Nacionalinės taisyklės dėl porai, kurios santykiai turi tarptautinį aspektą, sudarius civilinę partnerystę įgytos nuosavybės padalijimo, partnerystę nutraukus arba mirus
Sąjungos piliečiai vis dažniau išvyksta iš savo šalies studijuoti, dirbti ar sukuria šeimą kitoje ES šalyje. Dėl to atsiranda vis daugiau tarptautinių porų: tiek susituokusių, tiek užregistravusių partnerystę.
Tarptautinės poros yra poros, kurių partneriai turi skirtingą pilietybę, gyvena kitoje nei jų gimtoji ES šalyje arba turi nuosavybės skirtingose šalyse. Tarptautinės poros, tiek susituokusios, tiek užregistravusios partnerystę, turi valdyti savo turtą, o santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium arba vieno iš partnerių mirties atveju jį padalinti.
Šiose situacijose tarptautinėms poroms padeda ES taisyklės. Šios taisyklės taikomos 18 ES šalių: Švedijoje, Belgijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Italijoje, Maltoje, Liuksemburge, Vokietijoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Bulgarijoje, Suomijoje ir Kipre.
Šiose taisyklėse nustatoma, kurios ES valstybės narės teismai turėtų spręsti klausimus, susijusius su tarptautinės poros turtu, ir kuri teisė turėtų būti taikoma sprendžiant šiuos klausimus. Taisyklėmis taip pat supaprastinamas vienos ES šalies teismo sprendimų arba notarinių dokumentų pripažinimas ir vykdymas kitoje ES šalyje.
Norėdami gauti išsamios su valstybe susijusios informacijos, pasirinkite atitinkamos šalies vėliavą.
Jei prireiktų papildomos informacijos, kreipkitės į atitinkamos ES šalies institucijas arba teisės specialistus.
Informacijos galite rasti ir Europos Sąjungos notariatų tarybos svetainėje http://www.coupleseurope.eu/lt/home.
Šį puslapį tvarko Europos Komisija. Šiame tinklalapyje pateikta informacija nebūtinai atitinka Europos Komisijos oficialią poziciją. Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą informaciją arba duomenis. Informacija apie ES tinklalapių autorių teises pateikiama teisiniame pranešime.
Ne. Čekijos teisės aktuose pripažįstama tik vienos formos registruota partnerystė, t. y. nuolatinė dviejų tos pačios lyties asmenų sąjunga, sudaryta įstatyme nustatyta tvarka.
Registruotų partnerių turtui specialus teisinis režimas netaikomas. Dėl registruotos partnerystės turtas netampa bendru.
Registruotų partnerių turtui specialus teisinis režimas netaikomas. Jų turtui taikomos bendrosios taisyklės dėl nuosavybės teisės, bendros nuosavybės teisės ir įsipareigojimų, neatsižvelgiant į tai, jog yra įregistruota partnerystė.
Ne, išskyrus tai, kad dėl registruotos partnerystės turtas negali tapti bendru.
Registruotos partnerystės pasibaigimas neturi jokios įtakos buvusių registruotų partnerių turto režimui.
Registruotas partneris yra mirusiojo pirmos ir antros eilės paveldėtojas pagal įstatymą. Kitais aspektais vieno iš registruotų partnerių mirtis neturi jokios įtakos kito partnerio turto režimui.
Registruotų partnerių turtui specialus teisinis režimas netaikomas. Kilus ginčui dėl turto ir įsipareigojimų įgaliojimus imtis veiksmų turi teismas.
Registruotų partnerių turtui specialus teisinis režimas netaikomas. Jų turtui taikomos bendrosios taisyklės dėl nuosavybės teisės, bendros nuosavybės teisės ir įsipareigojimų, neatsižvelgiant į tai, jog yra įregistruota partnerystė.
Registruotų partnerių turtui specialus teisinis režimas netaikomas. Jei buvę registruoti partneriai turi bendrąja nuosavybės teise priklausančio turto arba bendrų įsipareigojimų, taikomos įprastos teisės nuostatos dėl bendrosios nuosavybės ir įsipareigojimų.
Teisinė procedūra, kuria nustatoma arba perleidžiama daiktinė teisė į nekilnojamąjį turtą, arba procedūra, kuria tokios teisės pakeičiamos arba panaikinamos, turi būti įforminta raštu. Jei perleidžiama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kuris įregistruotas viešajame registre, nuosavybės teisės pakeitimas įsigalioja padarius įrašą tame registre.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Kadangi 2017 m. spalio 1 d. įsigaliojo įstatymas, kuriame numatyta tos pačios lyties asmenų teisė susituokti (vok. Gesetz zur Einführung des Rechts auf Eheschließung für Personen gleichen Geschlechts), Vokietijoje nebegalima sudaryti registruotos partnerystės. Nuo tada tos pačios lyties poros gali sudaryti santuoką taip pat, kaip priešingos lyties poros. Jau įregistruota partnerystė gali būti pakeičiama į santuoką. Tačiau to daryti neprivaloma; esama registruota partnerystė gali būti tęsiama tokia pačia forma, kaip anksčiau.
Pagal Registruotos partnerystės įstatymą (vok. Gesetz über die Eingetragene Lebenspartnerschaft) Vokietijoje tos pačios lyties poros nuo 2001 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. (įskaitytinai) galėjo sudaryti registruotą partnerystę. Registruotos partnerystės teisiniai padariniai iš esmės buvo (ir toliau yra) grindžiami santuokos teisiniais padariniais.
Registruotiems partneriams taikomas atskiro turto, išskyrus įregistravus partnerystę įgyto turto vertės padidėjimą, režimas (vok. Zugewinngemeinschaft), nebent registruotos partnerystės sutartyje jie susitaria kitaip. Registruotai partnerystei mutatis mutandis taikomos nuostatos dėl įstatyme nustatyto sutuoktinių turto režimo (Registruotos partnerystės įstatymo 6 straipsnis). Registruotos partnerystės sutartimi (Registruotos partnerystės įstatymo 7 straipsnis) gali būti nustatytas kitoks turto režimas (turto atskyrimo (vok. Gütertrennung) arba turto bendrumo (vok. Gütergemeinschaft) režimas).
Pirmiau pateikta informacija dėl sutuoktinių turto režimo mutatis mutandis taikoma registruotos partnerystės atveju.
Jei registruoti partneriai gyvena skyrium, vienas iš partnerių gali iš kito reikalauti išlaikymo, proporcingo abiejų partnerių gyvenimo sąlygoms, pajėgumui uždirbti ir finansinei padėčiai. Mutatis mutandis taikomos nuostatos dėl išlaikymo gyvenimo skyrium atveju (Registruotos partnerystės įstatymo 12 straipsnis). Dėl išlaikymo registruotą partnerystę nutraukus mutatis mutandis taikomos nuostatos dėl išlaikymo nutraukus santuoką ir pensijos išlyginimo (vok. Versorgungsausgleich) (Registruotos partnerystės įstatymo 16 ir 20 straipsniai).
Įstatyme nustatyta registruoto partnerio paveldėjimo teisė yra lygiavertė tai pačiai sutuoktinio teisei (Registruotos partnerystės įstatymo 10 straipsnis).
Šeimos bylų teismas (vok. Familiengericht) turi jurisdikciją nagrinėti bylas dėl registruotos partnerystės pasekmių turtui. Tokios bylos laikomos bylomis dėl registruotos partnerystės ir taikomos nuostatos, kuriomis reglamentuotas santuokos nutraukimo procesas.
