Reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 (nauja redakcija), kuris taikomas įvairių ES šalių teismų tarpusavio bendradarbiavimui renkant įrodymus civilinėse ir komercinėse bylose, nustatoma bendra teisinė sistema, pagal kurią renkami įrodymai kitoje šalyje, nei yra įsikūręs teismas. Šiuo reglamentu pakeičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001; jis pradedamas taikyti 2022 m. liepos 1 d. Naujajame reglamente paaiškinta, kaip rinkti įrodymus naudojant vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas, o I priede pateikta N forma, skirta keitimuisi atitinkama technine informacija. N forma naudojama tiek prašant surinkti įrodymus vaizdo konferencijos būdu, tiek teigiamai atsakant į tokį prašymą. Vis dėlto kiekviena ES šalis šioje srityje taiko savo proceso įstatymus, todėl proceso detalės skiriasi atsižvelgiant į šalies, kuriai teikiamas prašymas bendradarbiauti, teisę.

Kad teisminės institucijos skirtingose ES šalyse galėtų lengviau bendradarbiauti ir visapusiškai naudotis vaizdo konferencijomis rinkdamos įrodymus kitoje ES šalyje, Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose (angl. EJN civil) parengė informacijos suvestinių rinkinį. Jose pateikiama praktinės informacijos apie įvairių ES šalių taisykles, procedūras ir techninę įrangą.

Norėdami gauti išsamios informacijos apie šalį, pasirinkite atitinkamos šalies vėliavą.

Susijusi nuoroda

Įrodymų rinkimas - Valstybių narių pranešimai ir paieškos priemonė, padėsianti nustatyti kompetentingą (-us) teismą (-us) ir (arba) instituciją (-as)

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

2017 m. rugsėjo mėn. įsigaliojus Įstatymo Nr. 99/1963, Civilinio proceso kodekso (ček. občanský soudní řád) daliniams pakeitimams, vaizdo konferencijų įrangos naudojimas civilinėse bylose tiesiogiai reglamentuojamas šiuo įstatymu. Civilinio proceso kodekso 102a straipsnyje aiškiai nustatyta, kad teismas gali atlikti užduotis naudodamas vaizdo konferencijų įrangą šalies prašymu arba kai tai laikoma naudinga. Vaizdo konferencijos gali būti naudojamos visų pirma tam, kad būtų sudarytos sąlygos posėdyje dalyvauti šaliai ar vertėjui žodžiu arba apklausti liudytoją, ekspertą arba šalį.

Šis klausimas išsamiau reglamentuojamas Teisingumo ministerijos nurodymo Nr. 505/2001 dėl apylinkių, regionų ir aukštųjų teismų vidaus ir raštinės taisyklių 10a straipsnyje.

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Įstatyme aiškiai numatyta liudytojų, ekspertų ir šalių apklausa. Tačiau asmenų kategorijos jokiu būdu nėra iš anksto ribojamos; dalyvauti posėdyje per vaizdo konferenciją gali būti kviečiami kiti asmenys, pavyzdžiui, vertėjai žodžiu. Vaizdo konferencijos rengiamos tik tada, kai tai naudinga arba kai to paprašo viena iš šalių.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Įstatyme bendrųjų apribojimų nėra. Tačiau apribojimų gali atsirasti dėl konkrečių bylos aplinkybių (techninių galimybių ir pan.).

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Jeigu pirmininkaujantis teisėjas (vienas posėdžiaujantis teisėjas) užduotis atlieka per vaizdo konferenciją, šaukime taip pat turi būti nurodyta vaizdo konferencijos vieta ir laikas. Todėl šiai užduočiai atlikti nedraudžiama naudoti bet kokių tinkamų patalpų, pavyzdžiui, vietų, kuriose yra ekspertai arba liudytojai (pvz., ligoninių, laboratorijų).

Tačiau svarbu, kad teismo darbuotojai, kuriems pirmininkaujantis teisėjas (vienas posėdžiaujantis teisėjas) paveda tokias užduotis, patikrintų asmens, su kuriuo susijusios užduotys, tapatybę. Numatyta, kad asmuo paprastai apklausiamas teisme, kalėjime arba sveikatos priežiūros įstaigose.

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Įstatyme nustatyta, kad, kai užduotis atliekama naudojant vaizdo konferenciją, turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas. Jei ne tik daromas įrašas, bet ir rengiama ataskaita, asmuo, su kuriuo susijusi užduotis, pasirašyti ataskaitos neprivalo.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Jeigu liudytojas nemoka kalbos, kuria vyksta procesas, jis turi teisę naudotis vertėjo žodžiu paslaugomis pagal Konstitucinio įstatymo Nr. 2/1993 37 straipsnio 4 dalį, Pagrindinių teisių ir laisvių chartiją (ček. Listina základních práv a svobod). Pagal Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio 2 dalį teismas privalo paskirti vertėją žodžiu bet kuriai šaliai, kurios pirmoji kalba nėra čekų, kai to prireikia nagrinėjant bylą.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Pagal Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio 1 ir 2 dalis teismas privalo suteikti šalims vienodas galimybes naudotis savo teisėmis ir bet kuriai šaliai, kurios pirmoji kalba nėra čekų, turi paskirti vertėją žodžiu, kai to prireikia nagrinėjant bylą.

Vertėjas žodžiu posėdyje gali būti pakviestas dalyvauti naudojantis vaizdo konferencijų įranga. Todėl nereikalaujama, kad vertėjas žodžiu fiziškai būtų toje pačioje vietoje, kurioje yra apklausiamas asmuo.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

Teismas privalo pakviesti asmenį pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnį. Išskyrus atvejus, kai pagal šį įstatymą ar specialiuosius teisės aktus, susijusius su šaukimu, reikalaujama daugiau duomenų, šaukime turi būti nurodyta ši informacija: bylos, į kurią asmuo kviečiamas, pavadinimas, teismo proceso tikslas, vieta ir pradžios laikas, teismo šaukimo priežastis, į teismo procesą kviečiamo asmens vaidmuo, jo prievolės ir prireikus – tikėtina bylos nagrinėjimo trukmė. Kai per posėdį naudojama vaizdo konferencijų įranga, šaukiamam asmeniui pranešama, kada ir kur jis turėtų atvykti.

Šaukimas gali būti įteikiamas popieriuje arba elektroninėmis priemonėmis ir skubiais atvejais telefonu arba faksu.

Jeigu liudytojas arba ekspertas turi būti apklausiamas per vaizdo konferenciją ir apklausiamas asmuo turi atvykti į kito teismo jurisdikcijai priklausančią apylinkę, už šaukimą yra atsakingas tas teismas; prašantysis teismas kreipiasi į kitą teismą su prašymu atlikti šią užduotį. Pagal Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalį teismo šaukimas šalims turi būti įteikiamas taip, kad joms būtų suteikta pakankamai laiko pasiruošti; paprastai tai yra bent 10 dienų iki posėdžio dienos, nebent surengiamas parengiamasis posėdis.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Naudojantis vaizdo konferencijų įranga susidaro duomenų perdavimo išlaidų. Šias išlaidas turėtų padengti prašantysis teismas, inicijuojantis vaizdo konferenciją.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Pagal Civilinio proceso kodekso 126 straipsnio 1 dalį bet kuris fizinis asmuo, kuris nėra proceso šalis, gavęs šaukimą privalo atvykti į teismą ir duoti liudytojo parodymus. Liudytojas gali atsisakyti duoti parodymus tik tais atvejais, kai dėl tokių parodymų kyla liudytojo arba jo artimųjų baudžiamojo persekiojimo rizika. Prieš posėdį liudytojai visada informuojami apie jų parodymų svarbą, jų teises ir pareigas, taip pat apie baudžiamąsias melagingų parodymų pasekmes.

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Posėdžio pradžioje pagal Civilinio proceso kodekso 126 straipsnio 2 dalį teismas turi patvirtinti liudytojo tapatybę. Paprastai tai daroma pareikalaujant pateikti asmens tapatybės kortelę arba pasą.

Kai apklausa vykdoma naudojant vaizdo konferencijų įrangą, teismo darbuotojai, kuriems pirmininkaujantis teisėjas (vienas posėdžiaujantis teisėjas) paveda tokią užduotį, turi patikrinti asmens, kuris bus apklausiamas naudojant vaizdo konferencijų įrangą, tapatybę. Gavęs pirmininkaujančio teisėjo (vieno posėdžiaujančio teisėjo) sutikimą, asmuo, tikrinantis asmens tapatybę patalpose, kuriose yra apklausiamas asmuo, taip pat gali būti teismo, kalėjimo ar sulaikymo įstaigos darbuotojas, jei tam asmeniui patikėta ta užduotis.

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Remiantis Tarptautinės privatinės teisės įstatymo Nr. 91/2012 104 straipsnio 2 dalimi, kitos šalies valdžios institucijos prašymu liudytojai, ekspertai ir šalys gali būti apklausiami prisiekus. Liudytojų ir proceso šalių priesaikos tekstas: „Prisiekiu, duodamas garbės žodį, kad į visus teismo užduotus klausimus atsakysiu išsamiai ir sąžiningai ir nieko nenuslėpsiu“. Eksperto priesaikos tekstas: „Prisiekiu, duodamas garbės žodį, kad nuomonė, kurią pateiksiu, pagrįsta visomis mano žiniomis ir įsitikinimu“. Jei duodama paskesnė priesaika, jos žodžiai atitinkamai pakeičiami.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Dėl konkrečių aspektų tariamasi rengiantis vaizdo konferencijai ir atsižvelgiant į prašančiojo ir prašomojo teismų poreikius.

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Dėl konkrečių aspektų tariamasi rengiantis vaizdo konferencijai ir atsižvelgiant į prašančiojo ir prašomojo teismų poreikius.

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

Taip, įrodymus galima rinkti vaizdo konferencijos priemonėmis. Tarybos reglamento (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (nauja redakcija) 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašantysis teismas renka įrodymus naudodamasis vaizdo konferencija arba kita ryšių technologija, jei tokia technologija yra prieinama teismui ir teismas mano, kad tokios technologijos naudojimas yra tinkamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Estijos teismai aprūpinti būtina vaizdo konferencijų įranga. Pagal Civilinio proceso kodekso (est. Tsiviilkohtumenetluse seadustik, paskelbta internete čia) 15 straipsnio 6 dalį šio kodekso nuostatos taikomos pagalbai renkant įrodymus Estijoje Europos Sąjungos valstybių narių teismų prašymu, jeigu nenumatyta kitaip pagal Tarybos reglamentą (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (nauja redakcija). Remiantis kodekso 15 straipsnio 5 dalimi, nebent įstatyme ar tarptautinėje sutartyje būtų numatyta kitaip, Estijos teismas teikia teisminę pagalbą vykdant procesinį veiksmą užsienio teismo prašymu, jeigu pagal Estijos teisę prašomas veiksmas priklauso Estijos teismo jurisdikcijai ir nedraudžiamas įstatymais. Procesinis veiksmas taip pat gali būti vykdomas pagal kitos valstybės teisę, jeigu tai būtina nagrinėjant bylą užsienio valstybėje ir dėl to nebūtų pažeisti bylos šalių interesai. Teisminis bylos nagrinėjimas arba teismo posėdžiai, kuriuose dalyvaujama nuotoliniu būdu, reglamentuojami kodekso 350 straipsnyje. Nėra jokių konkrečių nuostatų ar apribojimų dėl vaizdo konferencijų organizavimo pagal Reglamentą (ES) 2020/1783, įskaitant atvejus, kai rengiamas teisminis bylos nagrinėjimas arba teismo posėdis, kuriame dalyvaujama nuotoliniu būdu ir vaizdo konferenciją tiesiogiai rengia kitos valstybės narės prašantysis teismas pagal reglamento 20 straipsnį.

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Remiantis Civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1 dalimi, teisminio bylos nagrinėjimo arba teismo posėdžio, kuriame dalyvaujama nuotoliniu būdu, dalyvis turi galimybę atlikti procesinius veiksmus tikruoju laiku, t. y. gali padaryti pareiškimą prisiekus arba, nagrinėjant skundą, padaryti pareiškimą neprisiekus; pagal 350 straipsnio 2 dalį teisminio bylos nagrinėjimo arba teismo posėdžio, kuriame dalyvaujama nuotoliniu būdu, metu galima apklausti ir liudytoją ar ekspertą.

Tai reiškia, kad teisminio bylos nagrinėjimo arba teismo posėdžio, kuriame dalyvaujama nuotoliniu būdu, metu proceso dalyvis gali padaryti pareiškimą prisiekus arba, nagrinėjant skundą, padaryti pareiškimą neprisiekus; tokiu būdu taip pat galima apklausti liudytoją ar ekspertą.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Žr. atsakymą į ankstesnį klausimą.

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Pagal Civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1 dalį teismas gali taip organizuoti teisminį bylos nagrinėjimą arba teismo posėdį, kuriame dalyvaujama nuotoliniu būdu, kad proceso dalyvis arba jo atstovas ar patarėjas turėtų galimybę per teismo posėdį būti kitoje vietoje ir toje vietoje tikruoju laiku atlikti procesinius veiksmus.

Tai reiškia, kad teismas teisminį bylos nagrinėjimą arba teismo posėdį, kuriame dalyvaujama nuotoliniu būdu, gali organizuoti taip, kad asmuo jo apklausos metu neprivalėtų būti teisme.

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Taip, teismo posėdžius leidžiama įrašyti. Jie turi būti įrašomi Civilinio proceso kodekso 52 arba 42 straipsnyje nustatyta tvarka. Naudojant nuotolinių posėdžių technologijas teismuose galima įrašyti posėdžius pagal kodekso 52 straipsnį.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Pagal Civilinio proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalį teismo proceso ir teismo procedūrų kalba yra estų kalba. Pagal Civilinio proceso kodekso 32 straipsnio 2 dalį teismo posėdžių ir kitų procesinių veiksmų protokolai rengiami estų kalba. Teismas taip pat gali įrašyti teismo posėdyje duotus parodymus ar pareiškimus užsienio kalba protokole juos išdėstant ta kalba, kuria jie buvo duoti, ir kartu pateikiant jų vertimą į estų kalbą, jeigu tai būtina, kad parodymai ar pareiškimas būtų išdėstyti tiksliai. Estijos Civilinio proceso kodekse nėra konkrečių nuostatų dėl kalbų išklausant parodymus ar pareiškimą kitos valstybės narės teismo prašymu pagal Tarybos reglamentą (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (nauja redakcija).

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Remiantis Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 1 dalimi, jeigu proceso dalyvis nemoka estų kalbos ir procese neturi atstovo, teismas, jei įmanoma, į procesą kviečia vertėją žodžiu to proceso dalyvio prašymu ar teismo iniciatyva. Vertėjo žodžiu pasitelkti nebūtina, jeigu teismas ir kiti proceso dalyviai supranta proceso dalyvio pareiškimus. Jeigu teismas negali nedelsdamas pasikviesti vertėjo žodžiu, teismas priima nutartį, pagal kurią proceso dalyvis, kuriam reikia vertėjo žodžiu pagalbos, per teismo nustatytą laiką turi susirasti vertėją žodžiu arba estų kalbą gerai mokantį atstovą (kodekso 34 straipsnio 2 dalis). Estijos Civilinio proceso kodekse nėra specialių nuostatų dėl vertėjo žodžiu buvimo vietos renkant įrodymus pagal reglamentą.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

Remiantis Civilinio proceso kodekso 343 straipsnio 1 dalimi, siekdamas pateikti informaciją apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismas įteikia šaukimus proceso šalims ir kitiems į teismo posėdį šaukiamiems asmenims. Pagal kodekso 343 straipsnio 2 dalį tarp šaukimų įteikimo datos ir teismo posėdžio datos turi praeiti bent dešimt dienų. Tas laikotarpis gali būti ir trumpesnis, jei proceso dalyviai sutinka.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Įrodymų rinkimo išlaidos pagal Reglamentą (ES) 2020/1783 nurodytos reglamento 22 straipsnyje. Pagal Civilinio proceso kodekso 15 straipsnio 4 dalį prašantysis teismas nedengia procesinio veiksmo išlaidų. Procesinį veiksmą atliekantis teismas praneša prašančiajam teismui apie išlaidas ir jos laikomos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis. Kaip su byla tiesiogiai susijusios išlaidos, įrodymų rinkimo išlaidos turi būti apmokamos pagal kodekso 148 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad, nebent teismas nuspręstų kitaip, teismo nurodytą su procesu tiesiogiai susijusių išlaidų dalį iš anksto padengia proceso dalyvis, pateikęs skundą, dėl kurio tos išlaidos patiriamos. Jeigu apeliacinį skundą teikia abi šalys arba jeigu šaukiamas liudytojas ar ekspertas arba teismo iniciatyva vykdomas patikrinimas, išlaidas lygiomis dalimis pasidalija visos šalys. Kadangi teismai aprūpinti vaizdo konferencijų įranga, už jos naudojimą joks mokestis neturėtų būti imamas.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Reglamento 19 straipsnio 2 dalis taikoma informuojant asmenis, kad prašančiojo teismo tiesiogiai vykdoma apklausa yra savanoriška.

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Pagal Civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismo posėdžio pradžioje teismas patikrina, kas iš šaukiamų asmenų atvyko, ir nustato jų tapatybę. Kodekse nėra konkrečios procedūros, kaip teismo posėdyje turi būti tikrinama asmenų tapatybė. Teismas turi patikrinti šaukiamų asmenų tapatybę. Tam jis, pavyzdžiui, patikrina šaukiamo asmens tapatybės dokumentą su nuotrauka. Vaizdo konferencijos metu dalyvaujančio asmens tapatybė gali būti nustatyta, pavyzdžiui, remiantis iš anksto teismui pateikto dokumento kopija.

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Pagal Civilinio proceso kodekso 269 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, prieš duodamas parodymus, turi duoti tokią priesaiką:

„Aš (vardas ir pavardė) prisiekiu, duodamas garbės žodį ir sąmoningai, kad sakysiu visą tiesą nagrinėjamu klausimu nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ar nepakeisdamas“. Proceso dalyvis duoda priesaiką žodžiu ir pasirašo priesaikos tekstą.

Pagal kodekso 36 straipsnio 1 dalį estų kalbos nemokantis asmuo turi duoti priesaiką ta kalba, kurią jis gerai moka; pagal 36 straipsnio 2 dalį pasirašomas priesaikos tekstas estų kalba, tą tekstą tiesiogiai išverčiant asmeniui prieš jam jį pasirašant.

Kodekso 262 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje numatyta, kad prieš duodant parodymus teismas turi paaiškinti liudytojui jo pareigą sakyti tiesą ir kodekso 256–259 straipsnių turinį. Pagal kodekso 303 straipsnio 5 dalį nuostatos dėl liudytojų apklausos taip pat taikomos ekspertų apklausoms. Ekspertas, kuris nėra teismo ekspertas ar registruotas privatus ekspertas, prieš jam pateikiant ekspertizę, perspėjamas, kad jis negali tyčia pateikti neteisingos ekspertizės, o ekspertas tai patvirtina pasirašydamas teismo protokolą arba perspėjimo tekstą. Pasirašytas perspėjimas pateikiamas teismui kartu su eksperto nuomone.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Pagal Civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 3 dalį teisminio bylos nagrinėjimo metu vykstančiame teismo posėdyje, kuriame dalyvaujama nuotoliniu būdu, turi būti užtikrinama visų proceso dalyvių teisė teikti skundus ir ieškinius ir atsiliepti į kitų proceso dalyvių skundus ir ieškinius bei turi būti techniškai saugiai vykdomos kitos teismo posėdžio sąlygos tikruoju laiku transliuojant vaizdą ir garsą iš teismo posėdžių salėje nesančio proceso dalyvio buvimo vietos į teismą ir atvirkščiai.

Kiekviename teisme dirba Registrų ir informacinių sistemų centro darbuotojas, teisme einantis IT specialisto pareigas, kuris užtikrina, kad vaizdo konferencijų įranga tinkamai veiktų, ir sprendžia visas technines problemas.

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Prašoma informacija nurodoma prašymo formoje. Papildoma informacija priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių.

Pagal Civilinio proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalį teismo proceso ir teismo procedūrų kalba yra estų kalba. Pagal Civilinio proceso kodekso 32 straipsnio 2 dalį teismo posėdžių ir kitų procesinių veiksmų protokolai rengiami estų kalba. Teismas taip pat gali įrašyti teismo posėdyje duotus parodymus ar pareiškimus užsienio kalba protokole juos išdėstant ta kalba, kuria jie buvo duoti, ir kartu pateikiant jų vertimą į estų kalbą, jeigu tai būtina, kad parodymai ar pareiškimas būtų išdėstyti tiksliai. Estijos Civilinio proceso kodekse nėra konkrečių nuostatų, kurios liudytojų parodymams ar pareiškimams išklausyti vartojamos kalbos klausimu atspindėtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (nauja redakcija).

