro 23 250 SEK (Švedijos kronų). Ribinės vertės dydis įstatyme nenustatomas, jis yra susijęs su vadinamąja bazine kainų suma ir tai reiškia, kad šis dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į kainų kitimo tendencijas.

1.2 Procedūros taikymas

Galimybė taikyti šią procedūrą nagrinėjant tam tikrų rūšių bylas, pvz., vartotojų bylas, nėra ribojama. Pagal taikytinus kriterijus byloje turi būti pareikštas civilinis ieškinys, o ginčo suma negali būti didesnė už ribinę vertę. Procedūra negali būti naudojama šeimos bylose.

1.3 Formos

Prašymo forma, kurią reikėtų naudoti norint pradėti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, pateikiama Švedijos nacionalinės teismų administracijos (šved. Domstolsverket) svetainėje.

1.4 Pagalba

Pagalba norint pradėti procedūrą teikiama apylinkės teismuose. Valstybės institucijoms įstatymuose nustatyta bendra pareiga aptarnauti asmenis. Ši pareiga reiškia, kad asmenys, pvz., gali skambinti į apylinkės teismą, jame lankytis ir gauti bendro pobūdžio konsultacijas, susijusias su procedūra ir jai taikomomis taisyklėmis. Parengiamojoje bylos stadijoje teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, taip pat turi pareigą užtikrinti, kad nagrinėjami ginčo klausimai būtų išaiškinti ir kad šalys konkrečiai nurodytų visus savo reikalavimus byloje. Praktiškai teisėjas atlieka savo pareigas užduodamas papildomus klausimus ir teikdamas papildomas pastabas.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Byloms dėl ginčų, susijusių su nedidelėmis sumomis, netaikomos jokios konkrečios taisyklės. Kitaip tariant, galima pateikti ir žodinius, ir rašytinius įrodymus. Rašytinius liudytojų parodymus leidžiama pateikti tik tam tikrais specialiais atvejais. Daugiau informacijos apie Švedijos teisėje galiojančias civilinių ieškinių įrodymų rinkimo taisykles galima rasti čia.

1.6 Rašytinė procedūra

Teismas gali priimti sprendimą išnagrinėjęs bylą vien tik rašytinio proceso tvarka. Šia galimybe teismas naudojasi tuomet, kai žodinis procesas, atsižvelgiant į bylos tyrimą, nėra būtinas ir nė viena šalis jo nereikalauja.

1.7 Sprendimo turinys

Nėra jokių specialių taisyklių, kuriomis būtų reglamentuojama teismo sprendimo formulavimo tvarka bylose, susijusiose su nedidelėmis sumomis. Toliau nurodytos taisyklės taikomos visiems civiliniams ieškiniams, įskaitant sprendimus bylose, susijusiose su nedidelėmis sumomis. Teismas turi priimti rašytinį sprendimą, o atskirose sprendimo dalyse būtinai nurodoma ši informacija: teismo pavadinimas, sprendimo priėmimo data ir vieta, šalių ir jų atstovų arba advokatų vardai ir pavardės, teisinę galią turinti sprendimo dalis, atitinkamų šalių reikalavimai ir pareiškimai, juos pagrindžiančios aplinkybės ir teismo sprendimo motyvai, įskaitant informaciją, susijusią su tuo, kas byloje buvo įrodyta.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Specialios taisyklės dėl išlaidų yra svarbiausia bylų, susijusių su nedidelėmis sumomis, ypatybė. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti kompensacijos tik už vieną valandą teisinės konsultacijos viename posėdyje kiekviename teisme, taip pat kompensuoti pareiškimo mokesčio, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, susijusias su dalyvavimu teismo posėdžiuose, liudytojų parodymų ir dokumentų vertimo išlaidas. Išlaidos bus kompensuojamos, jeigu jos buvo pakankamai pagrįstos, kad laimėjusi šalis galėtų įvykdyti savo teises. Todėl atlyginimas atstovams, viršijantis vienos valandos konsultavimo išlaidas, nėra kompensuojamas.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Žemesnės instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacine tvarka gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

Norint, kad apeliacinis teismas (šved. hovrätt) peržiūrėtų apylinkės teismo sprendimą, reikia gauti leidimą paduoti apeliacinį skundą. Leidimas paduoti apeliacinį skundą gali būti duodamas tik tada, kai apeliacinio skundo nagrinėjimas aukštesnės instancijos teisme yra svarbus teisės taikymui arba kai yra priežasčių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, ar kitų pagrįstų priežasčių nagrinėti apeliacinį skundą. Šalis, norinti paduoti apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo sprendimo, turi tai padaryti raštu, o apeliacinis skundas apylinkės teismui turi būti paduodamas per tris savaites nuo sprendimo priėmimo dienos.

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Didžiausia piniginė suma, kurios neviršijus taikoma ieškinių dėl nedidelių sumų procedūra, yra 10 000 GBP. Vis dėlto ieškinio suma nėra vienintelis veiksnys, į kurį atsižvelgiama. Taip pat atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip ieškinio pobūdis ir suma bei pasiruošimo, kurio reikia siekiant užtikrinti, kad ieškinys būtų išnagrinėtas teisingai, pobūdis. Tam tikromis aplinkybėmis paprastos bylos, susijusios su 10 000 GBP viršijančiomis sumomis, gali būti nagrinėjamos pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, jeigu su tuo sutinka ieškovas ir atsakovas.

Priimdamas sprendimą dėl bylos nagrinėjimo – bylą nagrinėti pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (vadinamoji ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra) ar pagal įprastinę proceso tvarką – teismas atsižvelgs ne tik į ieškovo ir atsakovo nuomones, bet taip pat į šiuos veiksnius:

• ieškinio suma paprastai turėtų neviršyti 10 000 GBP;
• ieškinio pobūdis – paprastai tai yra vartotojų ieškiniai (pavyzdžiui, dėl parduotų prekių, nekokybiškų prekių arba darbų), ieškiniai dėl nelaimingų atsitikimų, ginčai dėl prekių nuosavybės teisių bei nuomotojų ir nuomininkų ginčai dėl remonto, užstatų, nuomos mokesčio įsiskolinimų ir kt., tačiau ne dėl turto valdymo.

Priimdamas sprendimą dėl bylos nagrinėjimo pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą teismas atsižvelgs į ieškinio sumą ir pasirengimą, kuris būtinas, kad būtų galima teisingai išnagrinėti bylą. Teismas atsižvelgs į tai, kad ši procedūra turi būti pakankamai paprasta, kad žmonės, jeigu pageidauja, galėtų patys sau atstovauti be teisininko pagalbos. Pavyzdžiui, ieškinio galutiniam išnagrinėjimui turi būti reikalingas tik minimalus pasiruošimas. Bylose, kurios nagrinėjamos pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, paprastai turi nebūti daug liudytojų ir jose neturi kilti sudėtingų teisinių klausimų.