Partnerystę įregistravęs asmuo paprastai atsako tik už savo skolas ir tik savo turtu; taip yra ir pagal įstatymus, kuriais reglamentuojamas sutuoktinių turtas. Tai netaikoma sandoriams, kurie sudaromi kasdieniams šeimos poreikiams tinkamai užtikrinti (Registruotos partnerystės įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, siejama su Civilinio kodekso 1357 straipsniu). Mutatis mutandis taikomos pastabos dėl galimų teisės perleisti apribojimų.
Būstas, kuris yra partnerių bendra nuolatinė gyvenamoji vieta, ir namų apyvokos daiktai gali būti padalijami gyvenant skyrium (Registruotos partnerystės įstatymo 13 ir 14 straipsniai) arba po registruotos partnerystės nutraukimo (Registruotos partnerystės įstatymo 17 straipsnis, siejamas su Civilinio kodekso 1568 straipsnio a ir b dalimis.
Jei partneriai pasirenka turto bendrumo režimą (vok. Gütergemeinschaft), jie turi žemės registro tarnybai pateikti notaro patvirtintą registruotos partnerystės sutartį ir pateikti prašymą dėl žemės registro įrašų keitimo. Visais kitais atvejais, t. y. jei partneriai pasirinko kitą turto režimą (ne turto bendrumo režimą), keisti žemės registro įrašų nebūtina.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Taip.
Nesantuokinė partnerystė (isp. parejas de hecho) valstybės lygmeniu civilinėje teisėje nereglamentuota, todėl dauguma autonominių sričių priėmė savo (civilinės teisės arba išimtinai administracines) taisykles, kuriose reglamentuotas nesantuokinės partnerystės sudarymas, jos teisinė sistema, pasekmės ir nutraukimo būdai bei pasekmės. Be to, Ispanijoje, be bendrosios civilinės teisės, kartu yra įvairių regioninių civilinės teisės sistemų (isp. derechos forales).
Kiekvienoje autonominėje srityje nesantuokinės partnerystės teisinis pripažinimas skiriasi (kaip ir santuokos ir nereglamentuotos partnerystės atveju). Šiuo klausimu tie regioniniai skirtumai gali būti įvairūs – nuo teisinio pripažinimo tiesiog atsižvelgiant į minimalų bendro gyvenimo faktinių santykių ar bendro gyvenimo faktinių santykių su bendru vaiku laikotarpį iki reikalavimo nesantuokinę partnerystę įregistruoti arba ją įregistruoti administraciniais tikslais. Keturiose autonominėse srityse (Balearų salose, Estremadūroje, Baskų krašte ir Galisijoje) netgi yra registrai, skirti įregistruoti partnerystę, arba jose partnerystės registracija privaloma.
Reikia pažymėti, kad administraciniai klausimai į reglamentavimo sritį neįtraukti, nes šioje informacijos suvestinėje pateikta nuorodų į išimtinai administracines taisykles dėl nesantuokinės partnerystės ir jos registravimo, kurias priėmė tam tikros autonominės sritys, kurios kitais atvejais neturi konstitucinės kompetencijos civilinės teisės srityje.
Įvairiose nustatytose taisyklėse nėra konkrečių nuostatų dėl finansų ar turto, susijusio su turtu, kuris buvo įsigytas, kol partnerius siejo nesantuokinė partnerystė. Sutuoktinių turtui taikomos taisyklės nesantuokinės partnerystės atveju netaikomos net pagal analogiją; tai reiškia, kad, jei asmenys, kuriuos sieja nesantuokinė partnerystė, nesudarė konkretaus susitarimo (isp. convenio), bus reikšmingos Civiliniame kodekse (isp. Código civil) (arba regionų kodeksuose (isp. códigos forales)) nustatytos taisyklės, taikomos bendrosios arba jungtinės nuosavybės (isp. condominios arba comunidades de bienes) atveju (dėl bendrosios civilinės teisės – Civilinio kodekso 392 ir paskesni straipsniai), jei turtas bendrai (isp. en común) priklauso abiem poroje gyvenantiems asmenims.
Šalys gali pačios susitarti dėl savo finansų ir turto. Šiuo tikslu daugumoje regioninių taisyklių yra konkrečių nuostatų dėl susitarimų, kuriuos šalys gali sudaryti. Pagal daugumą įstatymų tokie susitarimai turi būti sudaromi raštu, tačiau kai kuriuose regionuose (Balearų salose ir Kanarų salose) leidžiama sudaryti žodinius susitarimus.
Dėl rašytinių susitarimų paprastai yra priimtini tuo tikslu parengti vieši arba privatūs dokumentai, o įvairiose regioninėse taisyklėse šalims taip pat leidžiama įtraukti nuostatą dėl finansinės kompensacijos, jei santykiai pasibaigtų, o šalių finansinė padėtis skirtųsi.
Kai kuriuose regionuose susitarimą turi patvirtinti notaras. Taip yra Aragone, Kantabrijoje, Katalonijoje, Estremadūroje, Galisijoje ir Madride.
Taip, yra laisvės sudaryti sutartis apribojimų. Šių apribojimų, taikomų pagal skirtingas regionines taisykles, mastas skiriasi. Apskritai bet kokie susitarimai, kurie prieštarauja privalomiems įstatymams, ar kuriais partneriams nesuteikiamos lygios teisės, laikomi niekiniais; taip yra ir susitarimų, kurie vienam iš partnerių yra itin nepalankūs, atveju. Kai kuriuose įstatymuose taip pat konkrečiai numatyta, kad negalioja susitarimai, kurių dalykas yra išimtinai asmeninis arba kurie turi neigiamos įtakos sugyventinių privatumui. Be to, susitarimais negali būti pažeidžiamos trečiųjų šalių teisės.
Nesantuokinės partnerystės nutraukimo pasekmės iš esmės priklauso nuo bet kokių reikšmingų šalių sudarytų susitarimų. Kai kuriuose regionuose pora galbūt galėjo susitarti dėl finansinės kompensacijos skyrybų atveju, kai partnerių finansinė padėtis skiriasi. Bet kuriuo atveju nutraukus arba panaikinus partnerystę bendram turtui taikomos bendrosios civilinės teisės ir procesinės taisyklės. Kai kuriuose regionuose, pvz., Katalonijoje ir Aragone, teismas turi patvirtinti finansinę kompensaciją už vieno partnerio namų ūkio darbus ar darbą siekiant kito partnerio finansinių ar profesinių interesų.
Kai kuriose autonominėse srityse pergyvenusiam partneriui leidžiama mirusio partnerio turtą paveldėti tokia pačia tvarka, kaip susituokusių porų atveju. Be to, kai kuriose autonominėse srityse pripažįstama teisė paveldėti bendrus namų apyvokos daiktus, teisė vienus metus naudotis bendru būstu ar teisė perimti būsto nuomos sutartį.
Teisminės institucijos turi įgaliojimus nustatyti partnerystės nutraukimo pasekmes turtui. Bet kuriuo atveju dėl nesantuokinės partnerystės neatsiranda jokių specialių įgaliojimų, kaip yra sutuoktinių turto teisinio režimo atveju (Civilinio proceso kodekso 769 ir 807 straipsniai). Todėl kadangi turto paskirstymas yra teismo įgaliojimas, jam taikomos bendrosios taisyklės (Civilinio kodekso 50 ir paskesni straipsniai).
Apskritai įvairiuose regionuose nustatyta konkrečių nuostatų dėl pasekmių trečiosioms šalims, be to, kai kuriuose regionuose nustatyta, kad dėl nesantuokinės partnerystės negali būti pažeidžiamos trečiųjų šalių teisės. Tik keliose autonominėse srityse abu poroje gyvenantys asmenys yra solidariai atsakingi tretiesiems asmenims už tam tikras išlaidas (kaip yra Andalūzijos atveju).