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

Taip, tai įmanoma abiem atvejais. Remiantis Reglamento (ES) 2020/1783 12 straipsnio 2 dalimi, įrodymai vaizdo konferencijos būdu renkami pagal prašomojo teismo nacionalinę teisę (Graikijoje tai reglamentuojama Prezidento dekretu Nr. 142/2013 ir Civilinio proceso kodekso 393 straipsnio 3 dalimi), pagal 12 straipsnio 3 dalį prašantysis teismas gali reikalauti, kad prašymas būtų vykdomas laikantis specialios tvarkos, numatytos jo nacionalinėje teisėje, o prašomasis teismas vykdo prašymą laikydamasis specialios tvarkos, nebent tai yra nesuderinama su jo nacionaline teise arba jis to negali daryti dėl didelių praktinių sunkumų.

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Apribojimų nėra. Vaizdo konferencijos būdu galima apklausti visus proceso dalyvius.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Apribojimų nėra, išskyrus apribojimus vaizdo konferencijų įrašymui su vaizdu (Prezidento dekreto Nr. 142/2013 2 straipsnio 3 dalis).

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Apklausa gali vykti tinkamai pritaikytoje teismo salėje arba teismo patalpoje, patvirtintoje teismo vadovo sprendimu, kuris buvo perduotas teisingumo ministrui, arba užsienyje esančios Graikijos konsulinės įstaigos patalpose.

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Vaizdo konferencijos būdu rengiamus posėdžius leidžiama įrašinėti, šia priemone galima naudotis, garsą įrašinėti galima, o vaizdo – ne; teismo kancleris arba Graikijos konsulinės įstaigos užsienyje sekretorius rengia protokolą.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

a) Procesas vyksta graikų kalba, o prireikus dalyvauja vertėjas žodžiu; b) procesas vyksta prašančiojo teismo kalba, vertėjas žodžiu sinchroniškai verčia į graikų kalbą.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Jeigu liudytojas, bylos šalis arba apklausai siūlomas ekspertas, kurie duos parodymus vaizdo konferencijos būdu, nemoka graikų kalbos, kiekviena šalis pasirūpina, kad būtų rastas vertėjas žodžiu ir jam būtų sumokėtas atlygis. Vertėjai žodžiu turi būti toje pačioje salėje, kurioje yra vaizdo konferencijos būdu procedūrą atliekantis teisėjas arba Graikijos konsulinės įstaigos užsienyje vadovas.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

Abiem atvejais posėdžio organizavimo aspektus tarpusavio susitarimu nustato prašančiojo teismo ir prašomojo teismo teisėjai, naudodamiesi reikiamomis ryšių priemonėmis, pvz. telefonu, e. paštu arba faksu.

Ryšius praktiniais klausimais, susijusiais su vaizdo konferencijos planavimu ir vedimu, reikiamomis priemonėmis palaiko minėtų teisėjų prižiūrimi kompetentingi teismo pareigūnai.

Minėtu teisėjų tarpusavio susitarimu prašomojo teismo teisėjas, laikydamasis vykdymo vietos teisės nuostatų, iki apklausos likus pakankamai laiko informuoja asmenį, kurį planuojama apklausti, apie apklausos laiką ir vietą.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Jeigu liudytojas, bylos šalis arba apklausai siūlomas ekspertas, kurie duos parodymus vaizdo konferencijos būdu, nemoka graikų kalbos, kiekviena šalis pasirūpina, kad būtų rastas vertėjas žodžiu ir jam būtų sumokėtas atlygis. Šalis sumoka už paslaugas tiesiogiai vertėjui žodžiu.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Asmenį informuoja kompetentingas prašomojo teismo teisėjas.

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Apklausiamo asmens tapatybę patikrina posėdį vedantis teisėjas. Patikrinti kitoje vietoje esančio asmens tapatybę teisėjui padeda tos kitos vietos teismo kancleris arba toje kitoje vietoje esantis konsulo įgaliotas asmuo.

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Posėdį vedantis teisėjas paklausia liudytojo, eksperto ar kito asmens, ar jis pageidauja duoti religinę, ar civilinę priesaiką. Ta pati nuostata taikytina vertėjams žodžiu prieš jiems pradedant darbą.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Pasirūpinama, kad prieš vaizdo konferenciją atvyktų ir joje dalyvautų atsakingi teismo pareigūnai.

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Jokios.

Paprastai, jei valstybės narės, kurioje vyksta procesas, nacionalinėje teisėje numatytas teismo posėdžių civilinėse ar komercinėse bylose įrašymas, tos pačios taisyklės taikomos teismo posėdžiams, rengiamiems per vaizdo konferenciją ar naudojant kitas nuotolinio ryšio technologijas. Tokiu atveju šalys turėtų būti informuojamos apie šias nuostatas ir, kai tinkama, apie galimybę prieštarauti, kad būtų įrašoma. Įrašai turėtų būti daromi ir saugomi saugiai, be to, turėtų būti užtikrinta, kad jie nebus viešai platinami.

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

Naudoti vaizdo konferencijas ar nuotolinio ryšio technologijas neprivaloma. Vaizdo konferencijomis siekiama palengvinti tarpvalstybinio pobūdžio žodinius posėdžius civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose (šie posėdžiai reglamentuojami Skaitmenizacijos reglamento 6 straipsniu).

Tai gali būti daroma dviem būdais.

Taisyklės ir reglamentai:

• Civilinio proceso įstatymo (isp. Ley de Enjuiciamiento Civil (LEC)) 177 straipsnis, pagal 2015 m. liepos 30 d. Įstatymą Nr. 29/2015 dėl tarptautinio teisinio bendradarbiavimo civilinėse bylose;
• Organinio įstatymo (Ley Orgánica del Poder Judicial, (LOPJ)) 229 straipsnis – dėl vaizdo konferencijų; LOPJ 229 straipsnio 3 dalyje numatyta išklausyti pareiškimus, rengti apklausas, rinkti įrodymus, rengti liudytojų akistatą, apžiūras, surašyti protokolus, tvirtinti ekspertų išvadas ir rengti posėdžius per vaizdo konferenciją dalyvaujant teisėjui ar teismui, taip pat, jei reikia, dalyvaujant šalims. Joje visais atvejais užtikrinama, kad kiekviena šalis galėtų užginčyti kitos šalies įrodymus ir pateikti priešingus įrodymus, bei užtikrinama teisė į gynybą. Tai daroma viešame posėdyje, išskyrus išimtinius atvejus.
• Reglamentas Nr. 1/2018 dėl tarptautinės savitarpio teisinės pagalbos ir tarptautinio teisminio bendradarbiavimo tinklų.

Bylos, kuriose Ispanijai reikalingas užsienio valdžios institucijos bendradarbiavimas

Šiose bylose pagal ES teisės viršenybės principą Įstatymas Nr. 29/2015 yra subsidiarus, nes pirmenybė šioje srityje teikiama Europos Sąjungos taisyklių ir tarptautinių sutarčių bei susitarimų, kurių šalis yra Ispanija, taikymui. Tarptautinio teisinio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje Ispanijos valdžios institucijos gali bendradarbiauti su užsienio valdžios institucijomis; nors abipusiškumo nereikalaujama, vyriausybė Karališkuoju dekretu gali nustatyti, kad valdžios institucijos nebendradarbiaus su užsienio valstybės institucijomis, jeigu šios valstybės valdžios institucijos pakartotinai atsisako bendradarbiauti arba nustato teisinį bendradarbiavimo draudimą.

Kai Ispanijos teismai gali palaikyti tiesioginius ryšius su užsienio teismais:

visada paisoma kiekvienoje valstybėje galiojančių įstatymų. Tiesioginiai ryšiai – tai nacionalinių ir užsienio teismų ryšiai, palaikomi be jokių tarpininkų. Tokie ryšiai nedaro poveikio ryšius palaikančių teismų nepriklausomumui ar šalių teisei į gynybą ir nekenkia šiam nepriklausomumui ir teisėms.

Ispanijos teismai atsisako tenkinti tarptautinio teisinio bendradarbiavimo civilinėse bylose prašymus, jeigu:

1. prašomo bendradarbiavimo tikslas ar paskirtis prieštarauja viešajai tvarkai;
2. procesui, dėl kurio pateikiamas bendradarbiavimo prašymas, taikoma išimtinė Ispanijos jurisdikcija;
3. numatomo veiksmo turinys neatitinka prašomo Ispanijos teismo įgaliojimų. Jei taikytina, Ispanijos teismas gali siųsti prašymą kompetentingai institucijai ir informuoti apie tai prašančiąją valdžios instituciją;
4. tarptautinio bendradarbiavimo prašymas neatitinka Įstatymo Nr. 29/2015 turinio ir juo nustatytų būtiniausių reikalavimų, todėl negali būti nagrinėjamas;
5. vyriausybė Karališkuoju dekretu nustato, kad Ispanijos valdžios institucijos nebendradarbiaus su užsienio valstybės, kuri ne kartą atsisakė patenkinti bendradarbiavimo prašymus arba teisiškai uždraudžia šios valstybės valdžios institucijoms bendradarbiauti, valdžios institucijomis.

Civilinėse arba komercinėse bylose, kai viena iš šalių arba jų atstovas yra kitoje valstybėje narėje, kompetentinga institucija dėl šalių ir jų atstovų dalyvavimo teismo posėdyje per vaizdo konferenciją arba naudojant kitas nuotolinio ryšio technologijas sprendžia atsižvelgdama į:

1. tai, ar tokia technologija yra;
2. bylos šalių nuomonę apie tokios technologijos naudojimą ir
3. tai, ar tokią technologiją naudoti tinka konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Šalių ar bet kurio renkant įrodymus dalyvaujančio asmens įstojimas į bylą neribojamas, nesvarbu, ar jis būtų liudytojas, ar ekspertas. Ekspertams pateiktų įrodymų ir informacijos tinkamumą teismas vertina savo nuožiūra.

Apklausą rengianti kompetentinga institucija užtikrina, kad joje galėtų nekliudomos dalyvauti visos šalys ir jų atstovai, įskaitant asmenis su negalia.

Kai civilinėse ar komercinėse bylose dalyvauja nepilnametis (ypač kaip šalis), pagal nacionalinę teisę jam turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti posėdyje per vaizdo konferenciją ar naudojant kitas nuotolinio ryšio technologijas, atsižvelgiant į jo procesines teises. Jei nepilnametis dalyvauja įrodymų rinkimo civilinėse ar komercinėse bylose procese, pavyzdžiui, kai jis turi būti apklaustas kaip liudytojas, nepilnametis taip pat galėtų būti apklaustas per vaizdo konferenciją arba naudojant kitas nuotolinio ryšio technologijas pagal 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (įrodymų rinkimas).

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Apribojimai, kurie visada yra išimtiniai ir turi būti nustatyti motyvuotu teismo sprendimu, kuriame atsižvelgiama į apribojimo proporcingumą, yra susiję su tais atvejais, kai tiesioginis įrodymų rinkimas prieštarautų „valstybės narės pagrindiniams teisės principams“ (Reglamento (ES) 2020/1783 19 straipsnio 7 dalis).

Teismo posėdžio per vaizdo konferencijas ar naudojant kitas nuotolinio ryšio technologijas inicijavimo ir vykdymo procedūra civilinėse ir komercinėse bylose turėtų būti reglamentuojama valstybės narės, kurioje vyksta procesas, nacionaline teise. Siekdama nuspręsti, ar šalims ir jų atstovams leidžiama dalyvauti posėdyje per vaizdo konferenciją, kompetentinga institucija turėtų pasirinkti tinkamą šalių nuomonių nagrinėjimo metodą pagal nacionalinę proceso teisę.

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Tai turi vykti teisme, kuriame nagrinėjama byla ir renkami įrodymai, viešajame posėdyje arba išimtiniais atvejais – uždarame posėdyje. Nėra apribojimų dėl vietos, kurioje turi būti asmuo, privalantis dalyvauti procese per vaizdo konferenciją arba naudojantis „kita nuotoline ryšių technologija, jei tokia technologija yra prieinama teismui ir jis mano, kad tokios technologijos naudojimas yra tinkamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes“ (Reglamento (ES) 2020/1783 20 straipsnio 1 dalies baigiamoji dalis). Teismo, kuriame nagrinėjama byla, kancleris (Letrado de la administración de justicia) turi pačiame teisme nustatyti vaizdo konferencijoje dalyvaujančių asmenų tapatybę, remdamasis iš anksto persiųstais arba tiesiogiai pateiktais dokumentais, arba nurodyti, kad asmeniškai pažįsta asmenį.

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Taip. Beje, apklausos privalo būti įrašomos, laikantis ankstesniame klausime nurodytų reikalavimų (Reglamento (ES) 2020/1783 20 straipsnio 1 dalies baigiamoji dalis).

Pagal Civilinio proceso įstatymo 147 straipsnio nuostatas žodinis teismo procesas, teismo posėdžiai ir proceso dalyvių parodymai turi būti įrašomi garsui ir vaizdui atgaminti tinkamoje laikmenoje. Visuose Ispanijos teismuose yra parūpinama garso ir vaizdo įrašymo įranga. Techninė archyvavimo įranga yra DVD, kurį įrašo teismo kancleris. Kopijos gali būti išduodamos šalims jų sąskaita.

Nedarant poveikio konkrečioms reglamentų (EB) Nr. 861/2007, 655/2014 ir 2020/1783 nuostatoms dėl vaizdo konferencijų naudojimo, posėdžio per vaizdo konferenciją tvarka reglamentuojama valstybės narės, kurioje rengiamas posėdis, nacionaline teise.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Jeigu byla nagrinėjama Ispanijos teisme, atrodytų būtina, kad byla būtų nagrinėjama ir susiję dokumentai būtų parengti ispanų kalba, nors tai gali būti leidžiama daryti ir viena iš kitų oficialiųjų kalbų – tam tikro šalies regiono oficialiąja kalba (galisų, katalonų, valensiečių ir baskų), jeigu per vaizdo konferenciją apklausiami asmenys moka ir nori vartoti minėtas kalbas.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Civilinėse bylose nagrinėjant bylą ir vėliau, rengiant susijusius dokumentus, galima naudotis vertėjų žodžiu paslaugomis; jeigu šalis, kuriai reikia vertėjo žodžiu paslaugų, tokio vertėjo neturi, vertėją parūpina teismo tarnybos, kurios tam tikrose autonominėse srityse buvo decentralizuotos. Kitais atvejais šias paslaugas užtikrina Teisingumo ministerija. Šių paslaugų teikimo kainą gali tekti mokėti šaliai, kuri įpareigota padengti bylinėjimosi išlaidas, tinkamai atsižvelgiant į atvejus, kai asmuo turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą.

Siekiant veiksmingai užtikrinti, kad per procesą būtų ir toliau galima vykdyti apklausą ir pateikti priešingus įrodymus, vertėjas žodžiu gali dirbti pačiame teisme arba kartu su asmeniu, kuris kalbės teismo posėdžio metu per vaizdo konferenciją.

Visais atvejais vertėjui žodžiu reikia prisiekti arba pažadėti sakyti tik tiesą ir atliekant savo pareigas būti kuo objektyvesniam.

Reglamento (ES) 2020/1783 22 straipsnyje numatyta, kad prašomasis teismas gali paprašyti atlyginti mokesčius ar išlaidas, įskaitant užmokestį vertėjams žodžiu ir jų išlaidas.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

Vidaus apklausos procedūra Reglamento 10 straipsnyje numatytu atveju yra nurodyta LEC 301 ir tolesniuose straipsniuose, kiek tai susiję su šalių apklausa; 360 ir tolesniuose straipsniuose, kiek tai susiję su liudytojų apklausa, taip pat 335 ir tolesniuose straipsniuose, kiek tai susiję su protokolų surašymu ir jų pateikimu nagrinėti ekspertams ir kryžminei apklausai viešuosiuose teismo posėdžiuose.

Nedarant poveikio konkrečioms reglamentų (EB) Nr. 861/2007, 655/2014 ir 2020/1783 nuostatoms dėl vaizdo konferencijų naudojimo, posėdžio per vaizdo konferenciją tvarka reglamentuojama valstybės narės, kurioje rengiamas posėdis, nacionaline teise.

Kai institucija prašo asmens dalyvauti renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose, tokio asmens dalyvavimas posėdyje per vaizdo konferencijas ar naudojant kitas nuotolinio ryšio technologijas turėtų būti reglamentuojamas Reglamentu dėl įrodymų rinkimo.

Per procesus civilinėse, komercinėse ar baudžiamosiose bylose rengiant vaizdo konferencijas ar naudojant kitas nuotolinio ryšio technologijas turėtų būti galima naudotis vertimo žodžiu paslaugomis.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Iš esmės vaizdo konferencijos yra nemokamos, tačiau jeigu suinteresuotoji šalis nori gauti įrašo kopiją, ji turi pateikti atitinkamą laikmeną arba sumokėti atitinkamą mokestį.

Reglamento (ES) 2020/1783 22 straipsnyje numatyta, kad prašomasis teismas gali paprašyti atlyginti mokesčius ar išlaidas, įskaitant užmokestį vertėjams žodžiu ir jų išlaidas.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Tai daroma Ispanijos teismui nurodžius.

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Vaizdo konferencijos arba nuotolinio ryšio technologijos turėtų leisti kompetentingai institucijai patvirtinti apklaustinų asmenų tapatybę ir sudaryti sąlygas vaizdo, garso ir žodinei komunikacijai per posėdį. Naudojamos technologijos turėtų atitikti taikomus asmens duomenų apsaugos, komunikacijos konfidencialumo ir duomenų saugumo standartus, nepriklausomai nuo posėdžio, kuriam jos naudojamos, rūšies.

Vien telefoninis pokalbis neturėtų būti laikomas tinkama nuotolinio ryšio technologija žodiniam posėdžiui rengti.

Teismo, kuriame nagrinėjama byla, kancleris turi pačiame teisme nustatyti vaizdo konferencijoje dalyvaujančių asmenų tapatybę, remdamasis iš anksto persiųstais arba tiesiogiai pateiktais dokumentais, arba nurodyti, kad asmeniškai pažįsta asmenį.

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Būtina skirti toliau nurodytus atvejus:

1. šalys neprivalo prisiekti ar pažadėti sakyti tiesą per apklausą, nors pranešime dėl patikros atitinkamai šaliai turi būti pranešta, kad jeigu ji neatvyktų be pagrįstos priežasties, teismas gali faktines aplinkybes, su kuriomis ši šalis yra susijusi asmeniškai, laikyti pripažintomis; jeigu šios faktinės aplinkybės nustatomos kaip įrodytos, tai yra labai nepalanku šaliai;
2. liudytojai: prieš duodamas parodymus, kiekvienas liudytojas privalo prisiekti arba pažadėti sakyti tiesą, nes kitaip jam gali būti taikomos sankcijos, nustatytos už melagingus parodymus civilinėse bylose. Teismas informuoja liudytoją apie šias sankcijas, jeigu liudytojui jos nėra žinomos. Jeigu liudytojai yra tokio amžiaus, kad jiems dar negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, duoti priesaiką ar pažadėti sakyti tiesą nebūtina;
3. ekspertai: pateikdami išvadą ekspertai turi prisiekti arba pažadėti sakyti tiesą, taip pat pareikšti, kad jie veikė ir, jei taikytina, veiks kuo objektyviau, atsižvelgdami į veiksnius, kurie gali būti palankūs ar nepalankūs kiekvienai šaliai, ir kad jiems yra žinomos baudžiamosios sankcijos, kurios gali būti taikomos, ekspertui neįvykdžius savo pareigų. Ši priesaika arba pažadas pakartojamas per teismo posėdį, kai pateikiama nuomonė vykstant rungimosi principu grindžiamai procedūrai tarp šalių ir teismo.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Dėl garso ir vaizdo priemonių susitariama iš anksto. Vyriausiojo teisėjo sekretoriatas (Secretaría del Decanato) arba teismo pareigūnas nustato vaizdo konferencijos datą, laiką ir vietą ir užtikrina, kad ją rengiant dalyvautų pakankamai darbuotojų. Paprastai siekiant užtikrinti tinkamą ryšio ir įrangos veikimą atliekami išankstiniai bandymai.

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Naudojantis priede išdėstytomis formomis – visą informaciją, kuri laikoma tikslinga siekiant užtikrinti, kad įrodymų rinkimas vyktų kuo sklandžiau.