Jeigu ieškinio suma nesiekia 10 000 GBP, tačiau ieškinys susijęs su asmens sužalojimu, gyvenamųjų patalpų prasta būkle ir žala, patirta dėl prastos būklės, byla nebus nagrinėjama pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, nebent kiekvieno iš ieškinių sumos, susijusios su asmens sužalojimu, prasta patalpų būkle arba žala, neviršys 1 000 GBP.

Kai ieškiniai, kurių suma viršija 10 000 GBP, nagrinėjami pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, taikomos skirtingos taisyklės, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis. Tokiais atvejais bylą laimėjusi šalis galės reikalauti, kad bylą pralaimėjusi šalis padengtų bylinėjimosi išlaidas, įkaitant teisininko išlaidas. Vis dėlto šios išlaidos negali viršyti tų, kurios būtų priteistos, jeigu byla būtų nagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Daugiau informacijos apie bylinėjimosi išlaidas pateikta toliau. Daugiau informacijos apie įvairias procedūras pateikta puslapyje Kaip kreiptis į teismą?.

1.2 Procedūros taikymas

Nors daugelis ieškinių iki 10 000 GBP nagrinėjami pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, tai nėra automatiškai vykstantis procesas. Priimdamas sprendimą dėl procedūros, pagal kurią byla bus nagrinėjama, teismas nagrinėja bylos šalių nuomones. Nors ieškinio suma yra mažesnė kaip 10 000 GBP, teismas gali nuspręsti bylą nagrinėti pagal įprastinę proceso tvarką, o ne pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

Kai ieškinys ginčijamas (arba pareiškiamas prieštaravimas), ieškovui nusiunčiama atsakovo prieštaravimo kopija ir, jei tai pati save ginanti bylos šalis, – 180 formos „Nurodymų klausimynas“ kopija. Klausimynuose bylos šalių pateikiama informacija teismui padės priimti sprendimą dėl tinkamiausios bylos nagrinėjimo procedūros. Jeigu ieškovas nusprendžia, kad atvejis turėtų būti nagrinėjamas kaip ieškinys dėl nedidelės sumos pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, jis tai turėtų nurodyti klausimyne. Vis dėlto, nors į ieškovo ir atsakovo nuomones atsižvelgiama, pagal kokią procedūrą nagrinėti bylą, sprendžia teisėjas.

Kaip nurodyta pirmiau, teismas gali nuspręsti, kad ieškinys, kai jo suma yra iki 10 000 GBP, nagrinėjamas įprastine proceso tvarka. Toks sprendimas priimamas bylos nagrinėjimo pradžioje.

Teismas savo nuožiūra gali, jeigu mano, kad to reikia, iš naujo priimti sprendimą bylą nagrinėti ne pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą bet įprastine proceso tvarka. Kai ieškinį nuspręsta nagrinėti pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, o vėliau nusprendžiama bylą nagrinėti pagal kitą procedūrą, bylos nagrinėjimo pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą bylinėjimosi išlaidų taisyklės tampa netaikomos bylą priskyrus nagrinėti pagal kitą procedūrą. Nuo bylos nagrinėjimo priskyrimo iš naujo bus taikomos pagreitinto bylos nagrinėjimo arba bylos nagrinėjimo pagal kelias procedūras bylinėjimosi išlaidų taisyklės.

1.3 Formos

Nustatytos atitinkamos formos, naudojamos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūroje, ir jas naudoti privaloma.

Norėdamas pareikšti ieškinį ieškovas turi užpildyti N1 formą, kurioje pateikiamos pildymo instrukcijos. Užpildęs formą ieškovas turi padaryti po vieną kopiją sau, teismui ir kiekvienam iš atsakovų. Kiekvienam atsakovui teismas išsiunčia po kopiją. Daugiau informacijos galima rasti puslapyje Kaip kreiptis į teismą?.

Kaip nurodyta pirmiau, jeigu ieškinys ginčijamas, teismas nusiųs prieštaravimo kopiją ieškovui, o pačioms save ginančioms bylos šalims – ieškovui ir atsakovui (-ams) – N180 formos kopiją http://formfinder.hmctsformfinder.justice.gov.uk/n180-eng.pdf

Jeigu teismas nusprendžia, kad byla nagrinėtina pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, jis bylos šalims nusiunčią N157 formą (pranešimas apie bylos priskyrimą nagrinėti ieškinius dėl nedidelių sumų nagrinėjančiam teismui), kurioje pateikiama informacija apie teismo posėdžio laiką ir veiksmus, kuriuos reikia atlikti jam besiruošiant.

Kai ieškinio suma viršija 10 000 GBP, tačiau abi bylos šalys susitarė, kad byla būtų nagrinėjama pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, teismas nusiunčia N160 formą (pranešimas apie sprendimą bylą nagrinėti pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (bylos šalims sutikus)). Joje taip pat pateikiama informacija apie teismo posėdžio laiką ir veiksmus, kuriuos reikia atlikti jam besiruošiant.

Kai teismas nusprendžia, kad ieškinys gali būti nagrinėjamas tik rašytinio proceso tvarka nerengiant teismo posėdžio, jis bylos šalims išsiunčia N159 formą (pranešimas apie sprendimą bylą nagrinėti pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (bylos šalims sutikus)). Joje nurodomas terminas, iki kurio ieškovas arba atsakovas pateikia teismui prieštaravimą dėl sprendimo bylą nagrinėti tik rašytinio proceso tvarka. Kuriai nors iš bylos šalių pateikus prieštaravimą ieškinys nagrinėjamas teismo posėdyje. Atsakymo nepateikimą teismas gali laikyti sutikimu.

Kai bylos šalis pralaimi bylą, tačiau nė viena iš bylos šalių nedalyvavo atitinkamame teismo posėdyje ir joms nebuvo atstovaujama, naudojantis N244 forma (prašymo forma) prašoma panaikinti teismo sprendimą.

1.4 Pagalba

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra sukurta taip, jog ji būtų paprasta, kad patys sau atstovaujantys asmenys (litigants-in-person) galėtų lengvai suprasti teismo procesą. Kai ieškovas arba atsakovas bylinėjasi patys, teismas į tai atsižvelgia ir bylą nagrinėja taip, kad pats save ginantis asmuo galėtų suprasti bylos eigą ir bylos šalims keliamus procesinius reikalavimus.

Jeigu ieškovas (-ė) arba atsakovas (-ė) nusprendžia nepasitelkti teisininko, su juo arba ja teismo posėdyje gali dalyvauti koks nors asmuo, kuris gali kalbėti jo ar jos vardu. Toks asmuo vadinamas teisinės kvalifikacijos neturinčiu atstovu ir tai gali būti bet kuris bylos šalies pasirinktas asmuo, pavyzdžiui, sutuoktinis, giminaitis, draugas ar patariantis kolega. Jei įmanoma, teisinės kvalifikacijos neturintis atstovas neturėtų būti liudytojas. Teisinės kvalifikacijos neturintis atstovas teismo posėdyje negali dalyvauti nedalyvaujant asmeniui, kuriam jis arba ji atstovauja, nebent bylos šaliai teismas suteikė leidimą, kuriuo leidžiama teisinės kvalifikacijos neturinčiam atstovui atstovauti bylos šaliai jai nedalyvaujant.