Valstybės lygmeniu ar autonominėse srityse nėra konkrečių taisyklių dėl turto, priklausančio asmenims, kuriuos sieja nesantuokinė partnerystė, padalijimo ar likvidavimo. Paprastai bus taikomas bendro sutuoktinių turto teisinis režimas (nepadalinta abiejų partnerių nuosavybė), reglamentuotas Civilinio kodekso 392 straipsnyje ir paskesniuose straipsniuose, nepažeidžiant įvairių Ispanijos civilinės teisės sistemų nuostatų, taigi, likvidavimas bus vykdomas pagal bendrąsias taisykles, taikomas nepadalintam bendram turtui (Civilinio kodekso 400 straipsnis).
Kad būtų galima registruoti nekilnojamąjį turtą, notaras turi patvirtinti viešąjį dokumentą.
Registracijos procedūra priklauso nuo civilinės teisės nuostatų ir turi būti vykdoma atsižvelgiant į šias nuostatas. Jei partnerystė įregistruojama ir pripažįstama tik administracinės teisės srityje ir nesukelia tokių civilinės teisės pasekmių, registracijos tikslais bus laikoma, kad pora yra įprasti bendraturčiai. Bet kuriuo atveju privaloma laikytis viešiems ar autentiškiems dokumentams taikomų registracijos principų.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Prancūzijoje yra tik viena civilinės partnerystės forma – Civilinio solidarumo paktas (pranc. pacte civil de solidarité) arba PACS. Civilinio kodekso (pranc. Code civil) 515 straipsnio 1 dalyje civilinio solidarumo paktas apibrėžiamas kaip „dviejų pilnamečių skirtingos arba tos pačios lyties fizinių asmenų sutartis dėl bendro gyvenimo organizavimo“.
Registruotos partnerystės turi turtinių pasekmių tarp partnerių ir trečiųjų šalių atžvilgiu. Šios pasekmės nėra tokios radikalios kaip sutuoktinių turto teisinio režimo pasekmės, jos labiau atitinka partnerių pageidavimus.
Šie turtiniai santykiai reglamentuojami tam tikromis teisės normomis, susijusiomis su įgaliojimais, turto nuosavybe, partnerių teisėmis ir pareigomis civilinio solidarumo pakto galiojimo laikotarpiu.
Priešingu atveju partneriams taikomas tam tikras privalomas pirminis režimas, neatsižvelgiant į pasirinktą turto teisinį režimą. Šiuo požiūriu Civilinio kodekso 515 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad partneriai įsipareigoja gyventi kartu, teikti vienas kitam materialinę ir kitokią pagalbą. Be to, partneriai iš esmės solidariai atsako trečiosioms šalims už skolas, susidariusias vienam iš jų kasdieniams poreikiams tenkinti.
Pagal Prancūzijos teisę civilinio solidarumo pakto partneriai gali pasirinkti vieną iš dviejų turto teisinių režimų.
Pirma, režimą jus commune (nesant konkretaus susitarimo), t. y. visiško turto atskirumo režimą kartu su bendros nuosavybės prezumpcija nesant priešingų įrodymų. Taigi, kiekvienas partneris ir toliau laisvai administruoja savo turtą, juo naudojasi ir disponuoja, kiekvienas partneris lieka vienas pats atsakingas už asmenines skolas, susidariusias iki pakto sudarymo arba pakto galiojimo laikotarpiu (Civilinio kodekso 515 straipsnio 5 dalis). Tik tuo atveju, jei įrodoma, kad turto objektas nepriklauso vieno iš partnerių turtui, laikoma, kad jis jiems priklauso kartu, lygiomis dalimis.
Antra, partneriai gali pasirinkti sutartinį po pakto sudarymo įgyto turto bendros nuosavybės režimą. Civilinio solidarumo pakto galiojimo laikotarpiu kartu arba atskirai įgytas turtas laikomas priklausančiu bendrosios nuosavybės teise, lygiomis dalimis (Civilinio kodekso 515 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vis dėlto tam tikras Civilinio kodekso 515 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytas turtas lieka išimtinė kiekvieno partnerio nuosavybė, pavyzdžiui, po civilinio solidarumo pakto pasirašymo kiekvieno partnerio gautos pinigų sumos, kurios nėra panaudotos turtui įgyti, sukurtas turtas ir jo priklausiniai, asmeninis turtas, iki pradinio susitarimo arba jo pakeitimo įregistravimo partneriui priklausiusiomis lėšomis įgytas turtas arba jo dalys, kaip dovana arba paveldėjimo būdu gautomis lėšomis įgytas turtas arba jo dalys, taip pat turto dalys, įgytos aukcione pardavus vienam iš partnerių bendros nuosavybės teise priklausiusią nepadalyto palikimo arba dovanos dalį.
Beje, Prancūzijoje civilinio solidarumo paktas yra vienintelė civilinės partnerystės forma.
Partneriai savo civilinio solidarumo pakto susitarimą gali sudarytipas civilinės metrikacijos įstaigos pareigūną (pranc. officier de l’état civil) arba pas notarą (pranc. notaire).
Civilinio kodekso 515 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „civilinio solidarumo paktą sudarantys asmenys padaro bendrą pareiškimą savivaldybės, kurios teritorijoje jie pradeda gyventi kartu, civilinės būklės aktų įstaigai, o jeigu jiems kyla didelių kliūčių bendrai gyvenamajai vietai nustatyti, tada jie šį pareiškimą pateikia savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena vienas iš partnerių, civilinės būklės aktų įstaigai“. Ta proga partneriai civilinės būklės aktų įstaigai pristato savo pasirašytą susitarimą.
Civilinio solidarumo pakto susitarimas taip pat gali būti sudarytas notariniu aktu. Tada dokumentą rengiantis notaras gauna bendrą pareiškimą, įregistruoja paktą ir pasirūpina paskelbimo formalumais (Civilinio kodekso 515 straipsnio 3 dalies penkta pastraipa).
Partneriai gali pasirinkti po pakto sudarymo įgyto turto bendrosios nuosavybės tvarką, kaip apibrėžta Civilinio kodekso 515 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Priešingu atveju jiems taikomas įstatymu nustatytas visiško turto atskirumo režimas, nurodytas Civilinio kodekso 515 straipsnio 5 dalyje.
Civilinio solidarumo pakto galiojimo laikotarpiu partneriai gali nuspręsti pakoreguoti arba pakeisti turto teisinį režimą sudarydami susitarimo pakeitimą, kuris turi būti paskelbtas tokiu pačiu būdu kaip ir pradinis paktas. Jis perduodamas arba siunčiamas įregistruoti civilinės būklės aktų įstaigai arba notarui, priėmusiam(-ai) pradinį dokumentą (Civilinio kodekso 515 straipsnio 3 dalies šešta pastraipa).
Jeigu susitarime nenurodyta kitaip, civilinio solidarumo pakto partneriams taikytinas turto teisinis režimas yra visiško turto atskirumo režimas. Tačiau partneriai gali tiesiogiai pasirinkti po pakto sudarymo įgyto turto bendrosios nuosavybės tvarką, apibrėžtą Civilinio kodekso 515 straipsnio 5 dalies 1 punkte. „Partneriai gali pradiniame susitarime arba susitarimo pakeitime pasirinkti kartu ar atskirai įgyto turto bendrosios nuosavybės režimą nuo susitarimų įregistravimo momento. Tada laikoma, kad tas turtas partneriams priklauso lygiomis dalimis bendrosios nuosavybės teise ir vienas partneris negali prieš kitą panaudoti nelygių įnašų fakto“.