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

Civilinio proceso įstatyme (kroat. Zakon o parničnom postupku) (Narodne Novine (NN; Kroatijos Respublikos oficialusis leidinys) Nr. 53/91, 91/92, 58/93, 112/99, 88/01, 117/03, 88/05, 02/07, 84/08, 123/08, 57/11, 148/11, 25/13, 89/14, 70/19, 80/22 ir 155/23; toliau – ZPP) nustatytas būdas, pagal kurį civilinėse bylose įrodymai renkami nuotoliniu būdu. Pagal ZPP 115 straipsnio 3 dalį teismas gali nurodyti, kad konkretūs įrodymai būtų renkami nuotoliniu būdu, naudojant tinkamus garso ir vaizdo prietaisus ir technologinę nuotolinio ryšio platformą. ZPP 115 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas priima sprendimą dėl tam tikro įrodymo nuotolinio rinkimo, gavęs šalių ir kitų dalyvių, kurie dalyvaus nuotoliniu būdu vyksiančiame posėdyje, pastabas šiuo klausimu.

Nuotoliniu būdu vykstančių posėdžių (kroat. Pravilnik o održavanju ročišta na daljinu) taisyklėse (NN Nr. 154/22; toliau – taisyklės) nustatyta nuotolinių būdu vykstančių posėdžių ir tam tikrų įrodymų rinkimo naudojant tinkamus vaizdo ir garso prietaisus ir nuotolinio ryšio technologines platformas tvarka. Tačiau įrodymai gali būti renkami vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant teismui tik tada, kai už teisminius reikalus atsakingas ministras pagal Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Civilinio proceso įstatymas (kroat. Zakon o izmjenama i dopunama Zakona o parničnom postupku) (NN Nr. 80/22), 17 straipsnio 3 dalį priima sprendimą, kuriuo nustatoma, kad atitinkami atskiri teismai įvykdė techninius reikalavimus, keliamus žodiniam posėdžio įrašymui.

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Pagal taisyklių 5 straipsnio 1 dalį nuotoliniu būdu vyksiantis posėdis (kroat. ročište na daljinu) reiškia bylos dalyvių apklausą naudojant vaizdo ir garso prietaisą ir technologinę nuotolinio ryšio platformą. Pagal 5 straipsnio 6 dalį sąvoka „bylos dalyviai“ (kroat. sudionici postupka) reiškia teismą, šalis, įstojusias į bylą šalis, advokatus, teisinius atstovus, liudytojus, ekspertus ir kitus procese dalyvaujančius asmenis.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Pagal taisyklių 12 straipsnį teismas gali ne tik apklausti liudytojus ir ekspertus, bet ir rinkti kitus įrodymus per nuotolinį posėdį, jei tai leidžia įrodymų pobūdis; tokiu atveju šalims suteikiama galimybė pateikti savo pastabas prieš posėdį arba jo metu.

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Taisyklių 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai bendrauja su teismu būdami patalpoje, kurioje įrengta technologinė nuotolinio ryšio platforma, kurioje jie gali sklandžiai bendrauti su kitais proceso dalyviais. 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris buvo pašauktas atvykti į teismo posėdį ir negali jame dalyvauti nuotoliniu būdu, gali dalyvauti teismo pastate vykstančiame teismo posėdyje; tokiu atveju jis turi apie tai informuoti teismą prieš teismo posėdį.

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Pagal Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Civilinio proceso įstatymas (NN Nr. 80/22), 17 straipsnio 3 dalį už teisminius reikalus atsakingas ministras priima sprendimą, kuriuo nustatoma, ar atitinkami teismai įvykdė techninius reikalavimus, taikomus teismo posėdžio balso įrašymui.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Šalys ir kiti proceso dalyviai, dalyvaudami teismo posėdžiuose ir žodžiu imdamiesi kitų procesinių veiksmų, turi teisę vartoti savo kalbą. Jei byla nagrinėjama ne šalies ar kitų bylos dalyvių kalba, žodžiu į jų kalbą išverčiama tai, kas pristatoma per posėdį, taip pat išverčiami per posėdį įrodymams pateikti naudojami dokumentai.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Šalys ir kiti proceso dalyviai informuojami apie jų teisę stebėti žodinį bylos nagrinėjimą teisme jų gimtąja kalba, padedant vertėjui žodžiu. Jie gali atsisakyti teisės į vertimą žodžiu, pareikšdami, kad moka kalbą, kuria vyksta procesas. Pranešimas apie tai, kad jie buvo informuoti apie savo teisę, ir šalių bei kitų dalyvių pateikti pareiškimai įtraukiami į protokolą. Vertimo žodžiu paslaugas teikia vertėjai žodžiu. Vertimo žodžiu išlaidas padengia atitinkama šalis arba dalyvis.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

Pagal ZPP 114 straipsnio 2 dalį teismas laiku sušaukia šalis ir visus kitus asmenis, kurių dalyvavimas laikomas būtinu. Šaukimas įteikiamas šaliai kartu su pareiškimu, kuriuo remiantis rengiamas posėdis, o šaukime nurodoma teismo posėdžio vieta, salė ir laikas. Jeigu pareiškimas su šaukimu į teismą neįteikiamas, šaukime nurodomos šalys, ginčo dalykas ir veiksmai, kurių reikia imtis per teismo posėdį (ZPP 114 straipsnio 2 dalis).

Nuotolinio posėdžio atveju teismas, vadovaudamasis Taisyklių 6 straipsnio 2 dalimi, šaukime į nuotolinį posėdį nurodo:

• technologinę nuotolinio ryšio platformą, kuri bus naudojama;
• nuorodą į prieigą prie technologinės nuotolinio ryšio platformos arba informaciją apie tai, kada ir kaip ši nuoroda bus išsiųsta;
• jei reikia, visus įspėjimus, susijusius su technologine nuotolinio ryšio platforma, apie kuriuos proceso dalyvius reikėtų konkrečiai informuoti;
• šalims skirtą pranešimą, kad pareiškimai arba dokumentai gali būti pateikti posėdyje PDF formatu;
• telefono numerį arba e. pašto adresą, kuriuo proceso dalyviai gali naudotis pranešdami teismui, kad jiems kyla techninių sunkumų, dėl kurių jie negali dalyvauti nuotoliniame teismo posėdyje.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Priimdamas sprendimą dėl proceso išlaidų, teismas nurodo šaliai atlyginti tik tas išlaidas, kurios buvo būtinos procesui vykdyti. Dėl būtinųjų išlaidų ir jų sumos sprendžia teismas, atidžiai išnagrinėjęs visas aplinkybes ir visų pirma atsižvelgdamas į teisės normas, kuriomis reglamentuojama pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui procedūra, apimanti rašytinius pareiškimus, vieną parengiamąjį posėdį ir vieną pagrindinį posėdį.

Kai šalis prašo surinkti įrodymus, ji teismo nurodymu privalo iš anksto deponuoti sumą, reikalingą padengti išlaidas, kurių tikimasi renkant įrodymus. Jei įrodymus rinkti siūlo abi šalys arba teismas įpareigoja tai daryti savo iniciatyva, teismas prašo, kad abi šalys deponuotų pusę reikalingos sumos, kurios reikia išlaidoms padengti. Jeigu teismas nurodė surinkti įrodymus savo iniciatyva, jis gali nurodyti, kad sumą deponuotų tik viena šalis.

Bylą visiškai pralaimėjusi šalis turi padengti kitos šalies ir tos kitos šalies interesais į bylą įstojusios šalies patirtas išlaidas. Bylą pralaimėjusios šalies pusėje į bylą įstojusi šalis savo veiksmų išlaidas turi padengti pati.

Jeigu šalys bylą laimėjo iš dalies, teismas pirmiausia nustato kiekvienos iš jų patenkintą procentinę ieškinio dalį, paskui iš daugiau laimėjusios šalies patenkintos procentinės ieškinio dalies atima mažiau laimėjusios šalies patenkintą procentinę ieškinio dalį, o tada nustato daugiau laimėjusios bylos šalies konkrečių ir bendrų išlaidų sumą, kuri buvo būtina tinkamai procedūros eigai užtikrinti, ir po to, atsižvelgdamas į kiekvienos šalies patenkintą procentinę ieškinio dalį, atlygina šiai šaliai likusią visų išlaidų dalį. Patenkinta ieškinio dalis byloje vertinama remiantis patenkintais reikalavimais, taip pat ją vertinant atsižvelgiama į pateiktus įrodymus reikalavimams pagrįsti.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Liudytojai gauna rašytinį šaukimą, kuriame nurodomas šaukiamo asmens vardas ir pavardė, laikas ir vieta, byla, į kurią jie šaukiami, ir nurodoma, kad jie šaukiami kaip liudytojai. Šaukime liudytojai informuojami apie nepagrįsto neatvykimo pasekmes ir apie jų teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Teisėjas informuoja liudytoją, kad jis gali atsisakyti duoti parodymus dėl dalykų, kuriuos šalis jam pripažino kaip šalies atstovui arba kuriuos šalis ar kitas asmuo prisipažino jam kaip dvasininkui, ir dėl faktų, kuriuos liudytojas sužinojo kaip advokatas, gydytojas arba vykdydamas bet kokią kitą profesinę pareigą ar veiklą, jei yra pareiga konfidencialiai saugoti tai, kas buvo sužinota vykdant tą profesinę pareigą ar veiklą. Liudytojas gali neatsakyti į pavienius klausimus dėl būtinų priežasčių, visų pirma jeigu atsakydamas į tokį klausimą jis sau, savo bet kurios eilės tiesiosios linijos giminaičiui ar ne tolimesnės kaip trečiosios eilės šoninės linijos giminaičiui, įskaitant jų sutuoktinius, arba ne tolimesnės kaip antrosios eilės svainystės ryšiais susijusiems giminaičiams, net jeigu santuoka baigėsi, ir jų globėjams ar globotiniams, įtėviams ar įvaikiams sukeltų didelę nešlovę, žymią materialinę žalą arba baudžiamąjį persekiojimą. Vienas bylą nagrinėjantis teisėjas arba kolegijos pirmininkas informuoja liudytoją, kad jis gali atsisakyti pateikti atsakymus į užduodamus klausimus.

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Teismas paprašo liudytojo, kurį buvo pasiūlyta apklausti įrodymų nagrinėjimo procese, prieš nuotolinį bylos nagrinėjimą teismui pateikti jo asmens tapatybės kortelės arba kito dokumento, įrodančio apklausiamo asmens tapatybę, kopiją arba nuskenuotą dokumentą arba, jei įmanoma, jis nustato liudytojo tapatybę kitomis priemonėmis (Taisyklių 8 straipsnio 1 dalis). Per nuotolinį posėdį teismas paprašo kitų proceso dalyvių pateikti jų tapatybei nustatyti būtiną informaciją ir prireikus nustato jų tapatybę pagal atitinkamą šio straipsnio dalį (Taisyklių 8 straipsnio 2 dalis). Teismas nustato, kokiomis ryšio priemonėmis teismui turi būti teikiama šiame straipsnyje nurodyta informacija (Taisyklių 8 straipsnio 3 dalis).

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Teismas gali nuspręsti, kad liudytojas prisiektų dėl pateiktų pareiškimų arba kad priesaika būtų duodama prieš apklausiant liudytoją. Priesaika duodama žodžiu: „Garbingai prisiekiu, kad į kiekvieną teismo pateiktą klausimą atsakiau tik tiesą ir kad nenutylėjau jokios man žinomos informacijos apie bylą.“ Liudytojai nebyliai, mokantys skaityti ir rašyti, prisaikdinami pasirašant priesaikos tekstą, o kurtieji liudytojai prisiekia šį tekstą perskaitydami. Jei kurtieji liudytojai arba liudytojai nebyliai nemoka skaityti ar rašyti, jie prisaikdinami padedant vertėjui žodžiu. Jeigu liudytojas dar kartą apklausiamas, jis neatnaujina priesaikos, bet jam primenama apie jau duotą priesaiką. Liudytojai, kurie posėdžio metu nėra sulaukę pilnametystės arba negali suprasti priesaikos prasmės, prisiekti neprivalo.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Prieš suplanuodamas nuotolinį posėdį teismas išnagrinėja, ar laikomasi techninių ir kitų posėdžio reikalavimų (Taisyklių 11 straipsnio 1 dalis). Jeigu jau suplanavus nuotolinį posėdį nustatoma, kad posėdis negali vykti numatytu laiku, teismas atideda posėdį ir suplanuoja naują nuotolinį posėdį arba posėdį teismo pastate, atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių ankstesnis posėdis neįvyko (Taisyklių 11 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju teismo posėdis gali vykti numatytu laiku teismo pastate, o ne nuotoliniu būdu, jei tai leidžia bylos aplinkybės (Taisyklių 11 straipsnio 3 dalis). Jei per nuotolinį posėdį kyla techninių sunkumų, teismas bando juos išspręsti ir tęsti teismo posėdį. Jei posėdžio neįmanoma tęsti su visais proceso dalyviais, o tik su kai kuriais iš jų, ir jei tai netrukdo vienai iš šalių diskutuoti, teismas tęsia posėdį. Kitu atveju teismas veikia pagal šio straipsnio 2 dalį (Taisyklių 11 straipsnio 4 dalis).

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Prašančiojo teismo pateikti papildomos informacijos neprašoma.

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

2022 m. spalio 10 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 149 Italijos teisėje numatyta galimybė tam tikromis sąlygomis teismo posėdžius rengti nuotoliniu audiovizualiniu ryšiu (Civilinio proceso kodekso 127bis straipsnis). Italijos civiliniame procese teisėjas gali nurodyti surengti posėdį vaizdo konferencijos būdu, posėdyje dalyvauja tik šalys, jų advokatai, prokuroras ir pagalbiniai teismo nariai. Tačiau jei turi būti apklausti liudytojai, jie privalo asmeniškai atvykti į teismą. Todėl apklausti liudytojus vaizdo konferencijos būdu Italijos teismuose draudžiama.

Tai reiškia, kad, kai Italijos teismas gauna prašymą surinkti įrodymus, kaip tai suprantama pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12 straipsnį ir tolesnius straipsnius, liudytojas visada turi asmeniškai atvykti į teismą.

Vis dėlto, jei Italijos teismas, vykdydamas prašymą, pateiktą pagal reglamento 12 straipsnį ir paskesnius straipsnius, imasi apklausti liudytoją, gali būti, kad prašantysis teisėjas dalyvaus teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu, net jei tai nenumatyta vidaus civilinėse bylose, nes tokia tvarka nepažeidžiami pagrindiniai Italijos teisės sistemos principai ir nedaroma poveikio laisvo piliečių pasirinkimo būti išklausytiems tokiomis priemonėmis principui (prievartos Italijoje taikyti negalima).

Kalbant apie kitokį atvejį, kai įrodymus renka kitos valstybės narės teisminė institucija, galima pasinaudoti vaizdo konferencija pagal reglamento 19 ir 20 straipsnių nuostatas, nes draudimas apklausti liudytojus per vaizdo konferenciją nėra procesinės viešosios tvarkos taisyklė.

Šiuo atžvilgiu paprastai taikoma procedūra, pagal kurią užsienio teismas apklausia liudytoją vaizdo konferencijos būdu, kai prašymą patenkina Teisingumo ministerijos Tarptautinių reikalų ir teisminio bendradarbiavimo generaliniame direktorate įsteigta centrinė institucija.

Kai prašymas patenkinamas, užsienio teismas gali apklausti liudytoją naudodamasis, jo nuomone, pageidautina garso ir vaizdo ryšio sistema, be Italijos teisminės institucijos įsikišimo. Bet kuriuo atveju prašantysis teismas turi informuoti asmenį, prašomą duoti parodymus, kad įrodymai renkami savanoriškai, ir susilaikyti nuo prievartos priemonių taikymo pagal reglamento 19 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Jei prašančioji institucija arba asmuo, pakviestas duoti parodymus, konkrečiai to prašo, vaizdo konferencija gali vykti teismo patalpose naudojant Kalėjimų administravimo departamento (DAP) suteiktą įrangą.

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Žr. atsakymą į 1 klausimą. Italijos teismas negali apklausti liudytojų vaizdo konferencijos būdu, nors juos vaizdo konferencijos būdu gali apklausti užsienio teismas, paprašęs tiesiogiai surinkti įrodymus.

Šalys ir patarėjai techniniais klausimais taip pat gali būti apklausiami vaizdo konferencijos būdu Civilinio proceso kodekso 127bis straipsnyje ir Civilinio proceso kodekso įgyvendinimo nuostatų 196duodecies straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat ir Italijos teismuose.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Įrodymų, kurie gali būti renkami vaizdo konferencijos būdu, rūšys neribojamos.

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Žr. atsakymą į 1 klausimą. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, vaizdo konferencijas leistina naudoti tik tiesioginių įrodymų rinkimo atveju, konkrečios tvarkos pasirinkimas paliekamas prašančiajam teismui. Apribojimų nėra ir asmuo taip pat gali būti apklaustas iš savo namų; tačiau Italijos valstybė gali suteikti patalpą teismo patalpose ir Kalėjimų administravimo departamento (DAP) įrangą, jei to konkrečiai prašoma.

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Įrašinėti posėdžių vaizdo konferencijos būdu paprastai neleidžiama (Civilinio proceso kodekso įgyvendinimo nuostatų 196duodecies straipsnis). Tačiau, jei pagal valstybės, kurioje vyksta teisminis bylos nagrinėjimas, teisę būtinas įrašas, prašantysis teismas gali būti įgaliotas įrašyti teismo posėdį jam prieinamomis priemonėmis. Visada leidžiama daryti garso įrašus darbo ir socialinės apsaugos bylose (Civilinio proceso kodekso 422 straipsnis). Tais atvejais, kai užsienio teismas įrodymus renka tiesiogiai, daryti įrašus leidžiama, jei tai leidžiama pagal prašančiosios institucijos teisės sistemą.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

a) Italijos teismai posėdžius rengia italų kalba ir renka įrodymus ta kalba; jei reikalingas vertėjas žodžiu, tokia galimybė yra, tačiau išlaidas padengia bylos šalys prašančiojoje valstybėje;

b) prašančiosios valstybės teismas vartoja kalbą, numatytą jos teisės sistemoje, prireikus dalyvaujant vertėjui žodžiu.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Žr. 6 punktą.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

a) Bylose, kurioms taikomas reglamento 12 straipsnis ir tolesni straipsniai, teismas organizuoja teismo posėdį, tačiau įrodymų prašančios šalies advokatas turi pasirūpinti, kad liudytojas būtų pašauktas;

b) reglamento 19 straipsnyje ir tolesniuose straipsniuose išvardytais atvejais šalys turi nurodyti asmenį, kuris bus apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, ir teismo nustatytiną vietą, datą ir laiką, prisijungimo būdą bei naudotiną platformą. Tais atvejais, kai liudytojas turi būti apklausiamas naudojant Kalėjimų administracijos departamento įrangą teismo patalpose, ryšiui suorganizuoti reikia maždaug 30 dienų. Dėl datos turi būti susitarta su Italijos centrinės institucijos biuru, nes ji priklauso nuo turimų patalpų.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Italija neprašo kompensuoti vaizdo konferencijų įrangos suteikimo išlaidų. Jas padengia Teisingumo ministerija.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Pareiga pateikti tokią informaciją tenka prašančiajai valstybei.

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Jei vaizdo konferencija vyksta teismo tarnyboje, asmens tapatybę patikrina teismo tarnautojas.

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Priesaikų davimo tvarką nustato prašančiosios valstybės teismas, ji reglamentuojama pagal prašančiosios valstybės teisę; itališkas variantas nėra privalomas. Italijos Konstitucinio Teismo teigimu, liudytojas gali atsisakyti duoti religinę priesaiką, tačiau negali atsisakyti iškilmingai įsipareigoti sakyti tiesą.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Jei asmuo apklausiamas naudojant Kalėjimų administravimo departamento suteiktą įrangą, įrangą suteikiantis departamentas atlieka bandymus, kad patikrintų programinės ir techninės įrangos suderinamumą, ir palaiko ryšius su prašančiojo teismo biuru, kad patikrintų, ar prisijungimai veikia.

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Apskritai, jeigu formos buvo tinkamai užpildytos, papildomos informacijos (įskaitant N formą ir techninius duomenis) nereikia. Priešingu atveju įstaigos palaiko ryšius, kad išspręstų visas problemas arba gautų papildomos informacijos.