Konsultuojančioms agentūroms gali kilti sunkumų išleidžiant savo darbuotojus atlikti teisinės kvalifikacijos neturinčių atstovų funkcijų teismo posėdžiuose, todėl, jeigu jų pagalba reikalinga, bylos šaliai rekomenduojama į jas kreiptis kuo anksčiau. Konsultuojančios agentūros informuoja bylos šalis, ar jos gali padėti. Kai kurie teisinės kvalifikacijos neturintys atstovai gali norėti gauti užmokestį ir bylos šalis turi užtikrinti, kad turėtų tikslią informaciją apie užmokestį. Netinkamai besielgiančiam teisinės kvalifikacijos neturinčiam atstovui teismas gali nurodyti palikti teismo posėdį.

Bylos šalis yra atsakinga už savo paskirto teisinės kvalifikacijos neturinčio atstovo užmokesčio sumokėjimą net jeigu jis arba ji bylą laimės. Todėl ji turi įvertinti, ar atsižvelgiant į ieškinio sumą verta patirti tokias išlaidas. Be to, teisinės kvalifikacijos neturintys atstovai, kurie už atstovavimą ima užmokestį, gali nepriklausyti profesinei organizacijai, ir, jeigu bylos šalies netenkina jų pagalba, nėra reguliavimo įstaigos arba organizacijos, kuriai galėtų būti pateiktas skundas.

Piliečių konsultavimo biuras arba Vartotojų konsultavimo centrai taip pat gali turėti galimybę padėti bylos šalims.

Ieškinys gali būti pareikštas internetu svetainėje Money Claim Online. Jeigu reikėtų papildomos pagalbos, Money Claim Online veikia pagalbos tarnyba.

Bylos šalys, kai tai yra neįgalieji, gali pasinaudoti papildoma pagalba. Jeigu bylos šalis turi negalią, dėl kurios sunku atvykti į teismą arba bendrauti su teismu, jis turėtų susisiekti su atitinkamu teismu, kuris gali turėti galimybę suteikti papildomą pagalbą.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra kur kas mažiau formalizuota ir griežtos taisyklės dėl įrodymų netaikomos. Pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą nagrinėjamos paprastesnės bylos dėl mažesnių sumų. Todėl teismo posėdyje teismas gali bylą nagrinėti bet kokiu, jo manymu, sąžiningu būdu. Teismui nekeliamas reikalavimas įrodymus rinkti parodymus duodančiam asmeniui prisiekus ir teismas gali nuspręsti apriboti kryžmines apklausas, jeigu mano, kad tai daryti tikslinga. Vis dėlto teismas privalo motyvuoti savo sprendimą dėl kryžminių apklausų apribojimo. Teismas gali nuspręsti pirmiausia pats užduoti klausimus bet kuriam arba visiems liudininkams, tada leisti tai daryti kitiems.

1.6 Rašytinė procedūra

Jeigu teismas mano, kad ieškinys gali būti išnagrinėtas tik rašytinio proceso tvarka nerengiant teismo posėdžio, teismas nurodys bylos šalims naudoti N159 formą (žr. pirmiau). Pranešime nurodomas terminas, per kurį ieškovas arba atsakovas turi informuoti teismą, ar jis arba ji prieštarauja tam, kad byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Kuriai nors iš bylos šalių pateikus prieštaravimą ieškinys nagrinėjamas teismo posėdyje. Atsakymo nepateikimą teismas gali laikyti sutikimu. Jeigu nė viena iš bylos šalių neprieštarauja teismo sprendimui nerengti teismo posėdžio, byla gali būti išnagrinėta tik rašytinio proceso tvarka.

1.7 Sprendimo turinys

Anglijos ir Velso teismų sprendimuose paprastai įtvirtinamas teisėjo sprendimas ir visi bylos šalims teikti nurodymai. Vis dėlto teismas privalo nurodyti pagrindinius savo sprendimo motyvus, išskyrus atvejus, kai sprendimas priimamas žodžiu ir teismas padaro tokio sprendimo įrašą. Motyvus teismas gali pateikti tiek glaustai ir paprastai, kiek tą leidžia bylos pobūdis. Paprastai motyvus teismas pateikia žodžiu per teismo posėdį, tačiau tą jis gali padaryti vėliau raštu arba per tuo tikslu jo surengtą teismo posėdį. Kai sprendimą teismas priima nerengdamas teismo posėdžio, jis turi parengti pranešimą dėl savo motyvų ir jo kopiją išsiųsti kiekvienai iš bylos šalių.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Atlyginant išlaidas taikomi apribojimai. Šiuo metu bylą laimėjusi šalis gali turėti galimybę reikalauti atlyginti šias išlaidas:

• visus jos sumokėtus žyminius mokesčius;
• ne didesnę kaip 260 GBP sumą už teisines konsultacijas, jeigu kartu su ieškiniu buvo pateiktas prašymas įpareigoti (nurodymas kam nors ko nors nebedaryti) arba nurodymas imtis tam tikrų veiksmų (nurodymas, ką nors priversti imtis tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, nurodymas nuomotojui atlikti remontą); atlyginamos tik šių rūšių teisinės išlaidos;
• ne didesnę kaip 95 GBP už dieną sumą, mokėtiną bylą laimėjusiai šaliai ir visiems jos liudytojams dėl pajamų praradimo, susijusio su dalyvavimu teismo posėdyje;
• pagrįstas papildomas bylos šalies arba liudininkų kelionės arba nakvynės išlaidas;
• jeigu teismas yra suteikęs leidimą kviesti liudytoją ekspertą ir vėliau tokį liudytoją pakvietusi bylos šalis laimi bylą, teismas gali bylą pralaimėjusiai šaliai nurodyti padengti tam tikrą dalį šių išlaidų. Vis dėlto teismas negali priteisti didesnės kaip 750 GBP už vieną liudytoją ekspertą sumos. Ši suma gali nepadengti visų eksperto išlaidų, ypač jeigu ekspertas parengia ataskaitą ir dalyvauja teismo posėdyje;
• teismas gali nurodyti netinkamai besielgusiai bylos šaliai padengti kitas išlaidas;
• kai ieškinio finansinė vertė viršija ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrai taikomą ribą, tačiau teismas nusprendė ieškinį nagrinėti pagal ieškiniams dėl nedidelių sumų taikomą procedūrą, išlaidos vertinamos pagal šiai procedūrai taikomas taisykles, nebent bylos šalys susitaria, kad turėtų būti taikomos pagreitintam bylos nagrinėjimui taikomos nuostatos.

Daugiau informacijos galima rasti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Jeigu bylą pralaimėjusi šalis nori apskųsti teismo sprendimą, tam jai reikalingas leidimas. Jeigu ta bylos šalis dalyvauja teismo posėdyje, kuriame priimamas sprendimas, teismo posėdžio pabaigoje ji gali paprašyti teismo leidimo.