Nesvarbu, kuris teisinis režimas pasirenkamas, partneriams taip pat taikomas privalomas pirminis režimas, kuriuo apibrėžiamos jų teisės ir pareigos vienas kitam ir trečiosioms šalims. Šiuo požiūriu Civilinio kodekso 515 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad partneriai įsipareigoja gyventi kartu, teikti vienas kitam materialinę ir kitokią pagalbą. Be to, partneriai iš esmės solidariai atsako trečiosioms šalims už skolas, susidariusias vienam iš jų kasdieniams poreikiams tenkinti.
Civilinio kodekso 515 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad civilinio solidarumo paktas pasibaigia mirus vienam iš partnerių arba partneriams ar vienam iš partnerių susituokus. Tuo atveju paktas pasibaigia įvykio dieną. Paktas taip pat nutraukiamas bendru partnerių pareiškimu arba vienašališku vieno partnerio sprendimu.
Santykiams tarp partnerių civilinio solidarumo pakto pabaiga yra nutraukimo įregistravimo diena. Pakto pabaiga trečiosioms šalims yra paskelbimo formalumų užbaigimo diena.
Pasibaigus partnerystei arba pripažinus ją negaliojančia, turto teisinis režimas likviduojamas.
Pagal Civilinio kodekso 515 straipsnio 7 dalies dešimtą pastraipą partneriai atsakingi už teisių ir pareigų, kylančių iš civilinio solidarumo pakto, likvidavimą. Jeigu partneriai nepasiekia susitarimo, teisėjas nusprendžia tik dėl turtinių gyvenimo skyrium patvirtinimo pasekmių.
Kiekvienas partneris atgauna savo asmeninį turtą.
Bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas padalijamas perpus, jeigu nėra nustatyta kitokios sutartinės tvarkos. Visų pirma niekas neužkerta kelio buvusiems partneriams ir toliau turėti turto bendrosios nuosavybės teise.
Skolos tarp partnerių turi būti padengiamos.
Tarp partnerių galioja nuostatos dėl turto padalijimo pirmenybės tvarka (Civilinio kodekso 831 straipsnis, 831 straipsnio 2 dalis, 832 straipsnio 3 ir 4 dalys).
Vieno iš partnerių mirtis reiškia registruotos partnerystės pabaigą mirties dieną ir pirmiau aprašyta tvarka šią dieną likviduojamas turto teisinis režimas.
Pagal Prancūzijos paveldėjimo teisę pergyvenęs partneris nėra įpėdinis pagal įstatymą. Tačiau jis gali būti paskirtas įpėdiniu sudarant testamentą.
Pergyvenęs partneris gali pareikalauti teisės laikinai vienus metus naudotis nekilnojamuoju turtu, kuriame jis faktiškai gyveno kaip pagrindinėje savo gyvenamojoje vietoje partnerio mirties dieną (kaip numatyta 763 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose).
Tačiau ta teisė nėra imperatyvi, palikėjas gali testamentu ją iš pergyvenusio partnerio atimti.
Pergyvenęs partneris taip pat gali prašyti, kad jam pirmenybės tvarka būtų priskirta sutuoktinių bendra nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu palikėjas tai konkrečiai nurodė testamente (Civilinio kodekso 515 straipsnio 6 dalies antra pastraipa).
Šeimos bylų teismo teisėjas (pranc. juge aux affaires familiales, JAF) turi jurisdikciją nagrinėti civilinio solidarumo pakto partnerių ar sugyventinių bendrosios nuosavybės klausimus (2009 m. gegužės 12 d. Įstatymas Nr. 2009-506 dėl teisės nuostatų supaprastinimo (pranc. loi n° 2009-506 du 12 mai 2009 sur la simplification du droit), 2009 m. gruodžio 17 d. Dekretas Nr. 2009-1591 dėl šeimos bylų teismo teisėjo vykdomo proceso, susijusio su sutuoktinių turto teisiniais režimais ir bendra nuosavybe (pranc. décret n° 2009-1591 du 17 décembre 2009 relatif à la procédure devant le juge aux affaires familiales en matière de régimes matrimoniaux et d’indivisions), 2010 m. birželio 16 d. Aplinkraštis CIV/10/10 dėl šeimos bylų teismo teisėjo įgaliojimų, susijusių su likvidavimu (pranc. circulaire CIV/10/10 du 16 juin 2010 sur les compétences du juge aux affaires familiales en matière de liquidation)).
Pagal Civilinio kodekso 515 straipsnio 4 dalį, kuri taikoma neatsižvelgiant į partnerių pasirinktą turto teisinį režimą, partneriai solidariai atsako trečiosioms šalims už skolas, susidariusias vienam iš jų kasdieniams poreikiams tenkinti. Tačiau solidarioji atsakomybė netaikoma išlaidoms, kurios yra akivaizdžiai per didelės. Solidarioji atsakomybė taip pat netaikoma, jeigu tokia skola susidarė nesant abiejų partnerių sutikimo dėl išperkamosios nuomos arba paskolų, nebent tai yra mažos sumos, reikalingos kasdieniams poreikiams, o jeigu paskolų paimta daug – bendra jų suma, atsižvelgiant į namų ūkio gyvenimo būdą, nėra akivaizdžiai per didelė.
Pagal Civilinio kodekso 515 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą partneris, kuris turi tik jam priklausančio kilnojamojo turto, sąžiningų trečiųjų šalių atžvilgiu laikomas turinčiu teisę tą turtą valdyti, juo naudotis ar disponuoti.
Pagal Civilinio kodekso 515 straipsnio 7 dalies dešimtą pastraipą pasibaigus civilinio solidarumo paktui partneriai atsakingi už teisių ir pareigų, kylančių iš civilinio solidarumo pakto, likvidavimą. Jeigu partneriai nepasiekia susitarimo, teisėjas nusprendžia tik dėl turtinių gyvenimo skyrium patvirtinimo pasekmių.
Turtas gali būti pasidalijamas taikiu susitarimu arba padalijamas teismine tvarka. Siekdami pasidalyti turtą taikiu susitarimu, partneriai parengia susitarimą dėl turto padalijimo. Jeigu dalijamas turtas, dėl kurio būtina žemės registracija, jis padalijamas notariniu aktu. Turtas dalijamas teismine tvarka, jeigu šalys nepasiekia sutarimo dėl turto likvidavimo arba paskirstymo. Teisėjas priima nutartis dėl prašymų toliau bendrai valdyti turtą arba jį paskirstyti nelygiomis dalimis (Civilinio kodekso 831 straipsnis).
Jeigu partneriams buvo taikomas turto teisinis režimas jus commune, t. y. visiško turto atskirumo režimas, visas turtas, kurio priklausymą nuosavybės teise vienam arba kitam partneriui partneriai sugebėjo įrodyti, grąžinamas jo savininkui. Panašiai partnerio asmeninės skolos lieka asmeninėmis. Kita vertus, turtas, kurio priklausymas nuosavybės teise vienam arba kitam partneriui nebuvo įrodytas, laikomas priklausančiu perpus abiem partneriams bendrosios nuosavybės teise.
Jeigu partneriai pasirinko taikyti sutartinį po pakto sudarymo įgyto turto bendrosios nuosavybės režimą, laikoma, kad bendrosios nuosavybės teise turimas turtas priklauso kiekvienam partneriui lygiomis dalimis. Atitinkamai bendrosios nuosavybės teise turimas turtas partneriams bus padalijamas perpus, išskyrus turtą, kuris lieka kiekvieno partnerio nuosavybė (žr. minėtas nuostatas ir Civilinio kodekso 515 straipsnio 5 dalies 2 punktą).
Tarp partnerių galioja nuostatos dėl turto padalijimo pirmenybės tvarka (Civilinio kodekso 831 straipsnis, 831 straipsnio 2 dalis, 832 straipsnio 3 ir 4 dalys).