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

Įrodymai gali būti renkami per vaizdo konferenciją dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tiesiogiai šios valstybės narės teismo. Kai įrodymai renkami dalyvaujant prašančiosios valstybės teismui, taikomos civilinio proceso taisyklės. Kai tokį prašymą gauna teismo registravimo tarnyba, byla paskiriama teisėjui, kuris nagrinėja bylą ir užtikrina, kad įrodymų rinkimo procedūra būtų vykdoma pagal nacionalines taisykles. Teisėjas nurodo asmeniškai įteikti šaukimą liudytojui ir nustato konkrečią datą asmeniui arba liudytojui atvykti į teismą.

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Apribojimų nėra, nes bet kuris liudytojas gali būti apklaustas vaizdo konferencijos būdu. Taikomos civilinio proceso taisyklės.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Įrodymų, kurie gali būti renkami vaizdo konferencijos būdu, rūšys neribojamos. Taikomos civilinio proceso taisyklės.

Kai prašymas susijęs su prašomojo teismo atliekamu įrodymų rinkimu (Reglamento 12–14 straipsniai), liudytojas arba asmuo turės atvykti į teismą, kad būtų apklaustas vaizdo konferencijos būdu. Apklausa atliekama vaizdo konferencijoms pritaikytoje teismo salėje, dalyvaujant IT specialistams, kurie užtikrina sklandžią vaizdo konferencijos eigą.

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Pagal esamą procedūrinę sistemą vaizdo konferencija negali būti įrašoma, tačiau saugomi išsamūs proceso protokolai.

a) Jei liudytojo parodymai imami prašančiojo teismo vardu, posėdis vyksta graikų kalba dalyvaujant vertėjui žodžiu, kuris verčia į liudytojo kalbą.

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Pagal esamą procedūrinę sistemą vaizdo konferencija negali būti įrašoma, tačiau saugomi išsamūs proceso protokolai.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

a) Jei parodymai imami prašančiojo teismo vardu, posėdis vyksta graikų kalba dalyvaujant vertėjui žodžiu, kuris verčia į liudytojo kalbą.

b) Jei parodymus tiesiogiai ima prašantysis teismas, posėdis vyksta prašančiojo teismo kalba.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

a) Civilinėse bylose vertėjo žodžiu prašanti šalis paprastai pasirūpina, kad jis dalyvautų ir moka jam atlygį. Nėra nuostatos dėl to, kur vertėjas žodžiu turėtų būti teismo posėdžio metu. Tačiau praktikoje vertėjas žodžiu būna teismo salėje kartu su kitais dalyviais.

Jei įrodymai renkami tiesiogiai, prašantysis teismas yra atsakingas už vertėjo žodžiu paiešką.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

Kai procesas vyksta pagal Reglamento (ES) 2020/1783 12–14 straipsnius, dėl vaizdo konferencijos rengimo detalių ir kitos tvarkos susitaria prašančiojo ir prašomojo teismų teisėjai iki vaizdo konferencijos. Pranešant asmeniui arba liudytojui taikomos civilinio proceso taisyklės. Todėl liudytojo šaukimą asmeniui įteikia teismo antstolis, o asmens prašoma atvykti į teismą ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Nurodytą dieną teisėjas išsamiau informuos asmenį arba liudytoją apie šaukimo priežastis ir nustatys naują posėdžio arba vaizdo konferencijos datą, apie tai pakankamai iš anksto pranešdamas asmeniui.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Vaizdo konferencijų rengimas nekainuoja.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Prašančiojo teismo gautas patikinimas.

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Kai asmuo šaukiamas į teismą, jis turi turėti įteiktus dokumentus, t. y. pagal teismo proceso taisykles teismo antstolio įteiktą šaukimą. Be to, jei kyla abejonių dėl dalyvaujančio asmens arba liudytojo tapatybės, teisėjas gali paprašyti susipažinti su asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu arba lygiaverčiu oficialiu dokumentu, kuriuo įrodoma asmens tapatybė.

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Prieš duodant parodymus atsakingas teisėjas pasiteirauja liudytojo, ar jis nori duoti priesaikos deklaraciją arba rašytinį patvirtinimą.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Teismo registravimo tarnyba imasi visų priemonių, kad prieš vaizdo konferenciją ir jos metu būtų teikiama tinkama techninė pagalba. Sklandžiai vaizdo konferencijos eigai užtikrinti visos jos trukmės metu budi IT specialistai.

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Prašantysis teismas pateikia visą proceso eigai reikalingą informaciją. Bet kokia reikalinga papildoma informacija gali būti pateikta bet kuriuo etapu iki vaizdo konferencijos.

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

Teisėjas laiku priima sprendimą dėl antrosios šalies atstovų vaizdo konferencijų naudojimo, prieš prasidedant vaizdo konferencijoms individualiai susisiekęs su pareiškėju.

Teisėjas visus klausimus sprendžia pagal Civilinio proceso kodeksą (lat. Civilprocesa likums).

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Gali būti apklausiami ir liudytojai, ir ekspertai.

Civilinio proceso įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad liudytojas taip pat gali būti apklausiamas per teismo vaizdo konferenciją užmezgus ryšį su liudytojo buvimo vieta arba specialiai šiam tikslui įrengta vieta.

Civilinio proceso įstatymo 122 straipsnyje taip pat numatyta, kad ekspertas taip pat gali būti apklausiamas per teismo vaizdo konferenciją užmezgus ryšį su eksperto buvimo vieta arba specialiai šiam tikslui įrengta vieta.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Tai sprendžia teismas.

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Civilinio proceso įstatyme nustatyta, kad teismo vaizdo konferencijos rengiamos naudojant vaizdo konferencijos sąsają su atitinkamo asmens buvimo vieta arba specialiai šiam tikslui įrengta vieta.

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Pagal Civilinio proceso įstatymo 61 straipsnį visas teismo posėdis įrašomas techninėmis priemonėmis. Garso įrašymo ar kitomis techninėmis priemonėmis gauta medžiaga įtraukiama į bylos medžiagą ir saugoma kartu su ja arba įvedama į teismo informacinę sistemą ir joje saugoma.

Dėl proceso šalių teisės įrašinėti teismo posėdžius Civilinio proceso įstatymo 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo procesas gali būti užfiksuojamas raštu arba kitu būdu, su sąlyga, kad teismo posėdis nesutrikdomas. Fotografuoti, filmuoti ar įrašyti vaizdą teismo posėdyje leidžiama tik gavus teismo leidimą. Prieš priimdamas sprendimą šiuo klausimu, teismas išklauso bylos šalių nuomonę.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

a) Pagal Įrodymų rinkimo reglamento 12 straipsnio 2 dalį prašomasis teismas prašymą vykdo pagal savo nacionalinę teisę. Pagal Civilinio proceso įstatymo 13 straipsnio 1 dalį procesas Latvijoje vykdomas oficialiąja kalba.

b) Kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Įrodymų rinkimo reglamento 19–21 straipsnius, teismo posėdis taip pat vykdomas oficialiąja kalba, nes pagal Civilinio proceso įstatymo 689 straipsnio 4 dalį teismas, kuris dalyvauja vykdant užsienio valstybės prašymą tiesiogiai rinkti įrodymus, yra tas, kurio jurisdikcijoje yra rinktinų įrodymų šaltinis.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Civilinio proceso įstatymo 691 straipsnis. Užsienio valstybės prašymo surinkti įrodymus vykdymas bylos šalių arba užsienio valstybės kompetentingo teismo atstovų akivaizdoje arba jiems dalyvaujant

1) Užsienio valstybės prašymą surinkti įrodymus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1783 13 arba 14 straipsnį vykdantis teismas užsienio valstybės kompetentingo teismo atstovams arba bylos šalims ar jų atstovams praneša įrodymų rinkimo laiką ir vietą bei dalyvavimo sąlygas.

2) Teismas nustato, ar užsienio valstybės kompetentingo teismo atstovams arba bylos šalims ar jų atstovams reikia vertėjo žodžiu.

3) Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nesupranta oficialiosios kalbos ir nėra didelių praktinių sunkumų, užsienio valstybės kompetentingo teismo atstovų arba bylos šalių ar jų atstovų prašymu vertėjas žodžiu dalyvauja renkant įrodymus.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

Pagal abu scenarijus teisinės pagalbos prašymas turi būti pateiktas laiku, pageidautina, likus bent 60 dienų iki planuojamos vaizdo konferencijos.

Iki planuojamos vaizdo konferencijos turėtų būti numatytas tam tikras laikas ryšiui išbandyti.

Prašyme surengti vaizdo konferenciją nurodomi techniniai parametrai.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Civilinio proceso įstatymo 694 straipsnis. Užsienio valstybės prašymo surinkti įrodymus vykdymo išlaidos

1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1783 22 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais teismas gali prašyti užsienio valstybės kompetentingo teismo sumokėti ekspertų užmokesčio avansą, kol bus įvykdytas užsienio valstybės prašymas surinkti įrodymus.

2) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1783 22 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais teismas gali prašyti, kad, kai bus įvykdytas užsienio valstybės prašymas surinkti įrodymus, užsienio valstybės kompetentingas teismas padengtų:

1) ekspertams ir vertėjams žodžiu mokamą užmokestį;

2) išlaidas, patirtas, kai užsienio valstybės prašymas surinkti įrodymus vykdomas užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašymu pagal užsienio valstybės procedūras;

3) išlaidas, patirtas, kai užsienio valstybės prašymas surinkti įrodymus užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašymu buvo vykdomas naudojantis techninėmis priemonėmis.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Užsienio valstybė parengia atitinkamam asmeniui aktualią informaciją.

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Teismas patikrina asmens tapatybę pagal Civilinio proceso įstatymo nuostatas.

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Civilinio proceso įstatyme tokia procedūra nenumatyta. Tačiau užsienio valstybės kompetentinga institucija gali prašyti teismo nuspręsti dėl priesaikos.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Iki vaizdo konferencijos dienos ir iki bandomosios vaizdo konferencijos dienos atitinkamos šalys apsikeičia informacija apie savo techninius parametrus ir savo kontaktinių asmenų (teisme esančio asmens ir techninę pagalbą teikiančioje institucijoje esančio asmens) duomenimis.

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Reikia techninės informacijos ir techninių specifikacijų duomenų.

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

Galimos abi procedūros. Dauguma Liuksemburgui siunčiamų prašymų yra susiję su prašančiosios valstybės narės teismo vykdoma liudytojo apklausa vaizdo konferencijos būdu.

Konkrečių nuostatų dėl vaizdo konferencijos priemonių naudojimo nėra, todėl taikomi naujojo Civilinio proceso kodekso straipsniai dėl liudytojų apklausos, teisėjo asmeniškai vykdomų patikrinimų ir pačių šalių atvykimo. Iki šiol teismų praktikos, susijusios su vaizdo konferencijos priemonių naudojimu, nėra.

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Vaizdo konferencijos priemonėmis galima naudotis apklausiant liudytojus ir, tam tikrais atvejais, bylos šalis ir teismo ekspertus. Tačiau iki šiol gauti tik prašymai apklausti liudytojus.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Vienintelis taikomas apribojimas – liudytojų apklausa turi būti savanoriška. Jei liudytojas atsisako būti apklaustas, Liuksemburgo valdžios institucijos negali priversti jo dalyvauti apklausoje.

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Tai turi būti įrodymai, kuriuos galima rinkti teismo patalpose naudojant reikalingą techninę įrangą.

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Jei prašančioji valstybė pageidauja įrašyti apklausą vaizdo konferencijos būdu, ji turi gauti aiškų Liuksemburge apklausiamo liudytojo sutikimą. Kaip prašomoji valstybė Liuksemburgas apklausos vaizdo konferencijos būdu įrašo nedaro.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

a) prancūzų k., vokiečių k.;

b) visomis kalbomis.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Kaip prašomosios valstybės teismas, Liuksemburgo teismas atsako už tai, kad prireikus būtų pasirūpinta vertėjo žodžiu paslaugomis, jog būtų veiksmingai bendraujama su prašančiosios valstybės institucijomis arba su apklaustinu asmeniu. Vertėjas žodžiu turi būti teisme, kuris renka įrodymus.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

Liuksemburgo institucijos, konkrečiai – jurisdikciją rinkti įrodymus turintis teismas – palaiko ryšius su prašančiosios valstybės institucijomis, kad nustatytų vaizdo konferencijos datą ir laiką. Teismo šaukimas įteikiamas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki apklausos. Už dalyvių šaukimą atsakingos Liuksemburgo institucijos.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Vaizdo konferencijos priemonių naudojimo ir liudytojo patirtas išlaidas dengia Liuksemburgas. Vertimo žodžiu išlaidas padengia prašančioji valstybė.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Asmeniui informacija bus pateikta šaukime, prieš apklausą vaizdo konferencijos būdu asmenį informuos teisėjas arba teismo kancleris.

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Kaip prašomoji valstybė Liuksemburgo teismas prieš apklausą atlieka tapatybės tikrinimą – tikrina asmens tapatybės dokumentus.

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Liudytojai prisiekia sakyti tiesą. Jiems nurodoma, kad priesaikos pažeidimo atveju jiems bus skirta bauda arba laisvės atėmimo bausmė.

Priesaika duodama prašančiajame teisme.

Kalbant apie 19 straipsnį, prašančioji valstybė taiko savo sąlygas. Vaizdo konferencijoje dalyvaujantis teisėjas, kaip prašomosios valstybės atstovas, įsikiša tik iškilus problemai.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Vaizdo konferencijai skirtą dieną numatytu laiku dalyvauja teisėjas, teismo kancleris, techninis darbuotojas ir, prireikus, vertėjas žodžiu.

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Siekiant pradėti apklausą vaizdo konferencijos būdu turi būti išspręsti įvairūs techniniai klausimai. Sklandi apklausa vaizdo konferencijos būdu priklauso nuo to, ar jai tinkamai iš anksto pasirengta ir ar kontaktiniai asmenys veiksmingai bendradarbiauja.

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

2016 m. Įstatyme Nr. CXXX dėl Civilinio proceso kodekso (vengr. A polgári perrendtartásról szóló 2016. évi CXXX. Törvény, toliau – 2016 m. Įstatymas Nr. CXXX) numatyta galimybė teismui šalies pasiūlymu arba savo iniciatyva nurodyti elektroninių ryšių tinklu apklausti šalį, kitus teismo proceso dalyvius, liudytoją arba ekspertą ir, jeigu prieštaravimų nepareiškia apžiūrimo daikto savininkas, atlikti apžiūrą. Apklausą atlikti elektroninių ryšių tinklu taip pat gali būti nurodyta skubiais atvejais, pavyzdžiui, siekiant paspartinti procesą; taip pat jeigu atlikti apklausą vietoje būtų sudėtinga arba neproporcingai brangu, arba jeigu tai reikalinga siekiant apsaugoti liudytoją.

Apklausų vykdymo naudojantis elektroninių ryšių tinklu taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje ir 2017 m. gruodžio 21 d. Teisingumo ministro dekrete Nr. 19/2017 dėl elektroninių ryšių tinklų naudojimo civilinių bylų posėdžiuose ir apklausose (vengr. A polgári eljárásban a tárgyalás, a meghallgatás elektronikus hírközlő hálózat útján történő megtartásáról szóló 19/2017. (XII. 21.) IM rendelet, toliau – Teisingumo ministro dekretas Nr. 19/2017).

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, atžvilgiu apribojimų nėra. Šį metodą galima naudoti siekiant apklausti šalis ir kitus teismo proceso dalyvius, liudytojus, ekspertus ir daiktų, kurių apžiūra turi būti atliekama, savininkus.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Per teismo posėdį, apklausą arba apžiūrą naudojantis elektroninių ryšių tinklu gali būti apklausiamos šalys, kiti teismo proceso dalyviai, liudytojai ir ekspertai arba atliekama apžiūra.

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Apklausos naudojantis elektroninių ryšių tinklu gali būti atliekamos teismo ar kitos įstaigos patalpose, atskiruose tam tikslui skirtuose kabinetuose, jeigu yra sudarytos elektroninių ryšių tinklui veikti reikalingos sąlygos.

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Pagal Civilinio proceso kodeksą teisminio bylos nagrinėjimo etapu teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva gali nurodyti, kad naudojantis elektroninių ryšių tinklu vykdomų posėdžių, apklausų ar apžiūrų protokolai būtų parengti naudojant ištisinius, sinchroninius vaizdo ir garso įrašus, jeigu yra sudarytos tam reikalingos techninės sąlygos.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Kai prašymai pateikiami pagal Reglamento 2020/1783 12–14 straipsnius, pagal 12 straipsnio 2 dalį turi būti taikomos Civilinio proceso kodekso nuostatos. Pagal Civilinio proceso kodeksą teismo procesas vykdomas vengrų kalba, tačiau asmuo negali atsidurti nepalankioje padėtyje dėl to, kad stokoja vengrų kalbos žinių. Kiekvienas asmuo turi teisę teismo procese vartoti savo gimtąją kalbą arba savo regioninę ar mažumos kalbą, kai tai numatyta tarptautinėmis konvencijomis. Prireikus teismas privalo naudotis vertėjo žodžiu paslaugomis. Be to, remiantis Reglamento 12 straipsnio 3 dalimi, prašantysis teismas gali pareikalauti įvykdyti prašymą jo nacionalinės teisės aktuose numatyta specialia tvarka. Prašomasis teismas prašymą vykdo laikydamasis specialios tvarkos, nebent tai būtų nesuderinama su jo nacionaline teise arba neįmanoma dėl didelių praktinių sunkumų. Jeigu prašomasis teismas dėl vienos iš minėtų priežasčių nesilaiko raginimo vykdyti prašymą laikantis specialios tvarkos, jis apie tai informuoja prašantįjį teismą.

Jeigu prašymai pateikiami pagal 19–21 straipsnius, įrodymai tiesiogiai renkami pagal prašančiojo teismo valstybės narės teisę, kaip nurodyta Reglamento 2020/1783 19 straipsnio 8 dalyje.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Jeigu prašymai pateikiami pagal 12–14 straipsnius ir būtina užtikrinti gimtosios kalbos, regiono ar mažumos kalbos vartojimą, prašomasis teismas privalo naudotis vertėjo žodžiu paslaugomis.

Civilinio proceso kodekse nėra konkrečių nuostatų, kur vertėjas žodžiu turėtų būti, kai apklausa vykdoma naudojantis elektroninių ryšių tinklu. Tačiau jame nurodyta, kad vertėjai žodžiu privalo būti tokiems posėdžiams įrengtuose kabinetuose. Remiantis Teisingumo ministro dekretu Nr. 19/2017, vertėjas žodžiu turi būti matomas perduodamame įraše.

Jeigu prašymai pateikiami pagal Reglamento 19–21 straipsnius, prašančiojo teismo prašymu jam padedama rasti vertėją žodžiu, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 dalyje.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

Nutartis dėl apklausos organizavimo naudojantis elektroninių ryšių tinklu į teismą šaukiamiems asmenims įteikiama tuo pačiu metu kaip ir šaukimas į teismo posėdį, apklausą ar apžiūrą. Nutartį dėl apklausos organizavimo naudojantis elektroninių ryšių tinklu teismas nedelsdamas išsiunčia teismui ar kitai įstaigai, suteikiantiems specialias patalpas apklausai naudojantis elektroninių ryšių tinklu surengti.

Civilinio proceso kodekse nėra specialių nuostatų dėl šaukimo į apklausas, vykdomas naudojantis elektroninių ryšių tinklu. Šaukimas į teismo posėdį turi būti siunčiamas taip, kad būtų pakankamai laiko pažymą, kuria patvirtinama, kad šaukimas įteiktas pagal teisės aktus, grąžinti teismui iki posėdžio.

Pirmasis posėdis turi būti suplanuotas siekiant užtikrinti, kad šaukimas būtų įteiktas šalims, paprastai likus bent penkiolikai dienų iki posėdžio datos. Skubiais atvejais teismas tą laikotarpį gali sutrumpinti.

Jeigu prašymai pateikiami pagal 19–21 straipsnius, turi būti taikomos 19 straipsnio 4 ir 8 dalių nuostatos.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Išlaidos būna skirtingos, jas (depozitu arba avansu) turi padengti prašantysis teismas, jeigu prašomasis teismas pateikia atitinkamą prašymą. Šalių pareiga padengti šiuos mokesčius ar išlaidas reglamentuojama pagal prašančiojo teismo valstybės narės teisę.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Pagal Reglamento 2020/1783 19 straipsnio 2 dalį prašantysis teismas turi pranešti atitinkamam asmeniui, kad dalyvavimas apklausoje yra savanoriškas. Remiantis 2017 m. Įstatymo Nr. XXVIII dėl tarptautinės privatinės teisės (vengr. A nemzetközi magánjogról szóló 2017. évi XXVIII. Törvény) 80 straipsnio 6 dalies a punkto aa papunkčiu, Vengrijos teismas, dalyvaujantis organizuojant vaizdo konferenciją, taip pat turi informuoti apklausiamą liudytoją, kad jo dalyvavimas yra savanoriškas.