Sprendimą apskųsti norinti bylos šalis turi turėti tinkamą apskundimo pagrindą (arba motyvus). Ji negali tiesiog prieštarauti teismo sprendimui, nes mano, kad priimtas netinkamas sprendimas.

Jeigu bylos šalis nori apskųsti sprendimą, ji turi veikti greitai. Laikotarpis, per kurį sprendimą skundžianti bylos šalis turi pateikti apeliacinį skundą, yra ribotas.

Jeigu bylą pralaimėjusi šalis nedalyvavo teismo posėdyje ir jai nebuvo atstovaujama, ji gali paprašyti, kad tame teismo posėdyje priimtas sprendimas būtų panaikintas ir ieškinys būtų išnagrinėtas iš naujo.

Ši bylos šalis prašymą turi pateikti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Norėdama pateikti prašymą ji turi paprašyti teismo išduoti N244 formą (prašymo formą).

Bylos šalims teismas turi nurodyti, kada jos turi atvykti į teismo posėdį, kuriame teismas nagrinėja prašymą.

Prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo teismas leis pateikti tik jeigu:

bylos šalis turi pagrįstą priežastį

• nedalyvauti arba nebūti atstovaujama teismo posėdyje arba
• raštu nepranešti apie tai teismui;

ir bylos šalis turi realių galimybių laimėti bylą ieškinį išnagrinėjus iš naujo.

Jeigu bylos šalies prašymas patenkinamas ir teismo sprendimas panaikinamas, teismas surengs naują ieškinio nagrinėjimo posėdį. Jeigu dėl ieškinio nekyla klausimų, teismas gali nuspręsti bylą nagrinėti iškart išnagrinėjęs prašymą.

Susijusios nuorodos

Teisingumo ministerija

Teismų adresai

Mediacija ginčuose dėl nedidelių sumų

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Šiaurės Airijoje taikoma ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra. Ieškinius dėl nedidelių sumų nagrinėjančių teismų struktūra yra tokia, kad jiems leidžiama tam tikrų rūšių ieškinius dėl nedidelių sumų nagrinėti grafystės teisme nesilaikant kai kurių reikalavimų, dažnai nereikalaujant turėti teisinio atstovo.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Paprastai ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra gali būti taikoma tais atvejais, kai ginčijama pinigų suma arba prekių vertė neviršija 3 000 GBP. Tačiau tam tikrų rūšių ieškiniams taikomos išimtys, pvz., su asmens sužalojimu, šmeižtu arba įžeidimu, palikimu arba kasmetine renta, žemės nuosavybe, santuokoje įgytu turtu ir nelaimingais atsitikimais kelyje susiję ieškiniai.

1.2 Procedūros taikymas

Procedūra neprivaloma ir teisėjas turi įgaliojimus tam tikromis aplinkybėmis nurodyti perduoti paraišką grafystės teismui.

1.3 Formos

1981 m. Grafystės teismo darbo tvarkos taisyklėse (Šiaurės Airija) [S.R.1981 Nr. 225] pateikiamos formos, kurias reikėtų naudoti ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūroje. Nustatytos privalomos bylos pradėjimo, ieškinio ginčijimo ir atsakomybės prisiėmimo formos. Taip pat yra nustatytos prašymo priimti sprendimą už akių ir prašymo panaikinti sprendimą formos.

1.4 Pagalba

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra laisvos formos. Teismo darbuotojai taip pat gali padėti užpildyti būtinas formas ir paaiškinti proceso aspektus. Tačiau jie negali teikti teisinių konsultacijų.

Piliečių konsultacijų biuras arba interesantų konsultavimo centrai taip pat gali padėti besibylinėjančioms šalims.

Jeigu besibylinėjanti šalis yra neįgali ir dėl savo negalios jai sunku kreiptis į teismą arba bendrauti, ji turėtų kreiptis į atitinkamo teismo interesantų aptarnavimo pareigūną, kuris gali suteikti tolesnę pagalbą.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Ieškinius dėl nedidelių sumų nagrinėjantis teismas veikia laisvai ir jame netaikomos griežtos įrodinėjimo taisyklės. Todėl teismas gali pasirinkti bet kurį teismo posėdžio organizavimo būdą, kuris, jo manymu, yra sąžiningas. Visos šalys privalo sutikti dalyvauti teisėjo apklausoje prisiekus, tačiau šiuo atveju galima pareikšti teisinį prieštaravimą.

1.6 Rašytinė procedūra

Jeigu byla neginčijama ir joje nagrinėjamas klausimas dėl konkrečios sumos, ieškinys gali būti nagrinėjamas nerengiant teismo posėdžio ir taikant tik rašytinių įrodymų nagrinėjimo procedūrą. Tai vadinama sprendimu už akių.

1.7 Sprendimo turinys

Teisėjas paprastai sprendimą priima žodžiu, kuriame išdėsto savo motyvus. Tačiau jis gali nuspręsti priimti rašytinį sprendimą.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Išlaidų atlyginimui taikomi apribojimai. Dabar teisėjas gali priimti sprendimą dėl šių išlaidų:

• teismo mokesčių ir
• liudytojų ekspertų išlaidų.

Jeigu viena iš šalių elgėsi nepagrįstai, teisėjai gali įpareigoti tą šalį atlyginti išlaidas. Jeigu byla buvo pradėta tinkamai grafystės teisme, teisėjas gali priteisti atitinkamas išlaidas.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Jeigu pralaimėjusi šalis dalyvavo arba jai buvo atstovaujama teismo posėdyje, skundą galima priimti tik prašant teisėjo nurodyti savo sprendimo motyvus ir kreipiantis į Aukštąjį teismą, kad pastarasis nuspręstų, ar teisėjo sprendime nebuvo teisės klaidų.

Jeigu pralaimėjusi šalis nedalyvavo teismo posėdyje ir jai nebuvo atstovaujama, be to, ji kreipiasi į ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo tarnybą po to, kai buvo priimtas dekretas arba sprendimas, nurodydama, kad ji negavo ieškinio arba gavo jį pavėluotai ir negalėjo pateikti atsiliepimo, arba dėl bet kurios kitos priežasties ji laiku nepateikė atsiliepimo, tuomet jai patariama pateikti prašymą panaikinti dekretą. Laimėjusiai šaliai bus nusiųsta prašymo kopija prašant per 14 dienų raštu atsakyti į šį prašymą. Išnagrinėjęs prašymą ir bet kokį atsakymą, teisėjas gali:

• nuspręsti, kad atsakymas nebuvo pateiktas dėl pagrįstos priežasties ir gali panaikinti teismo sprendimą nerengdamas teismo posėdžio, ir gali pateikti nurodymus dėl tolesnės bylos eigos. Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo tarnyba informuos šalis apie bet kokią teisėjo priimtą nutartį arba
• nustatys prašymo panaikinti dekretą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Šalys bus informuotos apie šią datą ir pakviestos atvykti į teismo posėdį. Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo tarnyba šalims taip pat nusiųs bet kurios teisėjo nutarties, kurią jis priims išnagrinėjęs tokios rūšies prašymą, kopiją.