Jeigu turtas, dėl kurio būtina žemės registracija (kitaip tariant, nekilnojamasis turtas), pasidalijamas taikiu susitarimu, likvidavimo ir padalijimo aktas turi būti notarinis.
Civilinio kodekso 710 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „siekiant, kad būtų atlikti žemės registracijos formalumai, bet kuris veiksmas arba teisė turi būti grindžiami Prancūzijoje praktikuojančio notaro priimtu notariniu aktu, teismo sprendimu arba administracinės institucijos autentišku dokumentu“.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Liuksemburge yra tik viena registruotos partnerystės tvarka (pranc. régime de partenariat enregistré), nustatyta 2004 m. liepos 9 d. Įstatymu dėl tam tikrų partnerysčių teisinių pasekmių (pranc. loi du 9 juillet 2004 relative aux effets légaux de certains partenariats) (toliau – įstatymas). Vėliau įstatymas buvo papildytas.
Šiame įstatyme partnerystė apibrėžiama kaip dviejų skirtingų lyčių arba tos pačios lyties asmenų, kurie gyvena kartu kaip pora ir pateikė pareiškimą savivaldybės, kurioje yra jų bendra gyvenamoji vieta (pranc. domicile) arba būstas, civilinės metrikacijos pareigūnui (pranc. officier de l’état civil), bendras gyvenimas.
Pagal įstatymo 10 straipsnį, nesant konkretaus susitarimo, įprastas teisinis režimas yra visiško sutuoktinių turto atskirumo režimas. Taigi kiekvienas iš partnerių išlaiko (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį) turtą, kurio nuosavybės teisę jis gali įrodyti, išmokas ir pajamas iš savo turto bei pajamas iš darbo. Bendrosios nuosavybės prezumpcija taikoma turtui, kurio nuosavybės teisės negali įrodyti nė vienas partneris.
Partneriai gali nukrypti nuo teisinio režimo, įregistruotiname susitarime nurodydami partnerystės turtines pasekmes.
Be to, įstatyme numatyta pirminė teisinė tvarka, taikoma visoms partnerystėms. Todėl proporcingai atitinkamoms partnerių turtinėms galimybėms būtina teikti materialinę savitarpio pagalbą (pranc. apport mutuel d’une aide matérielle). Be to, kiekvienas partneris lieka vienintelis atsakingas už asmenines skolas, atsiradusias prieš sudarant partnerystę arba jos laikotarpiu. Galiausiai partneriai negali individualiai disponuoti teisėmis, kuriomis užtikrinamas bendras būstas, ar jo įranga.
Partneriai pagal įstatymą naudojasi tokia pačia socialine apsauga kaip ir susituokę asmenys, pvz., jie turi teisę gauti maitintojo netekimo pensiją ir naudotis tokia pačia mokesčių lengvata, kaip ir susituokę asmenys, įskaitant registracijos mokesčius, paveldimo turto mokestį ir tiesioginius mokesčius.
Teisinė tvarka taikoma vienai Liuksemburge taikomai registruotos partnerystės formai.
Partneriai gali nuspręsti nesudaryti jokio susitarimo dėl turto teisinio režimo. Šiuo atveju jų partnerystei bus taikomas įstatyminis režimas. Arba jie gali sudaryti susitarimą, kuriame nurodo savo partnerystės turtines pasekmes.
Apie tokio susitarimo buvimą turi būti pranešta civilinės metrikacijos pareigūnui, kai pateikiamas pareiškimas dėl partnerystės. Civilinės metrikacijos pareigūno prašymu susitarimas per tris darbo dienas perduodamas prokuratūrai (pranc. Parquet Général), kur jis užregistruojamas ir saugomas civiliniame registre (pranc. Répertoire Civil). Užregistruotas civilinės metrikacijos registre pareiškimas dėl partnerystės tampa vykdytinas prieš trečiuosius asmenis.
Partneriai gali laisvai iš dalies keisti arba pakeisti kitu savo turto teisinį režimą, pasirašydami iš dalies keičiantį susitarimą (pranc. convention modificative), kuris turi būti pateikiamas pirminį dokumentą gavusiam civilinės metrikacijos pareigūnui. Apie kiekvieną paskesnį pakeitimą prokuratūrai turi būti pranešama atliekant tuos pačius formalumus.
Laisvė sudaryti registruotą partnerystę ribojama. Kiekvienai partnerystei taikoma pirminė teisinė tvarka, susijusi su tam tikromis turtinėmis pasekmėmis, nuo kurių susitarimu negalima nukrypti.
Todėl partneriai privalo vienas kitam teikti materialinę pagalbą. Abu partneriai turi prisidėti prie partnerystės išlaidų proporcingai savo atitinkamoms turtinėms galimybėms. Partneriai yra solidariai atsakingi tretiesiems asmenims už skolas, atsiradusias siekiant patenkinti kasdienius savo namų ūkio arba bendro būsto poreikius, net ir pasibaigus partnerystei. Tačiau solidarioji atsakomybė (pranc. solidarité) netaikoma išlaidoms, kurios, atsižvelgiant į namų ūkio gyvenimo būdą, sandorio naudingumą ar kitus požymius arba sandorį sudariusios trečiosios šalies sąžiningumą ar nesąžiningumą, yra akivaizdžiai per didelės. Kai perkama išsimokėtinai, solidarioji atsakomybė taikoma tik tuo atveju, jei su pirkimu sutinka abu partneriai.
Be to, partneriai negali savarankiškai disponuoti bendru būstu ir jo įranga. Partneris, kuris nesutiko su disponavimo veiksmu, gali prašyti jį pripažinti negaliojančiu (pranc. annulation).
Registruota partnerystė automatiškai nustoja galioti vieno iš partnerių santuokos ar mirties atveju nuo įvykio dienos.
Registruota partnerystė taip pat gali būti nutraukta bendru pareiškimu (pranc. déclaration conjointe) arba vienašaliu pareiškimu (pranc. déclaration unilatéral).
Nutraukimas (pranc. dissolution) įsigalioja pareiškimo įregistravimo dieną, kiek tai susiję su partnerių santykiais. Prieš trečiuosius asmenis pareiškimu galima remtis nuo jo įregistravimo civilinės metrikacijos registre momento.
Registruotos partnerystės nutraukimas reiškia turto teisinio režimo likvidavimą (pranc. liquidation). Jei susitarime nenumatyta kitaip, kiekvienas partneris atgauna savo asmeninį turtą, o bendras turtas jiems padalijamas po lygiai.
Tačiau buvę partneriai gali ir toliau valdyti turtą bendrosios nuosavybės teise (pranc. rester en indivision), jei jie to pageidauja.
Partnerystės pabaiga reiškia, kad nutraukiama tarpusavio materialinė pagalba, išskyrus atvejus, kai partneriai susitaria arba teismas nusprendžia kitaip.
Šeimos bylų teismas išimties tvarka gali skirti išlaikymą (pranc. aliments) vienam iš partnerių arba nurodyti taikyti skubias ir laikinas apsaugos priemones (pranc. mesures urgentes et provisoires), pagrįstas registruotos partnerystės pabaiga.
Liuksemburgo teisėje registruotos partnerystės pripažinimas negaliojančia nepripažįstamas.
Dėl vieno iš partnerių mirties partnerystė nutraukiama ir likviduojama.
Partneriai nėra teisiniai įpėdiniai, išskyrus atvejus, kai jie yra nurodyti testamente, sudarytame pagal įprastas taisykles.