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Asmens, kurį numatoma apklausti naudojantis elektroninių ryšių tinklu, tapatybė tikrinama pagal:

• atitinkamo asmens pateiktą informaciją, skirtą jo tapatybei ir adresui patikrinti, ir
• teisės aktuose nustatytomis techninėmis priemonėmis pateiktą oficialų tapatybės dokumentą arba gyvenamosios vietos patvirtinimo dokumentą.

Jeigu teismas nurodė liudytojo duomenis tvarkyti konfidencialiai, per liudytojo oficialaus tapatybės dokumento arba gyvenamosios vietos patvirtinimo dokumento pateikimą naudojantis teisės aktais nustatytomis techninėmis priemonėmis turi būti užtikrinta, kad tokius duomenis galėtų matyti tik pirmininkaujantis teisėjas (arba teismo kancleris, jeigu apklausą arba apžiūrą atlieka teismo kancleris).

Teismas taip pat naudoja elektronines priemones arba tiesiogines užklausas duomenų bazėse siekdamas patvirtinti, kad:

• informacija, apklausiamo asmens pateikta siekiant patikrinti jo tapatybę ir adresą, atitinka registruotus duomenis, ir
• oficialus dokumentas ir gyvenamosios vietos patvirtinimo dokumentas, kuriuos asmuo pateikė kaip tapatybės įrodymus, atitinka registro duomenis ir yra galiojantys.

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Civilinio proceso kodekse priesaikos teismo procesuose nenumatytos.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Civilinio proceso kodekse numatyta, kad specialiose patalpose turi būti asmuo, privalantis užtikrinti reikiamos techninės įrangos, skirtos apklausoms naudojantis elektroninių ryšių tinklu rengti, veikimą ir naudojimą.

Operatorius turi iki apklausos pradžios užtikrinti, kad apklausai skirta techninė įranga visapusiškai veiktų. Jeigu įprastam įrangos veikimui kyla kliūčių, operatorius nedelsdamas apie problemą praneša posėdžio vietoje esančiam teisėjui ir užtikrina, kad problema būtų pašalinta. Tada apie problemą ir priemones, kurių buvo imtasi, raštu pranešama tiesioginiam operatoriaus viršininkui. Apklausos naudojantis elektroninių ryšių tinklu negalima pradėti ar tęsti, kol problema išsprendžiama. Procesinis veiksmas, kuris buvo vykdomas tuo metu, kai kilo problema arba apklausai, rengiamai naudojantis elektroninių ryšių tinklu, naudojama techninė įranga pradėjo veikti netinkamai, prireikus turi būti kartojamas.

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Apskritai papildomos informacijos nereikalaujama.

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

Vaizdo konferencijos būdu apklausiamų asmenų parodymus gali tiesiogiai paimti prašančiosios valstybės narės teismas pagal prašymus, pateiktus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius. Kompetentinga institucija gali paskirti Maltos teismą dalyvauti renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19 straipsnio 4 dalį. Tokiais atvejais Maltos teismas šiuo tikslu gali paskirti teisėjo padėjėją pagal Organizavimo ir civilinio proceso kodekso 97A straipsnio 3 dalį (Maltos teisyno 12 skyrius).

Kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, prašomasis teismas gali vien savo nuožiūra leisti rinkti įrodymus vaizdo konferencijos būdu, laikydamasis, jo nuomone, būtinų sąlygų ir nurodymų. Tai reglamentuojama Organizavimo ir civilinio proceso kodekso 622B straipsnio 2 dalyje (Maltos teisyno 12 skyrius). Pagal šią nuostatą prašomasis teismas taip pat gali nurodyti, kad įrodymai būtų renkami vaizdo konferencijos būdu, atitinkamais atvejais dalyvaujant prašančiajam teismui.

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Tokių apribojimų nėra. Liudytojai, ekspertai ir šalys gali būti apklausiami vaizdo konferencijos būdu, nebent tai prieštarautų pagrindiniams nacionalinės teisės principams. Tos pačios taisyklės dėl liudytojų kompetencijos taikomos neatsižvelgiant į tai, ar liudytojas apklausiamas asmeniškai, ar per vaizdo konferenciją.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Tokių apribojimų nėra, su sąlyga, kad prašymas surinkti įrodymus neprieštarauja pagrindiniams nacionalinės teisės principams.

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Pagal Organizavimo ir civilinio proceso kodekso 622B straipsnio 2 dalį (Maltos teisyno 12 skyrius) prašomasis teismas gali savo nuožiūra nustatyti vietą, kurioje turi būti atliekama apklausa vaizdo konferencijos būdu. Praktiškai vaizdo konferencija dažnai rengiama teismo pastate.

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Taip, įrodymus rinkti garso arba vaizdo įrašymo būdu leidžiama naudojantis teismuose esančia įrašymo sistema, kaip nurodyta Organizavimo ir civilinio proceso kodekso 622B straipsnio 1 dalyje (Maltos teisyno 12 skyrius).

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, posėdis turi būti rengiamas maltiečių kalba arba anglų kalba, atsižvelgiant į konkretų atvejį pagal Teismo proceso (anglų kalbos vartojimo) įstatymo 2 straipsnį (Maltos teisyno 189 skyrius). Jei parodymus duodantis asmuo nesupranta nei maltiečių, nei anglų kalbos, prašomasis teismas gali paskirti vertėją žodžiu.

Kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius, teismo posėdžio kalba priklauso nuo to, ar įrodymai turi būti renkami dalyvaujant Maltos teismui ar paskirtam teisėjo padėjėjui (žr. 1 klausimą).

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, vertėjus žodžiu skiria prašomasis teismas, vadovaudamasis Organizavimo ir civilinio proceso kodekso 596 straipsniu (Maltos teisyno 12 skyrius). Vertėjų žodžiu paslaugos preliminariai apmokamos liudytoją kviečiančios šalies sąskaita. Vertėjai žodžiu turi būti toje vietoje, kur prašomasis teismas nurodo atlikti apklausą (žr. 4 klausimą).

Kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius, vertėjus žodžiu skiria ir jų vietą nustato prašantysis teismas.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

Kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, apklausiamas asmuo šaukiamas atvykti į teismą šaukime nurodytu laiku ir vietoje. Šaukimas turėtų būti išduotas likus ne mažiau kaip mėnesiui iki teismo posėdžio, kad būtų pakankamai laiko apklausiamam asmeniui įteikti šaukimą į teismą.

Kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius, apklausiamam asmeniui apie posėdžio laiką ir vietą gali tiesiogiai pranešti prašantysis teismas. Kitu atveju apie posėdžio laiką ir vietą apklausiamam asmeniui elektroniniu paštu arba telefonu praneša kompetentinga institucija. Šiuo tikslu prašomasis teismas turėtų pateikti reikiamus apklaustino asmens kontaktinius duomenis.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Vaizdo konferencija galima naudotis nemokamai.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Tokiais atvejais pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19 straipsnio 2 dalį prašantysis teismas, prieš pateikdamas prašymą tiesiogiai rinkti įrodymus, turi užtikrinti, kad įrodymai būtų renkami savanoriškai.

Jeigu prašantysis teismas negali pateikti apklaustino asmens kontaktinių duomenų (kaip nurodyta 8 klausime), tai paprastai laikoma ženklu, kad nesilaikoma Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimo, išskyrus atvejus, kai, bendradarbiaujant prašančiajam ir prašomajam teismams arba kompetentingoms institucijoms, galima nustatyti kitas atitikties šiai nuostatai patikrinimo priemones.

Be to, jeigu Maltos teismas arba teisėjo padėjėjas paskiriamas dalyvauti teismo posėdyje pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19 straipsnio 4 dalį, teismas arba atitinkamais atvejais teisėjo padėjėjas gali tiesiogiai informuoti apklausiamą asmenį apie savanorišką įrodymų rinkimą.

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Kai prašymas teikiamas pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, prašomasis teismas nustato apklaustino asmens tapatybę ir prireikus ją patikrina pagal to asmens tapatybės kortelę arba pasą. Praktikoje dažnai liudytojui užduodamas pirmasis klausimas yra prašymas nurodyti savo vardą ir pavardę prisiekus.

Kai prašymas teikiamas pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius, apklaustino asmens tapatybę patikrina prašantysis teismas.

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Paprastai pagal nacionalinę teisę priesaika prieš duodant parodymus reglamentuojama Organizacinio ir civilinio proceso kodekse (Maltos teisyno 12 skyrius). Liudytojas, išpažįstantis Romos katalikų tikėjimą, prisaikdinamas pagal tam tikėjimui priklausančių asmenų papročius; to tikėjimo neišpažįstantis liudytojas prisaikdinamas tokiu būdu, kuris, jo manymu, yra labiausiai saistantis jo sąžinę. Liudytojai prisiekia sakyti tiesą, visą tiesą ir nieko, išskyrus tiesą.

Tačiau, kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius, jokie nacionaliniai prisaikdinimo reikalavimai netaikomi. Prašantysis teismas asmenį prisaikdina pagal prašančiojo teismo valstybės narės teisę.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Atitinkamas kontaktinis asmuo:

Nathalie Cutajar, vyresnysis tarnautojas

Telefonas +356 25902346

nathalie.cutajar@courtservices.mt

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Iki posėdžio dienos prašančiojo teismo prašoma nurodyti:

1. laiko juostą;
2. įrangos išbandymo datą ir laiką;
3. fiksuotą IP adresą;
4. už techninius klausimus atsakingo asmens duomenis.

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

Nyderlandų civilinio proceso teisėje bendrųjų nuostatų šia tema nėra. Tačiau naudotis vaizdo konferencijomis nedraudžiama, taigi šiais atvejais pagal teisės aktus tai įmanoma.

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Jeigu asmenį galima apklausti pagal civilinio proceso teisę, tai iš esmės įmanoma padaryti ir rengiant vaizdo konferencijas. Civilinio proceso teisėje specialiųjų nuostatų nėra.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Taisyklių dėl konkrečių apribojimų nėra. Taikomos nacionalinės civilinio proceso taisyklės.

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Apklausai, vykdomai surengus vaizdo konferenciją, konkrečios taisyklės netaikomos. Taikomos nacionalinės civilinio proceso taisyklės. Taikoma taisyklė, kad asmenys turi būti apklausiami teisme. Išimtys gali būti daromos, jeigu liudytojas serga arba dėl kitų priežasčių negali atvykti į teismą (Civilinio proceso kodekso (nyd. Wetboek van Burgerlijke Rechtsvordering) 175 straipsnis).

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Nyderlandų teismo vykdoma liudytojo apklausa surengus vaizdo konferenciją laikoma lygiaverte tiesioginei įprasto posėdžio transliacijai. Pagal teisės aktus, tiriančio teisėjo atliekama liudytojo apklausa užfiksuojama teismo stenogramoje. Tos pačios taisyklės taikomos posėdžiams, kurie vyksta kaip vaizdo konferencija, todėl šie posėdžiai taip pat turi būti įrašomi teismo stenogramoje. Teisės aktais nedraudžiama kartu su teismo stenograma daryti ir vaizdo bei garso įrašo, tačiau šis įrašas neprilyginamas teismo stenogramai.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Jeigu prašomasis teismas yra Nyderlanduose, posėdis vyksta nyderlandų kalba. Šiuo klausimu netaikomos jokios specialios taisyklės. Įgyvendinamuosiuose Nyderlandų teisės aktuose kompetentingai institucijai leidžiama nustatyti sąlygas kaip tiesiogiai rinkti įrodymus, kuriuos ji laiko naudingais arba reikalingais tinkamam procesui užtikrinti.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Nyderlandų civilinio proceso teisėje nėra nuostatų dėl specialios tvarkos vertėjams žodžiu. Nyderlanduose nagrinėjamose civilinėse bylose proceso šalys iš esmės turi pačios pasirūpinti vertėjais žodžiu.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

Pagal įgyvendinamuosius Nyderlandų teisės aktus prašomasis teismas gali nustatyti, kuri iš proceso šalių yra atsakinga už šaukimą, skelbiamą gavus prašymą surinkti įrodymus.

Vienos iš proceso šalių nepristatytą šaukimą perima prašomojo teismo sekretorius. Pagal Nyderlandų civilinio proceso teisę liudytojai turi būti šaukiami likus bent savaitei (pagal būsimus teisės aktus – likus bent 10 dienų) iki posėdžio.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Su specialia forma ir ryšių technologijomis susijusių išlaidų proceso šalys neturi padengti. Šios išlaidos pagal Nyderlandų teisę neperkeliamos. Jas padengia valstybė, iš kurios gali būti pareikalauta kompensuoti išlaidas pagal Reglamento (EB) Nr. 1206/2001 18 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 4 dalį.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1206/2001 17 straipsnio 2 dalį, jeigu tiesioginis įrodymų rinkimas reiškia, kad asmuo apklausiamas, prašantysis teismas tą asmenį informuoja, kad šis veiksmas atliekamas savanoriškai. Daugiau reikalavimų netaikoma.

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Pagal Nyderlandų civilinio proceso teisę tapatybę tikrina teisėjas (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis).

Teisėjas paprašo liudytojų nurodyti savo pavardę, vardą, amžių, profesiją ir gyvenamąją vietą. Jų taip pat paklausiama apie galimus ryšius su proceso šalimis (kraujo giminystė ar svainystė, darbo santykiai).

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Pagal Nyderlandų civilinio proceso teisę prieš posėdį teisėjui duodama priesaika arba garbės žodis. Liudytojas pareiškia, kad liudys tiesą ir nieko daugiau, išskyrus tiesą. Liudytojai, kurie tyčia nesako tiesos, priesaiką sulaužo. Tiesioginis įrodymų rinkimas atliekamas pagal prašančiosios valstybės teisę.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Tarptautinis teisinės pagalbos prašymas, kurio tikslais naudojamos vaizdo konferencijos, vykdomas dalyvaujant Nyderlandų teismų pagalbiniams informacinių ir ryšių technologijų (IRT) darbuotojams (SPIRIT). Jie pasirūpina techniniais ir logistiniais klausimais.

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Kompetentinga institucija turi galimybę prašyti šios informacijos.

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba () neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.

Įrodymų rinkimas rengiant vaizdo konferencijas - Austrija

Visur, kur yra Teisingumo ministerijai priklausanti vaizdo konferencijos įranga, vienas darbuotojas yra atsakingas už vaizdo konferencijos įrangos priežiūrą. Šis asmuo gali valdyti vaizdo konferencijos įrangą ir keisti smulkius nustatymus. Visa vaizdo konferencijų įranga yra susieta su centriniu Federalinės teisingumo ministerijos (BMJ – Bundesministerium für Justiz) IT departamento skyriumi. Iš ten IT administratoriai gali valdyti visas Austrijoje esančias vaizdo konferencijos sistemas.

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

Austrijoje galimi ir leidžiami abu įrodymų rinkimo naudojant vaizdo konferenciją būdai. Austrijos civilinio proceso teisė reglamentuojama Civilinio proceso kodeksu (Zivilprozessordnung – ZPO), skirtu ginčo teisenai, ir Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų įstatymu (Außerstreitgesetz – AußStrG), skirtu ne ginčo teisenai. Nuostatos, susijusios su įrodymų rinkimu, pateikiamos ZPO (266–389 straipsniai) ir AußStrG (16, 20 ir 31–35 straipsniai, iš dalies pateikiant nuorodą į ZPO), taip pat atskirose nuostatose, kuriomis reglamentuojami konkrečios rūšies procesai, pavyzdžiui, 85 straipsnyje dėl pareigos dalyvauti bylose dėl tėvystės nustatymo. Atitinkamos nacionalinės proceso ir teisės normos išsamiai apibūdintos atsakymuose į toliau nurodytus klausimus ir informacijos suvestinėje „Įrodymų rinkimas. Austrija“.

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Pagal ZPO 277 straipsnį (ginčo teisena) ir AußStrG 35 straipsnį kartu su ZPO 277 straipsniu (neginčo teisena) vaizdo konferencijos gali būti naudojamos įrodymams rinkti, taigi šalių ir liudytojų apklausoms, taip pat kai ekspertai duoda parodymus.

Pirmojo Teisingumo sistemos sustiprinimo dėl COVID-19 įstatymo (1. COVID-19-Justiz-Begleitgesetz) (Federalinis oficialusis leidinys (BGBl.) I 16/2020, iš dalies pakeisto BGBl. I 224/2022) 3 straipsnyje pirmą kartą civiliniame procese buvo sudarytos sąlygos atlikti žodinį bylos nagrinėjimą ir posėdžius be fizinio šalių ar jų atstovų dalyvavimo, naudojantis tinkama ryšių technologija žodžiams ir vaizdams perduoti, jeigu šalys sutinka. Pagal šią nuostatą tampa įmanoma naudojantis tokia technologija rinkti įrodymus žodinio bylos nagrinėjimo metu arba kitu metu, net jeigu nėra įvykdytos ZPO 277 straipsnyje nustatytos sąlygos, ir sudaryti procese turintiems dalyvauti žmonėms sąlygas jame dalyvauti.

Ši nuostata buvo priimta siekiant reaguoti į pandemiją, turint tikslą iki visiško būtino minimumo sumažinti tarpasmeninius kontaktus ir žodinio bylos nagrinėjimo metu išvengti dvejų žmonių, kurie paprastai nesusitinka, tiesioginio kontakto.

Pirmasis Teisingumo sistemos sustiprinimo dėl COVID-19 įstatymas (Federalinis oficialusis leidinys (BGBl.) I 16/2020, iš dalies pakeistas BGBl. I 224/2022) nustoja galios 2023 m. birželio 30 d.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Pagal ZPO 277 straipsnį (ginčo teisena) ir AußStrG 35 straipsnį kartu su ZPO 277 straipsniu (neginčo teisena) vaizdo konferencijos gali būti naudojamos įrodymams rinkti. Tačiau tam gali sutrukdyti faktinės kliūtys, pavyzdžiui, jeigu renkant įrodymus reikia naudoti pažymas ar apžiūrą.

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Bet kuris asmuo gali būti pakviestas į vietos teismą ir apklaustas per vaizdo konferenciją. Visuose Austrijos teismuose, prokuratūrose ir kalėjimuose yra įrengta bent viena vaizdo konferencijos sistema.

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Austrijos teisėje apklausų įrašymui per vaizdo konferenciją civilinėse bylose netaikomos jokios bendrosios duomenų apsaugos nuostatos. Todėl įrašymui būtinas visų vaizdo konferencijoje dalyvaujančių asmenų sutikimas. Tai taikoma netiesioginiam įrodymų rinkimui, kuris pagal Reglamento (EB) Nr. 2020/1783 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ir komercinėse bylose (toliau – Reglamentas) 12 straipsnio 2 dalį turi būti atliekamas pagal prašomosios valstybės teisę.

Tačiau prašymas tiesiogiai rinkti įrodymus paprastai pateikiamas pagal prašančiosios valstybės teisę (Reglamento 19 straipsnio 8 dalis). Jeigu pagal minėtą teisę būtų numatyta, kad vaizdo konferencijas galima įrašinėti be atitinkamų asmenų sutikimo, Austrijai tai yra priimtina.

Iš esmės apklausos naudojant vaizdo konferenciją gali būti įrašomos visose vaizdo konferencijų sistemose. Tose vietose, kur teismo procesas paprastai įrašomas (daugumoje baudžiamųjų bylų teismų) apklausoms per vaizdo konferenciją įrašyti gali būti naudojama esama techninė įranga. Apklausą galima įrašyti bet kurioje kitoje vietoje tiesiog įdiegiant atitinkamą saugojimo laikmeną.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

a) Pagal Reglamento 12 straipsnio 2 dalį įrodymai turi būti renkami pagal prašomosios valstybės teisę. Todėl apklausa turi vykti vokiečių kalba (kai kuriuose Austrijos teismuose taip pat leidžiama vartoti kroatų, slovėnų arba vengrų kalbą). Prašantysis teismas taikant specialią tvarką, kai yra vykdomas jo prašymas rinkti įrodymus, gali prašyti vartoti jo oficialiąją kalbą (arba bet kurią kitą kalbą). Tačiau prašomasis teismas gali atsisakyti tai daryti, jeigu tai neįmanoma dėl didelių praktinių sunkumų (Reglamento 12 straipsnio 3 dalis).

b) Pagal Reglamento 19 straipsnio 8 dalį prašomasis teismas iš esmės turi rinkti įrodymus tiesiogiai pagal savo valstybės narės teisę, taigi viena iš oficialiųjų kalbų, kuri yra leidžiama pagal šią teisę. Tačiau kaip prašomoji valstybė narė Austrija pagal 19 straipsnio 4 dalį turi teisę reikalauti, kad renkant įrodymus būtų vartojama jos kalba.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Kalbant apie netiesioginį įrodymų rinkimą, neatsižvelgiant į kompensaciją pagal Reglamento 22 straipsnio 2 dalį, už vertėjų žodžiu dalyvavimą pirmiausia yra atsakingas prašomasis teismas. Tačiau dalyvaujantys teismai turėtų bendradarbiauti konstruktyviai (taip pat ir kitose srityse).