Panašiai, jeigu pralaimėjusios šalies dokumentai grąžinami ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo tarnybai per pašto tarnybą ir akivaizdu, kad ta šalis nežinojo apie pareikštą ieškinį, tuomet teismo kanceliarija paprašys teisėjo panaikinti bet kokį priimtą dekretą ir susisieks su laimėjusia šalimi, kad ji pateiktų papildomą informaciją, pvz., nurodytų naują atsakovo adresą.

Susijusios nuorodos

Daugiau informacijos apie procedūras galima rasti Šiaurės Airijos bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų tarnybos svetainėje.

Pagalba neįgalioms bylinėjimosi šalims

Kai kurios teismo kanceliarijos yra paskyrusios interesantų aptarnavimo pareigūnus, kurie gali suteikti pagalbą. Jeigu jie negali padėti, neįgalus besibylinėjantis asmuo gali kreiptis į Teismų tarnybos informacijos centrą + 44 300 200 7812.

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

Škotijoje iki 2016 m. lapkričio 28 d. šerifo teismai turėjo kompetenciją taikyti ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procesą, t. y. paprastą procedūrą, skirtą piniginiams reikalavimams, kurių vertė neviršija 3 000 GBP ribos, nagrinėti.

Nuo 2016 m. lapkričio 28 d. nustatyta nauja ieškinio nagrinėjimo tvarka, kuri vadinama paprasta procedūra.

Kita procedūra vadinama dokumentiniu procesu, kuriame nagrinėjamos ne didesnės nei 5 000 GBP vertės bylos ir ji yra šiek tiek sudėtingesnė nei paprasta procedūra.

Paprasta procedūra

Nuo 2016 m. lapkričio 28 d. kiekvienas asmuo, kuris pareiškia 5 000 GBP arba mažesnės vertės reikalavimą, siekdamas, kad būtų atliktas mokėjimas, perduotas nekilnojamasis turtas ar sugrąžintos nuosavybės teisės į tokį turtą, arba prašo priimti nutartį, kad tam tikras asmuo atliktų konkrečius veiksmus, turėtų naudotis paprasta procedūra.

Paprasta procedūra – tai teismo procesas, skirtas greitai, nebrangiai ir laikantis paprastesnių reikalavimų išspręsti ginčus, kurių piniginė vertė neviršija 5 000 GBP.

Ieškinį šerifo teisme pareiškia ieškovas. Šalis, kuriai pareiškiamas ieškinys, yra vadinama atsakovu. Galutinį sprendimą dėl ieškinio priima šerifas arba dokumentinio proceso tvarka ieškinį nagrinėjantis šerifas. Tam, kad galėtumėte pasinaudoti paprasta procedūra, jums nebūtina turėti advokato, tačiau, jei norite, galite jį pasamdyti.

Daugiau informacijos apie paprastą procedūrą galima rasti Škotijos bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų tarnybos svetainėje.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Paprasta procedūra pakeičia ankstesnę ieškinių dėl nedidelių sumų procedūrą. Jis taip pat pakeičia dokumentinį procesą, tačiau tik tais atvejais, kai jis susijęs su ieškiniais dėl mokėjimo, nekilnojamojo turto perdavimo arba nuosavybės teisių į tokį turtą grąžinimo, arba veiksmų, kuriuose prašoma, kad tam tikras asmuo atliktų konkrečius veiksmus.

Pagal dokumentinį procesą nagrinėjami ieškiniai gali būti vadinamieji furthcoming ieškiniai (ieškinio, pareiškiamo siekiant susigrąžinti pinigus arba turtą, rūšis), ieškiniai dėl sumos apskaičiavimo ir sumokėjimo, nuosavybės teisių į paveldimą turtą sugrąžinimo prekių pristatymo ir laikinų alimentų. Jeigu yra alternatyvus reikalavimas dėl mokėjimo, jo vertė neturėtų būti didesnė nei 5 000 GBP.

1.2 Procedūros taikymas

Pareiškus ieškinį pagal paprastą procedūrą arba dokumentinį procesą, būtina vadovautis teismo taisyklėmis, kurios yra privalomos. Jas galima rasti Škotijos bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų tarnybos svetainėje.

1.3 Formos

Visuose paprastos procedūros ir dokumentinio proceso etapuose galioja konkrečios formos, pvz., ieškinio forma ir (arba) šaukimo į teismą iškėlus bylą forma, sprendimo ir (arba) dekreto ištraukos forma. 2016 m. Paprastos procedūros taisyklėse nustatytas ir 2002 m. Dokumentinio proceso taisyklėse nustatytas formas naudoti privaloma. Formas galima rasti Škotijos bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų tarnybos svetainėje.

1.4 Pagalba

Šerifo teismo raštinė gali padėti užpildyti ieškinio formą (forma 3A), o konsultacijų įstaigos, pvz., Piliečių konsultacijų biuras, taip pat siūlo pagalbą. Jeigu reikia daugiau informacijos apie paprastą procedūrą, reikėtų susisiekti su ieškovo vietos šerifo teismu.

Informaciją apie šerifo teismus Škotijoje galima rasti Škotijos bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų tarnybos svetainėje.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Paprasta procedūra vyksta laikantis kuo paprastesnės tvarkos, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į ieškovo aplinkybes. Šerifas arba dokumentine tvarka ieškinį nagrinėjantis šerifas paaiškina bet kokius vartojamus teisinius terminus arba frazes. Teismui pateikiami dokumentai ir kiti įrodymai, o paprastose taisyklėse šiuo tikslu nustatomos procedūros, įskaitant ieškovui arba atsakovui siunčiamus dokumentus ir bet kokius taikomus terminus, per kuriuos turi būti pateikti dokumentai arba kiti įrodymai.

1.6 Rašytinė procedūra

Procedūra vyksta tik rašytine tvarka, jeigu ieškinys nėra ginčijamas. Tačiau jeigu ieškinys ginčijamas, bylą gali prireikti nagrinėti teisme surengiant teismo posėdį arba, kita vertus, šerifas arba dokumentinio proceso tvarka ieškinį nagrinėjantis šerifas gali priimti sprendimą nerengdamas teismo posėdžio.

Šerifas arba dokumentinio proceso tvarka ieškinį nagrinėjantis šerifas taip pat gali nuspręsti aptarti bylų valdymą. Diskusijos dėl bylų valdymo vyksta teismo salėje arba bet kurioje kitoje vietoje, dėl kurios sprendimą priima šerifas arba dokumentinio proceso tvarka ieškinį nagrinėjantis šerifas. Šerifas arba dokumentinio proceso tvarka ieškinį nagrinėjantis šerifas taip pat priims sprendimą dėl to, kaip vyks diskusijos, pvz., vaizdo konferencijos, vaizdo skambučio arba bet kuria kita forma, kurią nustato šerifas arba dokumentinio proceso tvarka ieškinį nagrinėjantis šerifas.