Naujojo Civilinio proceso kodekso 1007–1 straipsnyje numatyta, kad šeimos bylų teismas nagrinėja prašymus dėl įmokų, susijusių su registruotos partnerystės išlaidomis, ir numato laikinąsias apsaugos priemones registruotos partnerystės nutraukimo atveju.
Visoms kitoms byloms taikoma bendroji teisė.
Abu partneriai laikomi solidariai atsakingais tretiesiems asmenims, net ir pasibaigus partnerystei, už skolas, kurios jiems arba vienam iš jų susidarė partnerystės laikotarpiu, kad būtų patenkinti kasdieniai jų namų ūkio poreikiai ir išlaidos, susijusios su bendru būstu.
Tačiau solidarioji atsakomybė netaikoma išlaidoms, kurios, atsižvelgiant į namų ūkio gyvenimo būdą, sandorio naudingumą ar kitus požymius arba sandorį sudariusios trečiosios šalies sąžiningumą ar nesąžiningumą, yra akivaizdžiai per didelės. Ji taip pat netaikoma įsipareigojimams, kylantiems iš pirkimo dalimis, išskyrus atvejus, kai sutartis sudaroma abiejų partnerių sutikimu.
Pagal minėtąsias taisykles kiekvienas partneris lieka vienintelis atsakingas už asmenines skolas, atsiradusias prieš sudarant partnerystę arba jos laikotarpiu.
Be to, partneriai negali savarankiškai disponuoti bendru būstu ir jo įranga. Partneris, kuris nesutiko su disponavimo veiksmu, gali prašyti jį panaikinti.
Pagal įprastą turto teisinį režimą kiekvienas partneris atgauna savo turtą ir asmenines skolas. Bendra nuosavybė padalijama pagal taikų susitarimą (pranc. à l’amiable) arba teismuose, jei šalims nepavyksta pasiekti susitarimo.
Taikomos bendrosios nuostatos, susijusios su bendrąja nuosavybe ir turto padalijimu (Civilinio kodekso 815 straipsnis ir tolesni straipsniai).
Visais klausimais, susijusiais su bendro turto išlaikymu ir pirmenybiniu paskirstymu, bendro turto pardavimu aukcione ir padalijimo pasekmėmis, daroma nuoroda į „Paveldėjimo“ nuostatas (Civilinio kodekso 718 straipsnis ir tolesni straipsniai).
Bet kuriuo atveju bet kokie inter vivos sandoriai (pranc. actes entre vifs), tiek neatlygintini, tiek atlygintini, kuriais perleidžiamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą (pranc. droits réels immobiliers), išskyrus pirmumo teises (pranc. privilèges) arba hipotekas (pranc. hypothèques), perrašomi į tos jurisdikcijos, kurioje yra nekilnojamasis turtas, hipotekos registrą (pranc. bureau de la conservation des hypothèques).
Taikomos iš dalies pakeisto 1905 m. rugsėjo 25 d. Įstatymo dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perrašymo (pranc. loi modifiée du 25 septembre 1905 sur la transcription des droits réels immobiliers) nuostatos.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Maltos teisėje numatyta „civilinės partnerystės“ forma yra „civilinė sąjunga“, kaip nurodyta Maltos teisyno 530 skyriuje – Civilinių sąjungų įstatyme. Registruoti partnerystę kaip civilinę sąjungą leidžiama tarp dviejų tos pačios lyties arba skirtingos lyties asmenų. Kai civilinė sąjunga užregistruojama, ji turi atitinkamas teisines civilinės santuokos pasekmes ir padarinius. Iki Kitų įstatymų (pakeitimo) teisyno 2017 m. Santuokos įstatymo įsigaliojimo sudarytos civilinės sąjungos partneriai per penkerius metus nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. gali savo civilinę sąjungą perregistruoti kaip santuoką. Kai civilinė sąjunga perregistruojama kaip santuoka, atlikus perregistravimą civilinė sąjunga pasibaigia, o atitinkama santuoka laikoma sudaryta nuo civilinės sąjungos sudarymo dienos.
Kadangi civilinė sąjunga ir civilinė santuoka turi tas pačias teisines pasekmes, net ir turto režimai yra tie patys. Maltos valstybė šalims, norinčioms sudaryti civilinę santuoką pagal Maltos teisę, suteikia laisvę pasirinkti režimą, pagal kurį bus reglamentuojamas jų turtas. Tačiau pagrindinis sutuoktinių turto teisinis režimas Maltoje yra visiško įgyto turto bendrumo režimas.
Jeigu nepasirenkama kito režimo, šis režimas pagal įstatymą taikomas kiekvienai sąjungai, nebent sąjungą sudariusios arba planuojančios sudaryti šalys nusprendžia, kad jų, kaip ir sutuoktinių, turtui būtų taikomas kitas Maltos teisės esmei neprieštaraujantis režimas. Minėtas kitas režimas turi būti nustatytas viešuoju aktu.
Kiti Maltoje galiojantys ir civilinėms sąjungoms taikomi sutuoktinių turto režimai yra visiško turto atskirumo režimas ir atskirai administruojamo likusio turto bendrumo režimas.
Pagal įstatyminį Maltos sutuoktinių turto teisinį režimą – visiško įgyto turto bendrumo režimą – numatyta, kad viskas, ką šalys įgyja po partnerystės sudarymo, priklauso bendram įgytam turtui ir atitinkamai priklauso abiem šalims vienodomis dalimis. Maltos teisėje konkrečiai numatyta, kas sudaro įgytą bendrą turtą, į jį neįtraukiamos kiekvienos šalies dovanos, paveldėtas turtas ir asmeninis turtas.
Pagal kitą sutuoktinių turto teisinį režimą, kurį šalys gali pasirinkti vietoje visiško įgyto turto bendrumo režimo, – visiško turto atskirumo režimą – numatyta, kad kiekviena šalis turi absoliučią teisę valdyti ir administruoti iki sąjungos sudarymo ir po sąjungos sudarymo įgytą turtą ir kitos šalies sutikimo nereikalaujama.
Pagal dar vieną sutuoktinių turto teisinį režimą, kurį šalys gali pasirinkti vietoje visiško įgyto turto bendrumo režimo, – atskirai administruojamo likusio turto bendrumo režimą – numatyta, kad kiekviena šalis turi teisę įgyti, valdyti ir administruoti savo vardu įsigytą turtą, tarsi tai būtų išimtinai jai nuosavybės teise priklausantis turtas. Tačiau pagal šį režimą šalims nėra užkertamas kelias kartu įsigyti turtą, kurį šalims tektų administruoti bendrai.Pagal visiško įgyto turto bendrumo režimą pagrindinė taisyklė yra ta, kad abi šalys privalo savo, kaip sutuoktinių, turtą valdyti ir administruoti bendrai. Tačiau pagal šį konkretų režimą Maltos teisėje skiriamas paprastas administravimas, t. y. tie veiksmai, kuriuos partnerystę sudaręs partneris gali atlikti vienas, ir ypatingas administravimas, t. y. tie veiksmai, kuriuos abi šalys atlieka bendrai. Maltos teisės normose išvardyti tik ypatingo administravimo veiksmai, todėl viskas, kas nėra konkrečiai nurodyta teisės normose, turi būti laikoma paprastu administravimu. Todėl oficialus reikalavimas, kurio, siekiant, kad visiško įgyto turto bendrumo režimas gerai veiktų, visada turi būti laikomasi, yra abiejų partnerystės šalių sutikimas. Jeigu daiktinei ar asmeninei teisei į kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą perduoti ar sukurti nebuvo duotas šalių sutikimas, šalies, kuri nedavė sutikimo, prašymu atitinkamą aktą galima pripažinti negaliojančiu.