Kalbant apie tiesioginį įrodymų rinkimą, pagal Reglamento 20 straipsnį atsakomybė už vertėjų žodžiu dalyvavimą pirmiausia tenka prašančiajam teismui. Tačiau 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta prievolė prašomajai valstybei narei, kad ji teiktų pagalbą.

Sprendimas dėl to, kurios valstybės vertėjai žodžiu turi dalyvauti ir kur jie turi būti, turi būti priimtas atsižvelgiant į tai, kas konkrečiu atveju yra tinkama.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

Asmuo, kurį numatoma apklausti, apklausai per vaizdo konferenciją Austrijoje šaukiamas taip pat ir taikant tuos pačius pranešimo laikotarpius, kurie būtų taikomi, jeigu asmuo būtų šaukiamas į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Jeigu vaizdo konferencija rengiama naudojant interneto protokolą (IP), jokie skambučių mokesčiai netaikomi. Jeigu vaizdo konferencija rengiama per ISDN, skambintojams teks mokėti tiek pat kiek ir už telefono skambutį. Šios išlaidos skiriasi atsižvelgiant į įrenginio, į kurį skambinama, buvimo vietą.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Už tai pirmiausia atsako prašantysis teismas, kuriam yra privaloma Reglamento 19 straipsnio 2 dalis ir kuris paprastai pats kviečia atitinkamus asmenis dalyvauti vaizdo konferencijoje. Jeigu Austrijos centrinė įstaiga arba Austrijos teismas pastebi, kad rengiantis tiesioginiam įrodymų rinkimui arba juos tiesiogiai renkant galėjo būti pažeista Reglamento 19 straipsnio 2 dalis, centrinė įstaiga arba Austrijos teismas, bendradarbiaudami su prašančiuoju teismu, turi užtikrinti, kad šios nuostatos būtų tinkamai laikomasi. Austrijos teismo darbuotojai mokomi taikyti ES reglamentą dėl įrodymų rinkimo, be to, Teisingumo ministerijos intranete jiems pateikiamas Vaizdo konferencijų tarptautinėse bylose vadovas.

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Asmens tapatybei patikrinti naudojami asmens tapatybės dokumentai su nuotrauka. Asmens tapatybė taip pat tikrinama atliekant apklausą (ZPO 340 straipsnio 1 dalis).

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Nuostatos, susijusios su šalių priesaikos davimu, pateikiamos ZPO 377 ir 379 straipsniuose, o skirtos liudytojams – ZPO 336–338 straipsniuose.

Priesaiką privalo duoti ir šalys, ir liudytojai. Nors šalys negali būti teisiškai verčiamos duoti priesaiką, liudytojai gali būti baudžiami už neteisėtą atsisakymą prisiekti (ZPO 325 ir 326 straipsniai; bausmės yra tokios pat kaip ir už atsisakymą duoti parodymus ir apima baudas arba laisvės atėmimą iki 6 savaičių).

Pagal Baudžiamojo kodekso (StGB – Strafgesetzbuch) 288 straipsnio 2 dalį už melagingų parodymų davimą arba patvirtinimą davus priesaiką arba kitokį melagingą teisės aktuose numatytos priesaikos davimą baudžiama laisvės atėmimu nuo 6 mėnesių iki 5 metų.

Jeigu bylos šalis davė melagingus parodymus prieš tai neprisiekusi, tai nelaikoma nusikaltimu, už kurį baudžiama. Tačiau jeigu melagingus parodymus davė neprisiekęs liudytojas, jis gali būti nuteistas iki 3 metų laisvės atėmimo bausme (StGB 288 straipsnio 1 dalis).

Pagal Įvadinio įstatymo dėl Civilinio proceso kodekso (EGZPO – Einführungsgesetz zur Zivilprozessordnung) XL straipsnį būtina laikytis 1868 m. gegužės 3 d. Įstatymo, Imperijos teisės leidinys (RGBl.) Nr. 33 (Priesaikos tekstas ir kiti formalumai) nuostatų (žr. https://alex.onb.ac.at/cgi-content/alex?aid=rgb&datum=18680004&seite=00000067).

Pagal ZPO 336 straipsnio 1 dalį ir 377 straipsnio 1 dalį asmenys, anksčiau teisti už melagingus parodymus arba asmenys, kuriems dar nėra 14 metų, arba asmenys, kurie nepakankamai supranta priesaikos pobūdį ir reikšmę dėl to, kad dar nėra subrendę ar dėl psichinės negalios, negali duoti priesaikos, todėl negali būti prisaikdinami.

Minėtos nuostatos, susijusios su priesaiką davusio liudytojo ar šalies apklausa, negali būti taikomos Neginčo teisenos įstatyme numatytais atvejais (AußStrG 35 straipsnis).

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Visur, kur yra Teisingumo ministerijai priklausanti vaizdo konferencijos įranga, vienas darbuotojas yra atsakingas už vaizdo konferencijos įrangos priežiūrą. Šis asmuo gali valdyti vaizdo konferencijos įrangą ir keisti smulkius nustatymus. Visa vaizdo konferencijų įranga yra susieta su centriniu Federalinės teisingumo ministerijos (BMJ – Bundesministerium für Justiz) IT departamento skyriumi. Iš ten IT administratoriai gali valdyti visas Austrijoje esančias vaizdo konferencijos sistemas.

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Prašantysis teismas turi pateikti tokią informaciją:

• IP adresą ir (arba) ISDN numerį su skambinimo kodu;
• prašančiojo teismo darbuotojo, atsakingo už techninius nuotolinės įrangos aspektus, vardą, pavardę, telefono numerį ir e. pašto adresą.

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

Lenkijoje įrodymus galima rinkti naudojant vaizdo konferenciją pagal 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2020/1783 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (įrodymų rinkimas) (nauja redakcija) 12–14 straipsnius ir 19–21 straipsnius. Vaizdo konferencijos reglamentuojamos Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), konkrečiai CPK 151 straipsnio 2 dalyje ir 235 straipsnio 2 dalyje, ir 2024 m. kovo 11 d. Teisingumo ministro reglamentu dėl teismo pastatuose naudojamos techninės įrangos ir išteklių, skirtų įrodymams rinkti nuotoliniuose teismo posėdžiuose, rūšių, šios techninės įrangos ir išteklių naudojimo būdų, įrodymų rinkimo metu padarytų įrašų saugojimo, atgaminimo ir kopijavimo būdo (Teisės aktų leidinys, 2024 m., 357 punktas) ir 2024 m. kovo 5 d. Teisingumo ministro pranešimu dėl programavimo ir aparatinės įrangos reikalavimų, būtinų norint dalyvauti nuotoliniuose teismo posėdžiuose, techninių standartų (Teisės aktų leidinys, 2024 m., 82 punktas).

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Pagal Lenkijos teisę šio pobūdžio apribojimai netaikomi – visi ekspertai, šalys ir liudytojai gali būti apklausiami per vaizdo konferenciją.

Bylą nagrinėjantis teismas gali nurodyti, kad įrodymai būtų renkami nuotoliniu būdu per nuotolinį posėdį, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl įrodymų pobūdžio (Civilinio proceso kodekso 235 straipsnio 2 dalis).

Šalis gali nesutikti, kad liudytojas būtų apklaustas ne teismo salėje nuotoliniu būdu, bet ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai jai buvo pranešta apie ketinimą rinkti įrodymus tokiu būdu. Jei prieštaravimas pareiškiamas sėkmingai, teismas šaukia liudytoją asmeniškai atvykti į teismo posėdžių salę (Civilinio proceso kodekso 263 straipsnio 1 dalis).

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Lenkijos teisėje nenumatytos konkrečios taisyklės, kuriomis būtų ribojamos įrodymų, kuriuos galima rinkti naudojant vaizdo konferenciją, rūšys, – tik reikalaujama, kad įrodymų pobūdis tam netrukdytų (CPK 235 straipsnio 2 dalis). Iš tikrųjų tam tikrų įrodymų rinkimas vaizdo konferencijos būdu (pvz., įrodymų rinkimas atliekant apžiūrą) praktiškai gali pasirodyti neįmanomas arba labai sudėtingas. Galutinis vertinimas paliekamas teismui.

Pirmininkaujantis teisėjas gali nurodyti surengti viešą teismo posėdį naudojantis techninėmis priemonėmis, leidžiančiomis jį surengti nuotoliniu būdu (nuotolinis posėdis), jei tai įmanoma atsižvelgiant į per teismo posėdį vykdytinos veiklos pobūdį ir jeigu nuotolinis teismo posėdis užtikrina visišką šalių procesinių teisių apsaugą ir tinkamą proceso eigą. Šiuo atveju teisėjai ir teismo pareigūnas yra teismo salėje, o kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys neprivalo būti teismo patalpose. Teismo salėje vykdomos procesinės veiklos vaizdo ir garso įrašas siunčiamas į vietą, kurioje yra tie posėdžio dalyviai, kurie pareiškė ketinimą dalyvauti nuotoliniu būdu, ir iš tos vietos, kurioje yra tie dalyviai, į bylą nagrinėjančio teismo pastatą (Civilinio proceso kodekso 151 straipsnio 2 dalis).

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Jei posėdis vyksta naudojant vaizdo konferenciją, apklausiamas asmuo ir kitos bylos šalys, kurių nėra teismo salėje, gali būti kito teismo patalpose arba kitoje vietoje.

Asmuo, dalyvaujantis nuotoliniame posėdyje ne teismo patalpose, privalo informuoti vietos, kurioje jis yra, teismą ir dėti visas pastangas, kad jo gyvenamosios vietos sąlygos būtų suderinamos su pagarba teismui ir netrukdytų jam atlikti procesinių veiksmų, kuriuose jis dalyvauja. Jeigu atsisakoma suteikti informaciją arba jeigu dėl to asmens elgesio kyla pagrįstų abejonių dėl tinkamo procesinių veiksmų, kuriuos atliekant jis dalyvauja nuotoliniu būdu, atlikimo, teismas gali pakviesti tą asmenį atvykti į teismo posėdžių salę.

Pirmininkaujančio teisėjo prašymu nuotoliniame posėdyje dalyvaujantis asmuo turi pateikti informaciją apie vietą, kurioje jis yra, ir jį lydinčius asmenis.

Laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens atveju bylos nagrinėjime taip pat dalyvauja kalėjimo administracijos ar ikiteisminio sulaikymo įstaigos atstovas, asmens atstovas (jei yra) ir vertėjas žodžiu (jei paskirtas).

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Paprastai posėdžio protokolas surašomas naudojant garso arba vaizdo ir garso įrašymo įrangą. Tokiu atveju posėdį naudojant vaizdo konferenciją teismas taip pat įrašo ex officio. Tačiau jeigu posėdžio protokolas surašomas tik raštu (pvz., jei teismo patalpoje nėra tinkamų priemonių), posėdžio procesas (įskaitant vaizdo konferencijos būdu vykdomą procesą) yra ne įrašomas, o tik aprašomas protokole. Tačiau tokiu atveju posėdžio eigą šalis gali įrašyti naudodama garso įrašymo įrenginį (pvz., mobilųjį telefoną su diktofono funkcija). Teismo sutikimo nereikia, šalis privalo tik informuoti teismą apie savo ketinimą įrašyti garsą.

Teismo salėje vykdomos procesinės veiklos vaizdo ir garso įrašas siunčiamas į vietą, kurioje yra tie posėdžio dalyviai, kurie pareiškė ketinimą dalyvauti nuotoliniu būdu, ir iš tos vietos, kurioje yra tie dalyviai, į bylą nagrinėjančio teismo pastatą.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

a) pagal 12–14 straipsnius vykdomos apklausos atveju galioja taisyklė, kad apklausa vykdoma lenkų kalba. Lenkijos teisės aktuose nenumatyta galimybė Lenkijos teisme vykdyti teismo posėdžius kita nei lenkų kalba;

b) jei įrodymai renkami tiesiogiai pagal 19–21 straipsnius, kalbą, kuria vykdomas posėdis, parenka prašantysis teismas. Tačiau pagal Reglamento 2020/1783 19 straipsnio 4 dalį Lenkijos centrinė įstaiga gali iškelti sąlygą, kad posėdis vyktų lenkų kalba arba kad būtų pateiktas vertimas į lenkų kalbą. Tai visų pirma taikytina reglamento 19 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu atveju, t. y. kai Lenkijos teismas dalyvauja tiesiogiai renkant įrodymus.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Pagal 12–14 straipsnius vykdomo posėdžio atveju vertėją žodžiu suteikia Lenkijos teismas, kaip prašomasis teismas. Taisyklėse nenurodyta, kurioje vietoje vertėjas žodžiu turėtų būti, išskyrus atvejus, kai asmuo, kuriam reikalingas vertėjas žodžiu, atlieka laisvės atėmimo bausmę (žr. 4 punktą).

Jeigu įrodymai renkami tiesiogiai pagal reglamento 19–21 straipsnius, vertėją žodžiu suteikia prašantysis teismas. Prašantysis teismas taip pat nusprendžia, kurioje vietoje bus vertėjas posėdžio metu. Pagal Reglamento 2020/1783 19 straipsnio 4 dalį Lenkijos centrinė įstaiga gali nustatyti sąlygą, kad vertėjas žodžiu būtų konkrečioje vietoje.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

a) pagal 12–14 straipsnius vykdomo žodinio posėdžio atveju Lenkijos teismas, kaip prašantysis teismas, praneša asmeniui, kuris bus apklausiamas, apie teismo posėdžio datą ir vietą įteikdamas jam šaukimą į teismą pagal Lenkijos teisę (visų pirma Civilinio proceso kodekso 131–147 straipsnius) – dažniausiai tai atliekama registruotu paštu. Apie tai turėtų būti pranešta ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki numatytos posėdžio datos. Išimtiniais atvejais šis laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 3 dienų (Civilinio proceso kodekso 149 straipsnis). Paprastai tai reiškia, kad posėdžio data turi būti nustatyta maždaug prieš mėnesį. Teismas gali informuoti asmenį ir kitomis priemonėmis, kurios teismui atrodo tinkamiausios (pvz., telefonu arba e. paštu), jeigu jis mano, kad tai yra būtina siekiant pagreitinti bylos nagrinėjimą. Pagal Civilinio proceso kodekso 149¹ straipsnį teismas gali pakviesti šalis, liudytojus, ekspertus ar kitus asmenis tokiu būdu, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias, jeigu mano, kad tai būtina siekiant paspartinti bylos nagrinėjimą. Tokiu būdu įteikus šaukimą numatomos Kodekse numatytos pasekmės, jei yra aišku, kad apie jį adresatui buvo pranešta per 149 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Šiomis nuostatomis suteikiama galimybė įteikti šaukimą į teismą, išskyrus CPK 131–147 straipsniuose nustatytus šaukimo į teismą įteikimo būdus. Tačiau jose nenurodomi šie kiti metodai. Tai reiškia, kad, be įstatyme numatytų šaukimo įteikimo būdų, teismas gali naudotis visomis įmanomomis šaukimo įteikimo priemonėmis, pavyzdžiui, skambučiu telefonu (įskaitant SMS žinutę), faksu, e. paštu ir kt.

b) jei įrodymai renkami tiesiogiai pagal 19–21 straipsnius, prievolė pranešti posėdžio datą ir vietą tenka prašančiajam teismui, kuris tokiu atveju tai daro savo nustatyta tvarka. Tuo atveju, jei organizuojant posėdį reikalingas bendradarbiavimas su Lenkijos teismu (pvz., siekiant užtikrinti teismo dalyvavimą posėdyje arba net suteikti vaizdo konferencijai būtinas patalpas ir priemones), nustatydamas posėdžio datą prašantysis teismas turi atsižvelgti į įrangos ir personalo prieinamumą iš Lenkijos pusės. Šis prieinamumas labai skiriasi, todėl sprendimą reikia priimti atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Vadovaudamiesi Reglamento 2020/1783 22 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis Lenkijos teismai prašo atlyginti tame straipsnyje nurodytas išlaidas ir prašo atlikti išankstinį mokėjimą už išlaidas, susijusias su eksperto nuomonės pateikimu. Kitas su vaizdo konferencijos naudojimu susijusias išlaidas apmoka Lenkija.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Prašantysis teismas privalo informuoti asmenį, kuris bus apklausiamas, kad apklausa gali vykti tik savanoriškai, netaikant procesinių prievartos priemonių. Kai Lenkijos teismas prisideda prie tiesioginio įrodymų rinkimo, jis gali reikalauti užtikrinti, kad apklausa vyktų savanoriškai (Reglamento 2020/1783 19 straipsnio 2 dalis ir 19 straipsnio 4 dalis).

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Teismas tikrina asmens tapatybę pagal asmens tapatybės dokumentą arba tikrina tapatybę ir pilietybę. Tokiu atveju Lenkijos pilietis turi pateikti asmens tapatybės kortelę arba pasą, o užsienio pilietis – pasą, kelionės dokumentą arba kitą galiojantį dokumentą, įrodantį asmens tapatybę arba tapatybę ir pilietybę. Liudytojo apklausa taip pat pradedama klausimu apie jį patį ir ryšį su šalimis. Tie patys reikalavimai mutatis mutandis taikomi asmenims, dalyvaujantiems teismo posėdyje naudojant technines priemones, leidžiančias jį rengti nuotoliniu būdu ne teismo patalpose.

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Jeigu apklausos rengiamos pagal 19–21 straipsnius ir prašantysis teismas praneša Lenkijos centrinei įstaigai, kad ketina išklausyti liudytojo, kuriam reikės prisiekti, parodymus, centrinė įstaiga gali paprašyti priesaikos teksto. Jeigu priesaika prieštarauja pagrindiniams Lenkijos teisės principams, centrinė įstaiga turi teisę nesutikti su apklausa arba prašyti, kad būtų naudojamas Lenkijos teisėje numatytas priesaikos tekstas.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Jei vaizdo konferencija vyksta Lenkijos teismo, Lenkijos kalėjimo ar Lenkijos ikiteisminio sulaikymo įstaigos patalpose, šios institucijos suteikia specializuotas vaizdo konferencijos paslaugas. Prašančiajam teismui perduodami atsakingo asmens kontaktiniai duomenys pagal techninius susitarimus prieš vaizdo konferenciją.

Pirmininkaujantis teisėjas gali nurodyti laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui dalyvauti procedūrinėje veikloje tik per nuotolinį posėdį. Tokiu atveju nuotoliniu būdu posėdyje dalyvauja kalėjimo administracijos ar ikiteisminio sulaikymo įstaigos atstovas, asmens atstovas (jei yra) ir vertėjas žodžiu (jei paskirtas). Ši nuostata mutatis mutandis taikoma asmenims, kuriems taikomos gydymo procedūros pagal atskiras nuostatas (Civilinio proceso kodekso 151 straipsnio 4 dalis).

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Apskritai pagal Lenkijos teisę jokios papildomos informacijos nereikalaujama. Jeigu papildoma informacija vis dėlto yra reikalinga (pavyzdžiui, dėl techninių susitarimų su Lenkijos teismu), tokia informacija privalo būti parengta lenkų kalba arba kartu turi būti pateiktas vertimas į lenkų kalbą. Vaizdo konferencijos (nuotoliniai posėdžiai) leidžiami, jei tai įmanoma atsižvelgiant į per teismo posėdį vykdytinos veiklos pobūdį ir jeigu nuotolinis teismo posėdis užtikrina visišką šalių procesinių teisių apsaugą ir tinkamą proceso eigą. Šiuo atveju teisėjai ir teismo pareigūnas yra teismo salėje, o kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys neprivalo būti teismo patalpose.

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

Pagal Portugalijos teisę prašančiojo teismo teisėjas turi tiesiogiai apklausti per vaizdo konferenciją išklausomus asmenis, nedalyvaujant prašomojo teismo teisėjui. Ši taisyklė galioja vidaus byloms, kai apklausiama per vaizdo konferenciją. Ta pati tvarka taikoma tarpvalstybinėms byloms, kai prašančiosios valstybės narės teismas prašo surengti apklausą per vaizdo konferenciją pagal 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1783 19 straipsnį.