1.7 Sprendimo turinys

Teismo posėdžio pabaigoje šerifas arba dokumentinio proceso tvarka ieškinį nagrinėjantis šerifas gali nedelsiant priimti sprendimą arba sprendimą priimti po tam tikro svarstymams skirto laiko. Jeigu šerifas arba dokumentinio proceso tvarka ieškinį nagrinėjantis šerifas prieš priimdamas sprendimą skiria šiek tiek laiko svarstymams, sprendimas turi būti priimtas per keturias savaites nuo teismo posėdžio dienos.

Jeigu sprendimas priimamas dalyvaujant šalims, šerifas arba dokumentinio proceso tvarka ieškinį nagrinėjantis šerifas privalo paaiškinti to sprendimo motyvus. Jeigu sprendimui priimti skiriama šiek tiek laiko svarstymams, privaloma parengti pranešimą, kuriame išdėstomi sprendimo motyvai.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Paprastai paprastos procedūros tvarka nagrinėjant ieškinį sprendimas dėl išlaidų priteisimo nepriimamas, jeigu ieškinio vertė yra 300 GBP arba mažiau.

Jeigu ieškinio vertė didesnė nei 300 GBP, tačiau neviršija arba yra lygi 1 500 GBP, maksimali išlaidų, kurias paprastai priteisia teismas bylą laimėjusiai šaliai, negali viršyti 150 GBP.

Jeigu ieškinio vertė didesnė nei 1 500 GBP, tačiau neviršija arba yra lygi 3 000 GBP, maksimali išlaidų, kurias paprastai priteisia teismas bylą laimėjusiai šaliai, negali viršyti 10 proc. ieškinio vertės.

Jeigu ieškinio vertė yra 3 001–5 000 GBP, panašiai taikoma bendra taisyklė, kad bylą pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas. Jeigu viena iš šalių samdė advokatą, išlaidos gali būti didesnės. Daugiau informacijos apie išlaidas galima rasti Škotijos bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų tarnybos svetainėje.

Dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamiems ieškiniams netaikomi tokie patys apribojimai ir išlaidų dydį paprastai įvertina šerifo teismo raštinės darbuotojas ir ją paskui patvirtina šerifas arba dokumentinio proceso tvarka ieškinį nagrinėjantis šerifas.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Pagal paprastą procedūrą priimtą sprendimą galima apskųsti. Skundas šerifo apeliaciniam teismui turi būti paduodamas užpildant pranešimą apie skundą (16A forma) ir įteikiamas teismui, kuris ieškinį nagrinėjo pagal paprastą procedūrą, per 4 savaites nuo dienos, kurią šerifo teismo raštinės darbuotojas laimėjusiai šaliai nusiuntė sprendimo formą. Dokumentiniame procese taikomos atskiros skundo nuostatos, o papildomą informaciją galima rasti Škotijos bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų tarnybos svetainėje.

Tačiau jeigu taikant paprastą procedūrą sprendimas buvo priimtas be ginčo, teisme galima pateikti prašymą, kad šerifas arba dokumentinio proceso tvarka ieškinį nagrinėjantis šerifas panaikintų sprendimą. Tai galima padaryti tam tikromis aplinkybėmis ir prašymą reikia pateikti užpildant 13B formą. Daugiau informacijos apie sprendimo panaikinimo procedūrą galima rasti Škotijos bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų tarnybos svetainėje.

Susijusios nuorodos

Škotijos bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų tarnybos svetainėje pateikiamos įprasto, dokumentinio ir paprastos procedūros taisyklės.

Dokumentinio proceso tvarka ieškinį nagrinėjantis šerifas

Dokumentinio proceso tvarka ieškinį nagrinėjančio šerifo pareigybė nustatyta 2014 m. Teismų reformos (Škotija) aktu.  Daugiau informacijos galima rasti Škotijos teisminių institucijų svetainėje.

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Gibraltare Aukščiausiasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti ieškinius dėl nedidelių sumų, kuri taip pat žinoma kaip ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra.  Didžiausia piniginė suma, kurios neviršijus taikoma ieškinių dėl nedidelių sumų procedūra, yra 10 000 GBP. Vis dėlto ieškinio suma nėra vienintelis veiksnys, į kurį atsižvelgiama. Taip pat atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip ieškinio pobūdis ir suma bei pasiruošimo, kurio reikia siekiant užtikrinti, kad ieškinys būtų išnagrinėtas teisingai, pobūdis. Tam tikromis aplinkybėmis paprastos bylos, susijusios su 10 000 GBP viršijančiomis sumomis, gali būti nagrinėjamos pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, jeigu su tuo sutinka ieškovas ir atsakovas.

Priimdamas sprendimą dėl bylos nagrinėjimo – bylą nagrinėti pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą ar bendrąja tvarka – teismas atsižvelgs ne tik į ieškovo ir atsakovo nuomones, bet taip pat į šiuos veiksnius:

• ieškinio suma paprastai turėtų neviršyti 10 000 GBP;
• ieškinio pobūdis – paprastai tai yra vartotojų ieškiniai (pavyzdžiui, dėl parduotų prekių, nekokybiškų prekių arba darbų), ieškiniai dėl nelaimingų atsitikimų, ginčai dėl prekių nuosavybės teisių bei nuomotojų ir nuomininkų ginčai dėl remonto, užstatų, nuomos mokesčio įsiskolinimų ir kt., tačiau ne dėl turto valdymo.

Priimdamas sprendimą dėl bylos nagrinėjimo pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą teismas atsižvelgs į ieškinio sumą ir pasirengimą, kuris būtinas, kad būtų galima teisingai išnagrinėti bylą. Teismas atsižvelgs į tai, kad ši procedūra turi būti pakankamai paprasta, kad žmonės, jeigu pageidauja, galėtų patys sau atstovauti be solisitoriaus pagalbos. Pavyzdžiui, ieškinio galutiniam išnagrinėjimui turi būti reikalingas tik minimalus pasiruošimas. Bylose, kurios nagrinėjamos pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, paprastai turi nebūti daug liudytojų ir jose neturi kilti sudėtingų teisinių klausimų.

Jeigu ieškinio suma nesiekia 10 000 GBP, tačiau ieškinys susijęs su asmens sužalojimu, gyvenamųjų patalpų prasta būkle ir žala, patirta dėl prastos būklės, byla nebus nagrinėjama pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, nebent kiekvieno iš ieškinių sumos, susijusios su asmens sužalojimu, prasta patalpų būkle arba žala, neviršys 1 000 GBP.

Kai ieškiniai, kurių suma viršija 10 000 GBP, nagrinėjami pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, taikomos skirtingos taisyklės, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis. Tokiais atvejais bylą laimėjusi šalis galės reikalauti, kad bylą pralaimėjusi šalis padengtų bylinėjimosi išlaidas, įkaitant solisitoriaus išlaidas. Vis dėlto šios išlaidos negali viršyti tų, kurios būtų priteistos, jeigu byla būtų nagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Daugiau informacijos apie bylinėjimosi išlaidas pateikta toliau.