Pagal visiško turto atskirumo režimą bendra taisyklė yra ta, kad kiekviena partnerystės šalis turi teisę valdyti ir administruoti turtą savo vardu be kitos šalies sutikimo.
Pagal atskirai administruojamo likusio turto bendrumo režimą bendra taisyklė yra ta, kad, kai viena iš partnerystės šalių nusprendžia savo iniciatyva įgyti turtą, ji prieš tai neprivalo gauti kitos šalies sutikimo, turtą įgijusi šalis turi teisę minėtą įgytą turtą valdyti ir administruoti savarankiškai. Kita vertus, kai abi partnerystės šalys ką nors įsigyja bendrai, laikoma, kad jos abi davė sutikimą ir todėl abi turi teisę minėtą įgytą turtą valdyti ir administruoti bendrai.
Pagal visiško įgyto turto bendrumo režimą partneriai privalo veikti kartu. Todėl jie neturi laisvės vieni valdyti ir administruoti turtą, išskyrus teisę atlikti tuos paprasto administravimo veiksmus, kuriems nereikalaujama abiejų šalių sutikimo.
Kita vertus, kai pasirenkamas visiško turto atskirumo režimas, kiekvienas partneris gali su savo vardu registruotu turtu elgtis savo nuožiūra ir kita šalis negali tam sukliudyti.
Pagal atskirai administruojamo likusio turto režimą, kai viena iš susitarimo šalių įgyja turtą be kitos šalies sutikimo, ji gali to turto režimą laisvai valdyti be apribojimų. Tačiau jeigu šalys turtą įsigyja bendrai, jos sprendimus dėl bendrai įgyto turto gali priimti tik kartu.
Galiojant visiško įgyto turto bendrumo režimui, teisės normose aiškiai numatyta, kad šis režimas veikia nuo santuokos sudarymo dienos ir baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba kai baigiasi santuoka. Be to, teisės normose numatyta, kad sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium gali būti prašoma teisinio turto padalijimo.
Atskirai administruojamo likusio turto bendrumo režimo atveju teisės aktuose numatyta, kad šis režimas, be kita ko, baigiasi pasibaigus santuokai ir patvirtinus sutuoktinių gyvenimą skyrium.
Tačiau jeigu taikomas visiško turto atskirumo režimas, sutuoktiniai, kurių santuoka pasibaigė, kurie pradėjo gyventi skyrium ar kurių santuoka buvo pripažinta negaliojančia, toliau valdo ir administruoja savo vardu įgytą turtą.
Tos pačios nuostatos taikomos ir registruotų partnerysčių atveju.
Taigi, santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium patvirtinimo ar santuokos pripažinimo negaliojančia pasekmės sutuoktinių turto atžvilgiu yra tokios, kad visą santuokos laikotarpiu įgytą turtą šalys pasidalija taikiu susitarimu arba jį padalija kompetentingas teismas savo sprendimu.
Mirus vienai iš šalių, Maltos paveldėjimo teisė taikoma tik tuo atveju, jeigu Malta turi jurisdikciją, ir pagrindinis veiksnys, į kurį atsižvelgiama, yra tai, ar šalis mirė sudariusi testamentą.
Kompetentinga institucija, sprendžianti su sutuoktinių turto teisiniais režimais susijusius klausimus, yra civilinių bylų teismas (Šeimos bylų skyrius).
Kai tarp partnerystės šalių pradeda veikti sutuoktinių turto teisinis režimas, dėl jo susidaro teisinis ryšys tarp partnerių ir – atitinkamais atvejais – trečiųjų šalių. Trečiosios šalys turi teisę įgyvendinti savo teises prieš abu partnerius kartu arba – atitinkamais atvejais – atskirai, priklausomai nuo to, su kuo jos sudarė sutartį arba skolinius santykius.
Turto padalijimo procedūra paprastai atliekama tuo etapu, kai šalys pradeda gyvenimo skyrium patvirtinimo arba santuokos nutraukimo procesą. Vykstant tokioms procedūroms, prieš kreipdamosi į kompetentingą teismą, šalys privalo pradėti taikinimo procesą – tarpininkui pavedama pabandyti sutaikyti šalis.
Jeigu taikinimas pavyksta, partneriai gali išsiskirti taikiai – tuo atveju jie viešuoju aktu susitaria dėl savo tarpusavio teisių, dėl teisių į vaikus ir dėl sutuoktinių turto pasidalijimo, o tada viešąjį aktą patikrina kompetentingas teismas, siekdamas užtikrinti, kad būtų išlaikyta šalių teisių pusiausvyra. Kai šią sutartį patvirtina kompetentingas teismas, ją patvirtina notaras ir ji užregistruojama, kad galiotų visais teisės tikslais, taip pat trečiųjų šalių atžvilgiu.
Jeigu taikinimo procedūra nepavyksta ir šalys nepasiekia taikaus susitarimo, jos turi pradėti atitinkamą procesą kompetentingame teisme – teisme jos prašo panaikinti sutuoktinių turto teisinį režimą, kad sutuoktinių turtas būtų joms padalytas. Kai kompetentingo teismo sprendimas tampa res judicata, minėtas sprendimas užregistruojamas, kad galiotų visais teisės tikslais, taip pat trečiųjų šalių atžvilgiu.
Kad Maltoje būtų galima įregistruoti nekilnojamąjį turtą, sutartį parengęs notaras šiuo tikslu pateikia notarinio patvirtinimo pažymą viešam registrui. Kai gaunama notarinio patvirtinimo pažyma, nekilnojamasis turtas įregistruojamas ir sutartis tampa teisiškai privaloma sutarties šalims ir trečiosioms šalims.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Be santuokos instituto, Austrijoje taip pat yra registruotos partnerystės institutas, numatytas Registruotos partnerystės įstatyme (vok. Eingetragene Partnerschaft-Gesetz, EPG).
Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu panaikino skirtingas priešingų lyčių ir tos pačios lyties poroms taikomas taisykles. Nuo 2019 m. sausio 1 d. tos pačios lyties poros Austrijoje gali sudaryti santuoką. Be to, nuo tada priešingų lyčių poros gali sudaryti registruotą partnerystę (anksčiau ją galėjo sudaryti tik tos pačios lyties poros).
Taisyklės, kuriomis reglamentuota registruota partnerystė, nuo santuokai taikomų taisyklių skiriasi labai nedaug, pvz., dėl minimalaus amžiaus (18 metų; dokumento, patvirtinančio, kad santuokai nėra kliūčių, nereikalaujama pateikti sulaukus 16 metų) ir dėl nutraukimo (leidžiama nutraukti, jei partneriai trejus metus gyveno skyrium; dėl santuokos išimtiniais atvejais nustatytas šešerių metų laikotarpis).
Kaip ir santuokos atveju, registruotos partnerystės atveju įprastas turto režimas yra turto atskyrimas (vok. Gütertrennung) (Austrijos civilinio kodekso (vok. Allgemeines Bürgerliches Gesetzbuch) 1217 straipsnio 2 dalis, siejama su 1233 straipsniu). Kiekvienas iš registruotų partnerių išsaugo turtą, kurį turėjo prieš įregistruodamas partnerystę, ir yra vienintelis įgyto turto savininkas. Kiekvienas iš registruotų partnerių taip pat yra vienintelis savo skolininkų kreditorius ir vienintelis savo kreditorių skolininkas.
Registruoti partneriai savo turto režimą gali reglamentuoti sudarydami registruotos partnerystės susitarimą; jiems taikomos tos pačios sąlygos, kaip ir susituokusioms poroms. Sudarydamos sutartinį susitarimą šalys gali pasirinkti kitą, o ne įprastą turto režimą. Kad tokios sutartys galiotų, jas turi patvirtinti notaras (Notarinio patvirtinimo įstatymo (vok. Notariatsaktsgesetz) 1 straipsnis).