Be to, tarpvalstybinėse bylose prašančiosios valstybės narės teismas gali prašyti surengti apklausą per vaizdo konferenciją pagal pirmiau minėto reglamento 12–14 straipsnius.

Toliau išdėstytos svarbiausios nacionalinės proceso taisyklės, kuriomis reglamentuojamas įrodymų rinkimas per vaizdo konferenciją, kai parodymus duoda ekspertai, liudytojai ir šalys.

Ekspertai

Įstaigose, laboratorijose ar oficialiose tarnybose dirbantys ekspertai išklausomi per nuotolinę konferenciją savo darbo vietoje (Civilinio proceso kodekso (port. Código de Processo Civil) 486 straipsnio 2 dalis).

Liudytojai

Liudytojai, gyvenantys ne apylinkėje, kurioje yra teismas arba kolegija, naudojant technologines garso ir vaizdo ryšio priemones gali būti išklausomi tikruoju laiku iš teismo, kolegijos ar registruotų savivaldybės ar apylinkės patalpų ar kito visuomeninio pastato, esančio jų gyvenamoje vietovėje (Civilinio proceso kodekso 502 straipsnis).

Apklausos dieną liudytojai patvirtina savo tapatybę teismo, kuriame duodami parodymai, pareigūnui arba pastato, kuriame duodami parodymai, valstybės tarnautojui, tačiau nuo tada apklausą naudojant technologinę įrangą, kuria galima palaikyti garso ir vaizdo ryšį tikruoju laiku, vykdo bylą nagrinėjantis teisėjas ir šalių atstovai, nesant reikalo dalyvauti parodymų davimo vietos teismo teisėjui.

Nedarant poveikio tarptautinių ir Europos teisės aktų nuostatoms, užsienyje gyvenantys liudytojai apklausiami naudojant technologinę įrangą, kuria galima palaikyti garso ir vaizdo ryšį tikruoju laiku, jeigu jų gyvenamojoje vietoje yra prieinamos būtinos technologinės priemonės.

Jeigu bylos nagrinėjamos Lisabonos ir Porto miestų regionuose, apklausos naudojant technologinę įrangą, kuria galima palaikyti garso ir vaizdo ryšį tikruoju laiku, nerengiamos, jeigu liudytojas yra atitinkamo miesto gyventojas.

Vis dėlto, jeigu asmeniui, kuris turi duoti parodymus, neįmanoma arba nepaprastai sunku laiku atvykti į teismą, teisėjas, pasitaręs su šalimis, gali nustatyti, kad visa informacija, kurią reikia išsiaiškinti siekiant priimti tinkamą sprendimą byloje, būtų pateikiama telefonu arba kitomis tiesioginio ryšio tarp teismo ir asmens, duodančio parodymus, priemonėmis, jeigu faktinių aplinkybių, kurios turi būti tiriamos ar išsiaiškintos, pobūdis yra suderinamas su vykstančiu procesu (Civilinio proceso kodekso 520 straipsnis).

Šalys

Civilinio proceso kodekso 502 straipsnio taisyklės dėl parodymų davimo per nuotolinę konferenciją taikomos šalims, gyvenančioms ne rajono teritorijoje, o jeigu tai yra autonominis regionas – ne atitinkamoje saloje (Civilinio proceso kodekso 456 straipsnis).

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Nenustatyta jokių konkrečių apribojimų. Pagal Portugalijos teisę liudytojus, šalis ir ekspertus leidžiama išklausyti per vaizdo konferenciją pirmiau nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Žr. atsakymą į pirmesnį klausimą.

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Paprastai per vaizdo konferenciją asmuo turi būti apklausiamas teisme. Tačiau oficialiųjų tarnybų ekspertai per vaizdo konferenciją gali būti apklausiami savo darbo vietoje. Išimtiniais atvejais, Civilinio proceso kodekso 520 straipsnyje (cituotas atsakant į 1 klausimą) numatytomis aplinkybėmis teismas gali išklausyti asmenį per vaizdo konferenciją ir ne teisme.

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Taip, apklausos per vaizdo konferenciją visada įrašomos turima teismų garso įrašymo sistema kaip numatyta Portugalijos civilinio proceso kodekso 155 straipsnyje.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Jei Portugalija yra prašomoji valstybė narė, posėdžio kalba gali priklausyti nuo aplinkybių:

1. jeigu prašymai pateikiami pagal Reglamento (ES) 2020/1783 12–14 straipsnius, vartojama portugalų kalba. Jeigu reikia išklausyti užsienio piliečius, jie gali kalbėti ir kita kalba, jeigu nekalba portugalų kalba. Tokiu atveju prašantysis teismas turi apie tai pranešti prašomajam teismui, kad šis galėtų į prašomąjį teismą pasikviesti vertėją žodžiu;
2. jeigu prašymai pateikiami pagal Reglamento (ES) 2020/1783 19–21 straipsnius, vartojama prašančiojo teismo valstybės narės nacionalinės teisės aktuose numatyta kalba. Jeigu reikia išklausyti asmenis, kurie nemoka tos kalbos, prašantysis teismas pagal savo nacionalinės teisės aktus gali pakviesti vertėją žodžiu atvykti į prašantįjį teismą. Be to, prašantysis teismas gali prašyti (prašomojo) Portugalijos teismo pakviesti vertėją žodžiu atvykti į prašomąjį teismą.

Bet kuriuo iš a ir b punktuose numatytų atvejų, kai į prašomosios valstybės narės teismą reikia pakviesti vertėją žodžiu, prašomasis teismas prašo prašančiosios valstybės narės teismo sumokėti vertėjui žodžiu priklausantį atlyginimą, kaip tai numatyta pagal Reglamento (ES) 2020/1783 22 straipsnio 2 dalį.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Ši informacija jau pateikta atsakant į 6 klausimą.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

Portugalijos teisėje apklausos ir asmens šaukimo į teismą procedūra iš esmės reglamentuojama Portugalijos civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 3 dalyje, 172 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 220 straipsnyje, 247 straipsnio 2 dalyje, 251 straipsnio 1 dalyje, 417, 507, 508 ir 603 straipsniuose.

Apskritai teismo kanceliarija turi savo iniciatyva pranešti liudytojams, ekspertams, šalims ir jų atstovams, kada jiems reikia atvykti į bylos nagrinėjimą teisme pagal teismo nurodymą. Jeigu šalis prašo apklausti liudytoją per vaizdo konferenciją, už liudytojo šaukimą į teismą atsako teismo kanceliarija.

Pranešimai, skirti pakviesti liudytojus, ekspertus ir kitus šalutinius asmenis (pavyzdžiui, vertėją žodžiu ar techninį konsultantą) į teismą siunčiami registruotu paštu, nurodant dalyvavimo teisme datą, vietą ir tikslą. Pranešimai laikomi įteiktais net jeigu gavėjas atsisako priimti pranešimą; pašto paslaugų teikėjas privalo registruoti šią informaciją.

Šaliai skirti šaukimai į teismą dalyvauti teismo posėdyje arba duoti parodymus siunčiami registruotu paštu ir adresuojami atitinkamai šaliai, nurodant dalyvavimo teisme datą, laiką ir tikslą. Tokiu atveju, jeigu šalis paskyrė advokatą arba vienu metu yra atstovaujama ir advokato, ir jo padėjėjo, apie tai būtina pranešti ir advokatui, ir jo padėjėjui.

Šalių atstovams pranešama elektroninėmis priemonėmis pagal 2013 m. rugpjūčio 26 d. Ministro įgyvendinamojo įsakymo (port. Portaria) Nr. 280/2013 25 straipsnį. IT sistema patvirtinama pranešimo pateikimo data.

Teisės aktuose aiškiai nenustatyta, kiek dienų prieš teismo posėdį turi būti įteikiamas pranešimas. Visais pirmiau nurodytais atvejais pranešimas laikomas įteiktu trečią dieną po registracijos arba pateikimo elektroninėmis priemonėmis. Jeigu trečia diena yra ne darbo diena, pranešimas laikomas įteiktu kitą po jos einančią darbo dieną. Todėl praktiniais sumetimais būtina laikytis bent šio pranešimo termino teismo posėdžio dienos atžvilgiu, kad pranešimas galėtų būti laikomas įteiktu tinkamai.

Skubiais atvejais liudytojai, ekspertai, kiti šalutiniai asmenys, šalys ar jų atstovai gali būti šaukiami į teismą (arba jų šaukimas atšaukiamas) telegrama, telefonu arba kitomis panašiomis telekomunikacijų priemonėmis. Pokalbis telefonu visada protokoluojamas bylos protokole ir vėliau turi būti pateikiamas tam tikras rašytinis šio pokalbio patvirtinimas.

Jeigu asmuo, kuris turėjo dalyvauti, neatvyksta, jis privalo pateisinti savo neatvykimą per patį posėdį arba per 5 dienas (kalendorines dienas, tačiau jeigu paskutinė diena yra ne darbo diena, terminas pratęsiamas iki kitos darbo dienos).

Portugalijos teisėje numatytos toliau nurodytos prievartos priemonės, taikomos nedalyvavimo atveju. Jeigu neatvyksta liudytojas, nors jam buvo tinkamai pranešta, ir jeigu jis per teisės aktuose nustatytą terminą nepateisina savo neatvykimo, jam skiriama bauda ir teisėjas gali įpareigoti atvesdinti liudytoją į teismą. Šios sankcijos netaikomos, jeigu bylos nagrinėjimas atidedamas dėl kitų priežasčių nei liudytojo neatvykimas. Jeigu neatvyksta ekspertas ar kitas šalutinis asmuo, nors jam buvo tinkamai pranešta, ir jeigu jis per teisės aktuose nustatytą terminą nepateisina savo neatvykimo, jam skiriama bauda. Jeigu neatvyksta viena iš šalių, nors jai buvo tinkamai pranešta, ir jeigu ji per teisės aktuose nustatytą terminą nepateisina savo neatvykimo, šaliai skiriama bauda ir vertindamas įrodymus teismas gali vertinti šalies neatvykimą savo nuožiūra. Be to, jeigu teismas mano, kad šaliai atsisakius atvykti į teismą neįmanoma įvykdyti įrodinėjimo pareigos, jis gali perkelti įrodinėjimo pareigą.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Už vaizdo konferencijos naudojimą netaikomi jokie mokesčiai.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Jeigu Portugalijos teismas yra prašančioji šalis, pateikianti prašymą pagal Reglamento (ES) 2020/1783 19 straipsnį, jis siunčia šaukimą numatomam apklausti asmeniui atvykti į nurodytą kitos (prašomosios) valstybės narės teismą paštu, naudodamas vieną iš būdų, nurodytų atsakant į 8 klausimą, atsižvelgiant į atvejį. Ši pranešimo paštu galimybė numatyta 2007 m. lapkričio 13 d. Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 14 straipsnyje. Asmuo, kurį reikia išklausyti, pranešime informuojamas, kad jo dalyvavimas yra savanoriškas.

Jeigu prašomoji šalis yra Portugalijos teismas, prašantysis teismas turi informuoti asmenis, kuriuos numatoma išklausyti, ir pranešti jiems, kad dalyvavimas yra savanoriškas.

Prašančiajam ir prašomajam teismui susitarus tarpusavyje, asmeniui, kurį reikia išklausyti, pranešimą gali siųsti ir informaciją, kad jo dalyvavimas yra savanoriškas, gali įteikti prašomosios valstybės narės teismas. Taip gali būti, neatsižvelgiant į tai, ar Portugalijos teismas yra prašančioji, ar prašomoji šalis.

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Apklausai paskirtu laiku teismo pareigūnas patikrina, ar apklausti numatytas asmuo dalyvauja ir praneša teisėjui, kuris atliks apklausą, arba prašančiajam teismui, jeigu šis tiesiogiai atlieka apklausą.

Jeigu apklausą atlieka Portugalijos teisėjas, prasidėjus bylos nagrinėjimui ir prieš asmeniui pradedant duoti parodymus imamasi tokių veiksmų:

i) parodymus duodantis asmuo, liudytojas ar ekspertas prisiekia teisėjo akivaizdoje;

ii) teisėjas užduoda pirminius klausimus, kad nustatytų išklausomo asmens tapatybę.

Teisėjas atlieka pirminę apklausą siekdamas nustatyti išklausomo asmens tapatybę, klausdamas jo vardo, pavardės, profesijos, adreso, šeiminės padėties ir kitų duomenų, kurių, teisėjo nuomone, reikia asmens tapatybės nustatymo tikslais.

Teisėjas, siekdamas įvertinti parodymų patikimumą, taip pat klausia išklausomo asmens, ar jis yra kurios nors iš šalių giminaitis, draugas ar priešas, ir ar jis yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas byla.

Jeigu per pirminę apklausą teisėjas nustato, kad liudytojas netinka liudyti arba nėra tas asmuo, kurį reikia apklausti, jis neleidžia tokiam liudytojui duoti parodymų. Liudytojas netinka duoti parodymų, jeigu, nors ir neturi psichologinių nukrypimų, jis natūraliai negeba (neturi fizinių ar psichinių gebėjimų) duoti parodymų.

Per pirminę apklausą teisėjas taip pat gali patikrinti, ar pagal Portugalijos civilinio proceso kodeksą liudytojai ar šalys gali atsisakyti duoti parodymus.

Pagal Portugalijos civilinio proceso kodekso 497 straipsnį toliau nurodyti asmenys gali atsisakyti duoti parodymus kaip liudytojai (išskyrus atvejus, kai reikia nustatyti vaiko gimimą ar mirtį):

1. tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai bylose, susijusiose su jų palikuonimis, ir įtėviai bylose, susijusiose su jų įsivaikintais vaikais, ir atvirkščiai;
2. uošvis arba uošvienė byloje, susijusioje su jų žentu arba marčia ir atvirkščiai;
3. sutuoktiniai arba buvę sutuoktiniai bylose, susijusiose su kitu sutuoktiniu arba buvusiu sutuoktiniu;
4. bet kuris asmuo, kuris gyvena ar gyveno kartu su kita bylos šalimi panašiai kaip susituokusi pora.

Teisėjas privalo informuoti pirmiau išvardytus asmenis, kad jie turi teisę atsisakyti duoti parodymus.

Asmenys, kurie yra saistomi profesinės paslapties, tarnybos arba valstybės paslapties kaip valstybės pareigūnai, atleidžiami nuo pareigos duoti parodymus dėl faktinių aplinkybių, kurioms taikoma ši paslaptis. Tokiais atvejais teisėjas patikrina atsisakymo teisėtumą ir prireikus netaiko jų pareigos saugoti paslaptį.

Šalys gali duoti parodymus tik dėl asmeninių faktinių aplinkybių. Civilinėje byloje neleidžiama, kad šalies įrodymai būtų daugiausia susiję su nusikalstamais ar neteisėtais veiksmais, dėl kurių šalis yra atsakovė baudžiamojoje byloje.

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Pagal Portugalijos teisę:

• prieš renkant įrodymus teisėjas įspėja apklausiamą asmenį apie priesaikos, kurią šis asmuo turės duoti, moralinę reikšmę, primena pareigą sakyti tiesą ir sankcijas už melagingus parodymus.
• Tada teisėjas paprašo liudytojo duoti tokią priesaiką: „Prisiekiu savo garbe, kad kalbėsiu visą tiesą ir tik tiesą.“
• Atsisakymas duoti priesaiką prilygsta atsisakymui duoti parodymus; abiem atvejais, nesant pateisinimo, baudžiama kaip už nepagarbą teismui, jeigu teisėjas atitinkamai apkaltintų asmenį.

Jeigu kitos valstybės narės teismas renka įrodymus tiesiogiai iš Portugalijos per vaizdo konferenciją pagal Reglamento (ES) 2020/1783 19–21 straipsnius, prašančiosios valstybės narės teismas turi pateikti (prašomajam) Portugalijos teismui toliau nurodytus parodymus duosiančio asmens identifikacinius duomenis: vardas, pavardė, profesija, adresas, šeiminė padėtis ir kita informacija, kurią jis laiko būtina tapatybės nustatymo tikslais; kokio statuso būdamas asmuo bus išklausytas (pvz., šalis, liudytojas, ekspertas, patarėjas techniniais klausimais); kalba, kuria asmuo kalba ir ar būtina į prašomąjį teismą kviesti vertėją žodžiu.

Šie duomenys yra būtini, kad (prašomasis) Portugalijos teismas galėtų, viena vertus, imtis veiksmų ir pakviesti vertėją žodžiu ir, kita vertus, patikrinti numatomo apklausti asmens dalyvavimą vaizdo konferencijai paskirtu laiku.

Tačiau, kadangi Portugalijos teisėjas byloje nedalyvauja, priesaika per vaizdo konferenciją duodama prašančiosios valstybės narės teismo teisėjo akivaizdoje. Tas pats taikoma pirminei apklausai, jeigu ji rengiama, taip pat klausimams, susijusiems su tinkamumu arba atsisakymu duoti parodymus arba liudytojų atleidimu nuo pareigos duoti parodymus, nes juos sprendžia prašančiojo teismo teisėjas pagal prašančiosios valstybės narės civilinio proceso teisę, kaip numatyta Reglamento (ES) 2020/1783 19 straipsnio 8 dalyje.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Prašantysis teismas ir prašomasis teismas (kai tik centrinė įstaigą jį nustatė) turėtų užmegzti tiesioginį tarpusavio ryšį, kad suplanuotų vaizdo konferenciją ir susitartų dėl išankstinės bandomosios vaizdo konferencijos datos.

Dėl praktinių priežasčių, jeigu tai įmanoma, bandomąsias vaizdo konferencijas geriau rengti prieš informuojant liudytoją; šiuo tikslu bandomosios vaizdo konferencijos data turi būti numatoma pakankamai anksti, kad būtų galima laiku informuoti liudytoją.

Bandomosios vaizdo konferencijos dieną ir vaizdo konferencijos posėdžio dieną kiekviename teisme turėtų dalyvauti IT technikos specialistas, telekomunikacijų technikos specialistas arba atitinkamų žinių turintis teismo pareigūnas.

Portugalijoje teismuose vykstančias vaizdo konferencijas aptarnauja Finansų valdymo ir teisingumo infrastruktūros instituto (port. Instituto de Gestão Financeira e Estruturas da Justiça – IGFEJ) specialieji darbuotojai.

Dėl organizacinių priežasčių, jeigu įmanoma, IGFEJ apie bandomosios vaizdo konferencijos ir posėdžio datą turėtų būti informuojamas prieš tris dienas. Taip IGFEJ gali patikrinti, ar yra tenkinamos būtinos vaizdo konferencijos rengimo techninės sąlygos, iš karto imtis veiksmų, jeigu teismams kiltų tarpusavio ryšio nesklandumų, ir stebėti bandomąsias vaizdo konferencijas.

Vaizdo konferencijos planavimas kitoje valstybėje narėje Portugalijos teismo prašymu

(Prašantysis) Portugalijos teismas pirmiausia turi prašyti IGFEJ sudaryti būtinas technines sąlygas vaizdo konferencijai, įsikišti ir pašalinti kilusias teismų tarpusavio ryšio kliūtis ir stebėti bandomąsias vaizdo konferencijas.

Siekdamas pašalinti techninius nesklandumus, Portugalijos teismas prašomosios valstybės narės teismo prašo paskirti atsakingą vaizdo konferencijų aptarnavimo darbuotoją, kuris stebėtų bandomąją vaizdo konferenciją ir (arba) teiktų būtiną techninę pagalbą, bendradarbiaudamas su Portugalijos technikos specialistais.

Jeigu prašančioji šalis yra Portugalijos teismas, paprastai jis prašo EJN-Civil (Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose) informacijos centro Portugalijoje pagalbos, ir šis centras tiesiogiai kreipiasi į prašomuosius teismus, kad nustatytų bandomosios ir tikrosios vaizdo konferencijos datą. Jeigu informacijos centras sužino apie techninius nesklandumus, jis tiesiogiai susisiekia su kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės darbuotojais, atsakingais už vaizdo konferencijas, prašo būtinų jungčių, informacijos ar techninių pakeitimų ir atitinkamai informuoja dalyvaujančius teismus. Taip galima įveikti kalbos barjerą ir sėkmingai surengti vaizdo konferenciją.