1.2 Procedūros taikymas

Nors daugelis ieškinių iki 10 000 GBP nagrinėjami pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, tai nėra automatiškai vykstantis procesas. Priimdamas sprendimą dėl procedūros, pagal kurią byla bus nagrinėjama, teismas nagrinėja bylos šalių nuomones. Nors ieškinio suma yra mažesnė kaip 10 000 GBP, teismas gali nuspręsti bylą nagrinėti bendrąja tvarka, o ne pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

Kai ieškinys ginčijamas (arba pareiškiamas prieštaravimas), ieškovui nusiunčiama atsakovo prieštaravimo kopija. Bylos šalys taip pat turės pateikti „Bylos priskyrimo klausimyną“. Klausimyne bylos šalių pateikiama informacija teismui padės priimti sprendimą dėl tinkamiausios bylos nagrinėjimo procedūros. Jeigu bylos šalys nusprendžia, kad atvejis turėtų būti nagrinėjamas kaip ieškinys dėl nedidelės sumos pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, atitinkama bylos šalis tai turėtų nurodyti klausimyne. Vis dėlto, nors į ieškovo ir atsakovo nuomones atsižvelgiama, pagal kokią procedūrą nagrinėti bylą, sprendžia teisėjas.

Kaip nurodyta pirmiau, teismas gali nuspręsti, kad ieškinys, kai jo suma yra iki 10 000 GBP, nagrinėjamas bendrąja tvarka. Toks sprendimas priimamas bylos nagrinėjimo pradžioje.

Teismas savo nuožiūra gali, jeigu mano, kad to reikia, iš naujo priimti sprendimą bylą nagrinėti ne pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, bet bendrąja tvarka. Kai ieškinį nusprendžiama nagrinėti pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, o vėliau nusprendžiama bylą nagrinėti pagal kitą procedūrą, bylos nagrinėjimo pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą bylinėjimosi išlaidų taisyklės tampa netaikomos bylą priskyrus nagrinėti pagal kitą procedūrą. Nuo bylos nagrinėjimo priskyrimo iš naujo bus taikomos pagreitinto bylos nagrinėjimo arba bylos nagrinėjimo pagal kelias procedūras bylinėjimosi išlaidų taisyklės.

1.3 Formos

Nustatytos atitinkamos formos, naudojamos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūroje, ir jas naudoti privaloma.

Norėdamas pareikšti ieškinį ieškovas turi užpildyti N1 formą, kurioje pateikiamos tiek ieškovui, tiek atsakovui skirtos pildymo instrukcijos. Užpildęs formą ieškovas turi padaryti po vieną kopiją sau, teismui ir kiekvienam iš atsakovų. Kiekvienam atsakovui teismas išsiunčia po kopiją. Daugiau informacijos galima rasti puslapyje „Kreipimasis į teismą“.

Kaip nurodyta anksčiau, jeigu ieškinys ginčijamas, teismas nusiųs prieštaravimo kopiją ieškovui, o bylos priskyrimo klausimyną – abiem šalims.

Jeigu teismas nusprendžia, kad byla nagrinėtina pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, jis bylos šalims nusiunčią N157 formą (pranešimas apie bylos priskyrimą nagrinėti ieškinius dėl nedidelių sumų nagrinėjančiam teismui), kurioje pateikiama informacija apie teismo posėdžio laiką ir veiksmus, kuriuos reikia atlikti jam besiruošiant.

Kai ieškinio suma viršija 10 000 GBP, tačiau abi bylos šalys susitarė, kad byla būtų nagrinėjama pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, teismas nusiunčia N160 formą (pranešimas apie sprendimą bylą nagrinėti pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (bylos šalims sutikus)). Joje taip pat pateikiama informacija apie teismo posėdžio laiką ir veiksmus, kuriuos reikia atlikti jam besiruošiant.

Kai teismas nusprendžia, kad ieškinys gali būti nagrinėjamas tik rašytinio proceso tvarka nerengiant teismo posėdžio, jis bylos šalims išsiunčia N159 formą (pranešimą apie sprendimą bylą nagrinėti pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (bylos šalims sutikus)). Joje nurodomas terminas, iki kurio ieškovas arba atsakovas pateikia teismui prieštaravimą dėl sprendimo bylą nagrinėti tik rašytinio proceso tvarka. Kuriai nors iš bylos šalių pateikus prieštaravimą ieškinys nagrinėjamas teismo posėdyje. Atsakymo nepateikimą teismas gali laikyti sutikimu.

Kai bylos šalis pralaimi bylą, tačiau atitinkamame teismo posėdyje nedalyvavo nė viena iš bylos šalių ir joms nebuvo atstovaujama, naudojantis N244 forma (prašymo forma) prašoma panaikinti teismo sprendimą.

1.4 Pagalba

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra turi būti paprasta, kad patys sau atstovaujantys asmenys (litigants-in-person) galėtų lengvai suprasti teismo procesą. Kai ieškovas arba atsakovas bylinėjasi patys, teismas į tai atsižvelgia ir bylą nagrinėja taip, kad pats save ginantis asmuo galėtų suprasti bylos eigą ir bylos šalims keliamus procesinius reikalavimus.

Jeigu ieškovas arba atsakovas nusprendžia nesinaudoti teisininko paslaugomis, su juo teismo posėdyje gali dalyvauti koks nors asmuo, kuris gali kalbėti jo vardu. Toks asmuo vadinamas teisinės kvalifikacijos neturinčiu atstovu ir tai gali būti bet kuris bylos šalies pasirinktas asmuo, pavyzdžiui, sutuoktinis, giminaitis, draugas ar patariantis kolega. Jei įmanoma, teisinės kvalifikacijos neturintis atstovas neturėtų būti liudytojas. Teisinės kvalifikacijos neturintis atstovas teismo posėdyje negali dalyvauti nedalyvaujant asmeniui, kuriam jis atstovauja, nebent bylos šaliai teismas suteikė leidimą leisti teisinės kvalifikacijos neturinčiam atstovui atstovauti bylos šaliai jai nedalyvaujant.

Konsultuojančioms agentūroms gali kilti sunkumų išleidžiant savo darbuotojus atlikti teisinės kvalifikacijos neturinčių atstovų funkcijų teismo posėdžiuose, todėl, jeigu jų pagalba reikalinga, bylos šaliai rekomenduojama į jas kreiptis kuo anksčiau. Konsultuojančios agentūros informuoja bylos šalis, ar jos gali padėti. Kai kurie teisinės kvalifikacijos neturintys atstovai gali norėti gauti užmokestį ir bylos šalis turi užtikrinti, kad turėtų tikslią informaciją apie užmokestį. Netinkamai besielgiančiam teisinės kvalifikacijos neturinčiam atstovui teismas gali nurodyti palikti teismo posėdį.

Bylos šalis yra atsakinga už savo paskirto teisinės kvalifikacijos neturinčio atstovo užmokesčio sumokėjimą net jeigu ji bylą laimės. Todėl ji turi įvertinti, ar atsižvelgiant į ieškinio sumą verta patirti tokias išlaidas. Be to, teisinės kvalifikacijos neturintys atstovai, kurie už atstovavimą ima užmokestį, gali nepriklausyti profesinei organizacijai, ir, jeigu bylos šalies netenkina jų pagalba, nėra reguliavimo įstaigos arba organizacijos, kuriai galėtų būti pateiktas skundas.

Negalią turinčios bylos šalys gali pasinaudoti papildoma pagalba. Jeigu bylos šalis turi negalią, dėl kurios sunku atvykti į teismą arba bendrauti su teismu, ji turėtų susisiekti su atitinkamu teismu, kuris gali turėti galimybę suteikti papildomą pagalbą.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra kur kas mažiau formalizuota ir griežtos taisyklės dėl įrodymų netaikomos. Pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą nagrinėjamos paprastesnės bylos dėl mažesnių sumų. Todėl teismo posėdyje teismas gali bylą nagrinėti bet kokiu, jo manymu, sąžiningu būdu. Teismui nekeliamas reikalavimas įrodymus rinkti parodymus duodančiam asmeniui prisiekus ir teismas gali nuspręsti apriboti kryžmines apklausas, jeigu mano, kad tai yra tikslinga. Vis dėlto teismas privalo motyvuoti savo sprendimą dėl kryžminių apklausų apribojimo. Teismas gali nuspręsti pirmiausia pats užduoti klausimus bet kuriam arba visiems liudininkams, tada leisti tai daryti kitiems.

1.6 Rašytinė procedūra

Jeigu teismas mano, kad ieškinys gali būti išnagrinėtas tik rašytinio proceso tvarka nerengiant teismo posėdžio, teismas nurodys bylos šalims naudoti N159 formą (žr. pirmiau). Pranešime nurodomas terminas, per kurį ieškovas arba atsakovas turi informuoti teismą, ar jis arba ji prieštarauja tam, kad byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Kuriai nors iš bylos šalių pateikus prieštaravimą ieškinys nagrinėjamas teismo posėdyje. Atsakymo nepateikimą teismas gali laikyti sutikimu. Jeigu nė viena iš bylos šalių neprieštarauja teismo sprendimui nerengti teismo posėdžio, byla gali būti išnagrinėta tik rašytinio proceso tvarka.

1.7 Sprendimo turinys

Gibraltaro teismų sprendimuose paprastai įtvirtinamas teisėjo sprendimas ir visi bylos šalims teikti nurodymai. Vis dėlto teismas privalo nurodyti pagrindinius savo sprendimo motyvus, išskyrus atvejus, kai sprendimas priimamas žodžiu ir teismas padaro tokio sprendimo įrašą. Motyvus teismas gali pateikti tiek glaustai ir paprastai, kiek tą leidžia bylos pobūdis. Paprastai motyvus teismas pateikia žodžiu per teismo posėdį, tačiau tą jis gali padaryti vėliau raštu arba per tuo tikslu jo surengtą teismo posėdį. Kai sprendimą teismas priima nerengiant teismo posėdžio, jis turi parengti pranešimą dėl savo motyvų ir jo kopiją išsiųsti kiekvienai iš bylos šalių.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Atlyginant išlaidas taikomi apribojimai. Šiuo metu bylą laimėjusi šalis gali turėti galimybę reikalauti atlyginti šias išlaidas:

• visus jos sumokėtus žyminius mokesčius;
• ne didesnę kaip 260 GBP sumą už teisines konsultacijas, jeigu kartu su ieškiniu buvo pateiktas prašymas įpareigoti (nurodymas kam nors ko nors nebedaryti) arba nurodymas imtis tam tikrų veiksmų (nurodymas, ką nors priversti imtis tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, nurodymas nuomotojui atlikti remontą); atlyginamos tik šių rūšių teisinės išlaidos;
• ne didesnę kaip 90 GBP už dieną sumą, mokėtiną bylą laimėjusiai šaliai ir visiems jos liudytojams dėl pajamų praradimo, susijusio su dalyvavimu teismo posėdyje;
• pagrįstas išlaidas, skirtas padengti papildomas bylos šalies arba liudininkų keliones arba nakvynes;
• jeigu teismas yra suteikęs leidimą kviesti liudytoją ekspertą ir vėliau tokį liudytoją pakvietusi bylos šalis laimi bylą, teismas gali bylą pralaimėjusiai šaliai nurodyti padengti tam tikrą dalį šių išlaidų. Vis dėlto teismas negali priteisti didesnės kaip 200 GBP už vieną liudytoją ekspertą sumos. Ši suma gali nepadengti visos eksperto kainos, ypač jeigu ekspertas parengia ataskaitą ir dalyvauja teismo posėdyje;
• teismas gali nurodyti netinkamai besielgusiai bylos šaliai padengti kitas išlaidas;
• kai ieškinio finansinė vertė viršija ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrai taikomą ribą, tačiau teismas nusprendė ieškinį nagrinėti pagal ieškiniams dėl nedidelių sumų taikomą procedūrą, išlaidos vertinamos pagal šiai procedūrai taikomas taisykles, nebent bylos šalys susitaria, kad turėtų būti taikomos pagreitintam bylos nagrinėjimui taikomos nuostatos.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Jeigu bylą pralaimėjusi šalis nori apskųsti teismo sprendimą, tam jai reikalingas leidimas. Jeigu ta bylos šalis dalyvauja teismo posėdyje, kuriame priimamas sprendimas, teismo posėdžio pabaigoje ji gali paprašyti teismo leidimo.

Sprendimą apskųsti norinti bylos šalis turi turėti tinkamą apskundimo pagrindą (arba motyvus). Ji negali tiesiog prieštarauti teismo sprendimui, manydama, kad priimtas netinkamas sprendimas.

Jeigu bylos šalis nori apskųsti sprendimą, ji turi veikti greitai. Laikotarpis, per kurį sprendimą skundžianti bylos šalis turi pateikti apeliacinį skundą, yra ribotas.

Jeigu bylą pralaimėjusi šalis nedalyvavo teismo posėdyje ir jai nebuvo atstovaujama, ji gali paprašyti, kad tame teismo posėdyje priimtas sprendimas būtų panaikintas ir ieškinys būtų išnagrinėtas iš naujo.

Ši bylos šalis prašymą turi pateikti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Norėdama pateikti prašymą ji turi paprašyti teismo išduoti N244 formą (prašymo formą).

Bylos šalims teismas turi nurodyti, kada jos turi atvykti į teismo posėdį, kuriame teismas nagrinėja prašymą.

Prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo teismas leis pateikti tik jeigu:

bylos šalis turi pagrįstą priežastį

• nedalyvauti arba nebūti atstovaujama teismo posėdyje arba
• raštu nepranešti apie tai teismui;

ir bylos šalis turi realių galimybių laimėti bylą ieškinį išnagrinėjus iš naujo.

Jeigu bylos šalies prašymas patenkinamas ir teismo sprendimas panaikinamas, teismas surengs naują ieškinio nagrinėjimo posėdį. Jeigu dėl ieškinio nekyla klausimų, teismas gali nuspręsti bylą nagrinėti iškart išnagrinėjęs prašymą.