Vaizdo konferencijos planavimas Portugalijos teisme kitos valstybės narės prašymu

Portugalijoje centrinė įstaiga, atsakinga už kitos valstybės narės prašymų gavimą ir priėmimą pagal Reglamento (ES) 2020/1783 19 straipsnį yra Teisingumo administravimo generalinis direktoratas (port. Direcção-Geral da Administração da Justiça – DGAJ). Priėmus prašymą, DGAJ prašančiosios valstybės narės teismui nurodo (prašomąjį) Portugalijos teismą, kuriame bus rengiama vaizdo konferencija. Po to prašantysis ir prašomasis teismai turi tiesiogiai susitarti tarpusavyje dėl to, kada pirmiausia bus rengiama bandomoji konferencija ir kada – vaizdo konferencijos posėdis.

DGAJ kaip centrinė įstaiga padeda prašančiajam ir prašomajam teismui tiesiogiai palaikyti ryšius, taip pat ryšius su IGFEJ vaizdo konferencijos darbuotojų komanda, kad būtų pašalinti visi techniniai nesklandumai. Be to, EJN-Civil informacijos centras Portugalijoje paprašytas gali padėti palaikyti reikalingus ryšius.

Palaikydami tiesioginį ryšį, teismai rezervuoja vaizdo konferencijų kambarį ir paskiria darbuotojus, kurie nustatytų technines jungtis ir stebėtų vaizdo konferencijas atitinkamai prašančiajame ir prašomajame teisme. Portugalijoje paprastai pasirenkamas atitinkamų žinių turintis teismo pareigūnas, pageidautina kartu su Portugalijos teismo IT technikos specialistu.

Jeigu vaizdo konferencija rengiama naudojant IP, tai būtinai turi būti daroma iš Portugalijos. Šiuo tikslu Portugalijos teismas iš anksto prašo IGFEJ užtikrinti išorinę jungtį.

Jeigu vaizdo konferencijos rengiamos per telefono liniją (ISDN), su Portugalijos teismais galima susijungti iš kitų valstybių narių teismų.

Jeigu kyla techninių nesklandumų, reikiamą pagalbą gali suteikti Portugalijos teismo arba IGFEJ IT technikos specialistas.

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Teikdamas prašymą dėl vaizdo konferencijos, prašantysis teismas L formos 12 laukelyje turėtų nurodyti, kad pageidauja, jog įrodymai būtų surinkti naudojant N formoje nurodytą ryšių technologiją (abi formos pridėtos prie Reglamento (ES) 2020/1783). N formoje savo ruožtu turėtų būti pateikta:

1. Prašančiojo teismo naudojamos vaizdo konferencijos įrangos techninė informacija, būtent:

• naudojamas ryšio protokolas (pvz., H.323, H.320);
• vaizdo protokolai (pvz., H.261, H.263 ir H.264);
• garso protokolai (pvz., G.711a, G.711u, G.722, G.729);
• jei reikia, turinio dalijimosi protokolas (pvz., H.239 arba BFCP (SIP));
• saugumas: H.235 ir atitinkamas palaikomas šifravimas;
• maksimalus palaikomas dažnių juostos plotis;
• atskira įranga, MCU arba tinklų sietuvo įranga;
• jeigu tai yra MCU arba tinklų sietuvas, ar yra IVR.

2. Teismo ISDN ir (arba) viešo IP ryšio informacija.

Vaizdo konferencijos techniniai duomenys:

naudojamas ryšių protokolas: H.323;

saugumas: H.235 AES;

maksimalus palaikomas dažnių juostos plotis: 256 kbps.

3. Prašymas prieš duodant parodymus numatyti bandomosios vaizdo konferencijos datą.

4. Asmens, teiksiančio pagalbą vaizdo konferencijos metu (pageidautina, kad tai būtų teismo pareigūnas kartu su IT ar telekomunikacijų technikos specialistu, padedančiu teismui), vardas, pavardė ir tiesioginiai kontaktiniai duomenys (telefono, fakso numeris ir e. pašto adresas).

5. Vaizdo konferencijų ryšiui palaikyti gali būti naudojamos tokios platformos kaip „Webex“, „Zoom“, „Teams“ arba „Skype“, kuriomis – kaip alternatyva ISDN ir IP ryšiui bei siekiant išvengti ryšio ribojimų dėl tinklo ir užkardos nustatymų – galima naudotis pasitelkiant teismuose įdiegtą įrangą.

Tokiu atveju vaizdo konferencijoje dalyvaujantys teismai turėtų iš anksto susitarti dėl planuojamos naudoti platformos, nes Portugalijos teismo pareigūnas turės paprašyti, kad vietos IT technikos specialistas įdiegtų reikiamą programinę įrangą į vaizdo konferencijos įrangą.

Bet kuriuo atveju, siekiant nustatyti, ar reikės techninės pagalbos, visada iš anksto turėtų būti reikalaujama atlikti ryšio bandymą.

Susijusios nuorodos

Civilinio proceso kodeksas

2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1783

Pastaba:

Šioje informacijos suvestinėje pateikta informacija nėra privaloma EJN-Civil informacijos centrui, teismams ar kitiems subjektams ir institucijoms. Taip pat vis dar reikia susipažinti su galiojančiais teisės aktais. Teisės aktai turi būti nuolat atnaujinami ir juos taikant reikia atsižvelgti į aiškinimo teismų praktikoje raidą.

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

Nors Slovakijos teisėje nėra konkrečių taisyklių, pagal kurias įrodymus būtų galima rinkti dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui, nėra ir tai draudžiančių nuostatų. Pagal proceso teisės normas teismas renka įrodymus teismo posėdyje, taip pat, jei tai praktiškai įmanoma, ne teismo posėdyje (Civilinio proceso kodekso (slovak. Občianský súdny poriadok) 188 straipsnis). Gavęs šalių sutikimą, teismas gali surengti bylos nagrinėjimą per vaizdo konferenciją arba naudodamas kitą ryšių technologiją. (Civilinio proceso kodekso 175 straipsnis). Iš esmės šalys turi teisę dalyvauti renkant įrodymus.

Įrodymų rinkimui per vaizdo konferenciją speciali tvarka nenustatyta (išskyrus tai, kas nurodyta pirmiau). Todėl taikomas tik Įrodymų rinkimo potvarkis (slovak. Nariadenie o výkone dôkazu), Civilinio proceso kodeksas ir Teismų administracinės ir kanceliarijos taisyklės (Spravovací a kancelársky poriadok pre súdy) (2015 m. – 2005 m. lapkričio 11 d. Slovakijos teisingumo ministro dekretas Nr. 543 dėl apylinkių teismų (slovak. okresné súdy), apygardų teismų (slovak. krajské súdy), specializuotųjų teismų (slovak. Špeciálny súd) ir karo teismų (slovak. vojenské súdy) administracinių ir kanceliarijos taisyklių).

Visi kiti klausimai turi būti sprendžiami atitinkamų teismų tarpusavio susitarimu, padedant Europos teisminiam tinklui (ETT).

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Slovakijos teisėje netaikomi jokie apribojimai dėl to, koks asmuo gali būti apklausiamas per vaizdo konferenciją. Remiantis Civilinio proceso kodekso 187 straipsniu, įrodymais gali būti laikoma bet kas, kas padeda tinkamai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir buvo gauta teisėtu būdu. Visų pirma gali būti apklausiamos šalys, liudytojai ir ekspertai.

Pagal Civilinio proceso kodekso 203 straipsnį renkant įrodymus turi būti laikomasi pareigos užtikrinti įslaptintos informacijos konfidencialumą.

Pagal Civilinio proceso kodekso 38 straipsnį, jeigu bylos šalis yra nepilnametis, teismas atsižvelgia į jo nuomonę. Teismas nepilnamečio nuomonę išsiaiškina per jo teisinį atstovą arba kompetentingą vaikų socialinės apsaugos ir socialinės globos instituciją, arba apklausdamas nepilnametį, taip pat ir nedalyvaujant jo tėvams. Aišku, konkretūs apribojimai priklausytų nuo vaiko amžiaus ir teismo pasirinkto apklausos būdo.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Jokių, išskyrus apribojimus, susijusius su pačiu įrodymų pobūdžiu (tai, kad per vaizdo konferenciją neįmanoma apieškoti patalpų ir pan.).

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Paprastai įrodymai renkami teismo posėdyje (Civilinio proceso kodekso 188 straipsnis), o posėdžiai paprastai rengiami teismo rūmuose (Teismų administracinių ir kanceliarijos taisyklių 25 straipsnis, taikomas kartu su 35 straipsniu). Dėl techninių priežasčių būtų sunku apklausą surengti kur nors kitur.

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Naudojant vaizdo konferencijų įrangą vaizdo konferenciją taip pat galima įrašyti. Vis dėlto pagal Civilinio proceso kodekso 175 straipsnį žodinis bylos nagrinėjimas per vaizdo konferenciją gali būti rengiamas tik gavus šalių sutikimą. Toks garso įrašas saugomas duomenų laikmenoje, kuri pridedama prie bylos medžiagos.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Šis klausimas nėra konkrečiai susijęs su įrodymų rinkimu užsienyje arba per vaizdo konferenciją. Pagal 12–14 straipsniuose nustatytas bendrąsias posėdžių rengimo taisykles Slovakijos teismų posėdžiai visada rengiami oficialiąja kalba, o prireikus parūpinami vertėjai žodžiu.

Jeigu teismas renka įrodymus tiesiogiai pagal 19 ir 20 straipsnius, jis tai daro savo kalba.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Jeigu posėdis vykdomas vaizdo konferencijos būdu pagal 12–14 straipsnius ir yra reikalingas vertimas žodžiu (pvz., teismas apklausia Slovakijos Respublikoje gyvenantį prancūzą), Slovakijos teismas parūpina vertėją žodžiu, tačiau iš prašančiojo teismo pareikalauja išlaidų atlyginimo pagal Reglamento 22 straipsnio 2 dalį. Jeigu vaizdo konferencija vykdoma pagal 19 straipsnį, centrinė institucija su prašančiuoju teismu susitaria dėl sąlygų ir pasiūlo, kad vertėją žodžiu prireikus parūpintų prašantysis teismas. Slovakijoje veiklą vykdančius vertėjus žodžiu galima rasti Slovakijos Respublikos teisingumo ministerijos interneto svetainėje.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

Slovakijos teisėje nėra specialių nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojami šie klausimai. Taikomos bendros taisyklės dėl posėdžių rengimo ir liudytojų bei šalių šaukimo į teismą. Teismas įrodymus paprastai renka per posėdį (Civilinio proceso kodekso 188 straipsnis), o šaukimas į teismo posėdį turi būti įteiktas likus pakankamai laiko, kad būtų suteiktas įstatyme numatytas laikotarpis pasirengti teismo posėdžiui. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti šaukimai, reglamentuojami Teismų administracinių ir kanceliarijos taisyklių 46 straipsnio 3 dalyje. Šaukimas į apklausą paprastai turi būti įteikiamas likus bent penkioms dienoms iki apklausos dienos (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio 2 dalis).

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Slovakijos teismai mokesčių už vaizdo konferencijas netaiko.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Slovakijos teisėje nėra specialių nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojami šie klausimai. Paprastai posėdžio pradžioje teismas turi informuoti asmenį apie jo procesines teises ir pareigas, nebent asmeniui atstovauja advokatas arba bylos šalis yra valstybė, valstybės valdžios institucija arba teisinę kvalifikaciją turinčio asmens atstovaujamas juridinis asmuo (Civilinio proceso kodekso 160 straipsnis).

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Slovakijos teisėje nėra jokių konkrečių nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojami su vaizdo konferencijomis susiję klausimai. Dėl konkrečios procedūros sprendžiama atitinkamų teismų ad hoc sudaromu tarpusavio susitarimu. Žinoma, taikomos bendrosios nuostatos dėl apklausiamo asmens tapatybės patikros (Civilinio proceso kodekso 200 straipsnis). [Teismas] patikrina tapatybės kortelės arba paso duomenis. Teismo posėdžio pradžioje turi būti nustatyta liudytojo tapatybė ir visos aplinkybės, kurios galėtų paveikti liudytojo patikimumą (šeimos ryšiai ir pan.).

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Slovakijos teisėje šie klausimai specialiosiomis nuostatomis reglamentuojami tik baudžiamosiose, bet ne civilinėse bylose.

Tačiau pagal Civilinio proceso kodekso 196 straipsnio 2 dalį teismai kiekvieno teismo posėdžio pradžioje informuoja liudytojus apie jų parodymų svarbą, liudytojų teises ir pareigas (sakyti tiesą ir nieko nenutylėti) ir baudžiamąsias melagingų parodymų pasekmes.

Jeigu prašantysis teismas prašo, kad apklausiamas liudytojas, ekspertas ar bylos šalis prisiektų pagal jo teisę, toks prašymas nelaikomas prieštaraujančiu Slovakijos viešajai tvarka (slovak. ordre public). Priesaikos tekstą galima rasti Tarptautinės privatinės teisės ir proceso įstatyme (Įstatymo Nr. 97/1963 58b straipsnis).

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Visi Slovakijos teismai turi administratorių, į kurį galima kreiptis siekiant suplanuoti vaizdo ryšio išbandymą, nustatyti posėdžio datą ir pan. Administratorius yra apmokytas dirbti su vaizdo konferencijos įranga. Kilus sunkumams administratorius gali susisiekti su teismo technikos specialistu ir pasirūpinti, kad šis specialistas atvyktų teismo posėdžio dieną.

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Būtina pateikti techninę informaciją, reikalingą, kad būtų nustatytas ryšys su prašančiojo teismo įranga, ir, prireikus, informaciją apie vertėją žodžiu.

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

Gali būti taikomos abi procedūros. Prašyme reikėtų aiškiai nurodyti, kurią procedūrą prašantysis teismas turi omenyje.

Jeigu prašymas pateikiamas pagal reglamento 12–14 straipsnius, posėdžiui taikomos Teismo proceso kodekso nuostatos dėl įrodymų rinkimo.

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Civilinėse ir komercinėse bylose tokių apribojimų nėra. Liudytojai, ekspertai ir šalys gali būti apklausiami per vaizdo konferenciją.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Apribojimų nėra.

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Ne.

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Vaizdo konferencija rengiamų posėdžių nedraudžiama įrašinėti, tačiau ne visuose teismuose yra reikalinga įranga. Teikiant prašymą reikėtų konkrečiai dėl jos pasiteirauti.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Jeigu prašymas pateikiamas pagal 12–14 straipsnius, posėdis rengiamas suomių arba švedų kalba. Jeigu pagal 19–21 straipsnius tiesiogiai renkami įrodymai, prašantysis teismas nusprendžia, kokią kalbą vartoti.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Jeigu prašymas pateikiamas pagal 12–14 straipsnius, dėl vertėjų žodžiu darbo organizavimo ir jų paskyrimo gali susitarti prašantysis ir prašomasis teismai. Jeigu prašymas pateikiamas pagal 19–21 straipsnius, už vertėjų žodžiu įdarbinimą ir paskyrimą yra atsakingas prašantysis teismas.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

Jeigu prašymai pateikiami pagal 12–14 straipsnius, prašomasis teismas privalo išsiųsti rašytinį šaukimą į teismą. Pageidautina, kad nuo šaukimo gavimo iki posėdžio datos būtų bent dvi ar trys savaitės. Jeigu prašymas pateikiamas pagal 19–21 straipsnius, už paslaugas ir tvarkos nustatymą yra atsakingas prašantysis teismas.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Jeigu asmuo apklausiamas pagal reglamento 12–14 straipsnius teisme, kuriame yra vaizdo įranga, paprastai dėl vaizdo konferencijos įrangos naudojimo papildomų išlaidų nepatiriama. Jeigu asmuo apklausiamas pagal reglamento 19–21 straipsnius ne teisme, prašantysis teismas privalo padengti vaizdo konferencijos išlaidas.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Pagal 19 straipsnio 2 dalį prašantysis teismas privalo atitinkamam asmeniui pranešti, kad dalyvavimas posėdyje yra savanoriškas.

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Jeigu prašymas pateikiamas pagal 12–14 straipsnius, prašomasis teismas privalo nustatyti apklaustino asmens tapatybę ir prireikus ją patikrinti pagal to asmens tapatybės kortelę arba pasą. Jeigu prašymas pateikiamas pagal 19–21 straipsnius, patikrinti apklaustino asmens tapatybę privalo prašantysis teismas.

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Tiesiogiai renkant įrodymus pagal 19–21 straipsnius priesaikų davimui netaikomi jokie ypatingi reikalavimai. Priesaika duodama pagal teisės aktus, taikomus liudytoją apklausančiam teismui.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Šiuo tikslu prašomasis teismas privalo nurodyti kontaktinį asmenį.

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

– Prašantysis teismas turėtų nurodyti kontaktinį asmenį, kuris yra atsakingas už techninius ir konkrečius (teisinius) klausimus.

– Prašyme turėtų būti nurodyti kontaktinio asmens kontaktiniai duomenys (e. pašto adresas ir (arba) telefono numeris), kad su juo būtų galima susisiekti per posėdį, jei, pavyzdžiui, kiltų vaizdo ryšio problemų.

– Jeigu valstybės yra skirtingose laiko zonose, prašyme reikėtų nurodyti, ar nurodytas posėdžio laikas yra prašančiosios, ar prašomosios valstybės laikas.

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

Taip, įrodymai gali būti renkami per vaizdo konferenciją dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tiesiogiai šios valstybės narės teismo.

Įstatymo (2003:493) dėl ES reglamento dėl įrodymų rinkimo civilinėse ir komercinėse bylose (toliau – Įrodymų rinkimo reglamentas) 5 straipsnyje nustatyta, kad įrodymus renka apylinkių teismai (tingsrätter) ir kad turi būti taikomos Teismo proceso kodekso (rättegångsbalken) nuostatos dėl įrodymų rinkimo ne per pagrindinį posėdį (35 skyriaus 8–11 straipsniai), nebent tame reglamente nustatyta kitaip.

Reikėtų pažymėti, kad tais atvejais, kai Įrodymų rinkimo reglamentas netaikytinas, nuostatų dėl įrodymų rinkimo yra pateikiama kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, Įstatyme (1946:816) dėl įrodymų rinkimo užsienio teisme.

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Per vaizdo konferenciją gali būti apklausiamas bet kuris asmuo, kurį būtina apklausti.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Nenustatyta jokių specialių apribojimų.

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Įrodymus renka apylinkių teismai. Jokių kitų specialių apribojimų nenustatyta.

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Taip, tai leidžiama, yra prieinama įranga.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

a) Posėdis turi vykti švedų kalba, tačiau teismas gali pakviesti vertėją žodžiu

b) Tai priklauso nuo prašančiosios valstybės taisyklių.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

a) Jeigu apklausa vykdoma Švedijoje, dėl vertėjų žodžiu dalyvavimo ir jo būdų sprendžia Švedijos teismas.

b) Prašančiajam teismui pageidaujant, Vyriausybės kanceliarija (centrinė įstaiga pagal Reglamentą dėl įrodymų rinkimo), prireikus, gali jam padėti surasti vertėją žodžiu. Vyriausybės kanceliarija ir prašantysis teismas gali susitarti, kokiu būdu vertėjas žodžiu dalyvauja posėdyje (Įrodymų rinkimo reglamento 20 straipsnio 2 dalis).

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

a) Atsakingas teismas išsiunčia šaukimą asmeniui, kurį reikia apklausti. Šaukime nurodomas laikas ir vieta. Įstatymais nėra nustatyta, kiek laiko turi būti suteikiama nustatant posėdžio datą, tačiau šaukiamasis asmuo turi turėti pakankamai laiko šaukimo reikalavimams įvykdyti (vadinamasis pagrįstos trukmės laikotarpis).

b) Tai priklauso nuo prašančiosios valstybės taisyklių.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Jeigu to prašo Švedijos teismas, prašantysis teismas turi padengti ekspertų ir vertėjų žodžiu išlaidas, taip pat išlaidas, patirtas dėl vykdymo prašymo pagal specialią procedūrą, ir ryšių technologijų išlaidas, pavyzdžiui, vaizdo ir telekonferencijos išlaidas (žr. Įrodymų rinkimo reglamento 22 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 3 bei 4 dalis).

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Prašantysis teismas turi pranešti atitinkamam asmeniui, kad įrodymai pagal Įrodymų rinkimo reglamento 19 straipsnį renkami savanoriškai.

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Šiuo tikslu asmens tapatybės patikrai netaikoma jokia speciali tvarka.

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Paprastai taikomos nacionalinės taisyklės dėl priesaikų, o 19 straipsnio taikymui nenustatyta jokių konkrečių sąlygų ar informavimo reikalavimų.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Visuose teismuose yra darbuotojų, galinčių valdyti vaizdo konferencijų įrangą.

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Paprastai jokios papildomos informacijos nereikalaujama.