Turinio atžvilgiu taisyklės yra tokios pačios kaip tos, kuriomis reglamentuota santuoka.
Turinio atžvilgiu taisyklės yra tokios pačios kaip tos, kuriomis reglamentuota santuoka (Registruotos partnerystės įstatymo 24 straipsnis ir paskesni straipsniai).
Turinio atžvilgiu taisyklės yra tokios pačios kaip tos, kuriomis reglamentuota santuoka (Registruotos partnerystės įstatymo 24 straipsnis ir paskesni straipsniai).
Turinio atžvilgiu taisyklės yra tokios pačios kaip tos, kuriomis reglamentuota santuoka.
Turinio atžvilgiu taisyklės yra tokios pačios kaip tos, kuriomis reglamentuota santuoka.
Turinio atžvilgiu taisyklės yra tokios pačios kaip tos, kuriomis reglamentuota santuoka.
Prašymą dėl nuosavybės teisės įrašymo į žemės registrą reikia pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, kurį norima įregistruoti.
Prašymas turi būti pateiktas raštu ir pasirašytas jį pateikusio asmens. Iš esmės parašas neprivalo būti patvirtintas, išskyrus atvejus, kai su prašymu pateikiama registracijos deklaracija (vok. Aufsandungserklärung).
Kartu su prašymu reikia pateikti viešą arba privatų dokumentą, kuriame būtų nurodyti teisiniai turto įsigijimo pagrindai (pvz., pirkimo sutartį), ir kuriame būtų patvirtinti šalių parašai. Be tikslių turto duomenų su privačiais dokumentais turi būti pateikiama registracijos deklaracija (vok. Aufsandungserklärung).
Registracijos deklaracija yra asmens, kurio teisė apribojama, suvaržoma, panaikinama ar perleidžiama kitam asmeniui (pirkimo sutarties atveju – pardavėjui), aiškus sutikimas dėl registracijos (įrašymo į žemės registrą). Registracijos deklaraciją turi patvirtinti teismas arba notaras ir pasirašyti susitariančioji šalis. Registracijos deklaracija taip pat gali būti pateikiama kartu su prašymu dėl nuosavybės teisės įrašymo į žemės registrą. Tokiu atveju ant prašymo esančius parašus turi patvirtinti teismas arba notaras.
Kartu su prašymu reikia pateikti pažymą apie mokestinių prievolių vykdymą (vok. steuerrechtliche Unbedenklichkeitsbescheinigung), atitinkančią Federalinio mokesčių kodekso (vok. Bundesabgabeordnung) 160 straipsnio reikalavimus. Pažyma laikoma mokesčių institucijos patvirtinimu, kad nėra kliūčių (dėl nesumokėtų mokesčių) įrašyti nuosavybės teisę į žemės registrą.
Jei prašymą parengia advokatas arba notaras, jį privaloma pateikti elektroniniu būdu. Tokiu atveju priedai turi būti dedami į elektroninių dokumentų archyvą. Tada vietoj mokesčių institucijos išduodamos pažymos apie mokestinių prievolių vykdymą galima pateikti advokato arba notaro parengtą įsivertinimo deklaraciją.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Portugalijos teisinėje sistemoje registruotos partnerystės nereglamentuojamos.
Tačiau Įstatyme Nr. 7/2001, atnaujintame 2009 m. gruodžio 31 d. Įstatymu Nr. 71/2018, nustatytos tam tikros partnerystės apsaugos priemonės. Šios priemonės nustatytos minėto įstatymo 3 straipsnyje ir apima teisę naudotis šeimos namais ir gauti pensiją, jei miršta vienas iš nesantuokinės partnerystės partnerių. Be to, Portugalijos civilinio kodekso (Código Civil) 2020 straipsnyje numatyta, kad mirusio partnerio mirties atveju turi būti mokama išlaikymo išmoka.
Pirmiau minėtų teisės aktų atnaujintas redakcijas portugalų kalba galima rasti šiose nuorodose:
Portugalijos civilinis kodeksas
Pastaba: Šioje informacijos suvestinėje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio, ji nėra išsami ir nėra privaloma informacijos centrui, Europos teisminiam tinklui civilinėse ir komercinėse bylose, teismams ar kitiems naudotojams. Visada reikia skaityti naujausią taikomų teisės aktų redakciją. Ši informacija nepakeičia teisinės konsultacijos su teisės specialistu.
Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo atsakymo į 1 klausimą.
Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo atsakymo į 1 klausimą.
Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo atsakymo į 1 klausimą.
Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo atsakymo į 1 klausimą.
Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo atsakymo į 1 klausimą.
Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo atsakymo į 1 klausimą.
Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo atsakymo į 1 klausimą.
Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo atsakymo į 1 klausimą.
Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo atsakymo į 1 klausimą.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Registruota partnerystė Slovėnijos teisinėje sistemoje nenumatyta.
/
/
/
/
/
/
/
/
/
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Suomijoje yra tik vienos rūšies registruota partnerystė. Asmenys, palaikantys santykius su tos pačios lyties asmenimis, partnerystę galėjo įregistruoti iki 2017 m.
2017 m. kovo mėn. pradžioje įsigaliojo Santuokos įstatymo ir Registruotos partnerystės įstatymo pakeitimai. Todėl Suomijoje nebėra galimybės įregistruoti partnerystę, tačiau tos pačios lyties asmenys gali susituokti.
Poros, sudariusios registruotą partnerystę, gali savo noru ją pakeisti į santuoką, jei partnerystė buvo registruota Suomijoje. Tačiau registruotą partnerystę keisti į santuoką neprivaloma; poros gali toliau likti sudariusios registruotą partnerystę, jei to pageidauja.
Registruotų partnerių turtui taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir santuokos atveju.
Prieš įregistruodami partnerystę arba ją įregistravę registruoti partneriai gali sudaryti susitarimą dėl sutuoktinių turto. Registruotos partnerystės pakeitimas į santuoką neturi įtakos susitarimo dėl partnerių turto, sudaryto prieš įregistruojant partnerystę arba registruotos partnerystės laikotarpiu, galiojimui.
Registruotų partnerių turtui taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir santuokos atveju.
Turto padalijimas nutraukus registruotą partnerystę vykdomas taip pat, kaip turto padalijimas nutraukus santuoką.
Turto padalijimas ar atskyrimas gali būti vykdomas apsisprendimo dėl registruotos partnerystės nutraukimo laikotarpiu, kai tik pateikiamas ieškinys apylinkės teismui. Bet kuris iš partnerystę įregistravusių asmenų gali prašyti, kad būtų vykdomas turto padalijimas.
Turto padalijimas kurio nors iš registruotų partnerių mirties atveju vykdomas taip pat, kaip sutuoktinio mirties atveju, o pergyvenęs partneris turi tas pačias teises, kaip ir našliu likęs sutuoktinis.
Suomijoje valdžios institucijos savo iniciatyva proceso nepradeda. Jei šalys dėl turto padalijimo nesusitaria, pagal prašymą apylinkės teismas (suom. Käräjäoikeus) paskiria administratorių turtui padalyti.
Registruotų partnerių turto režimo pasekmės partnerio ir trečiojo asmens teisiniams santykiams yra tokios pačios, kaip santuokinių turto režimo pasekmės tokiems santykiams.
Nutraukus registruotą partnerystę turto padalijimas vykdomas tokia pačia forma, kaip ir nutraukus santuoką.
Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įregistruojama pateikus prašymą įregistruoti nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės registracija įtraukiama į viešą nuosavybės teisių ir hipotekos registrą. Tada savininkas būna nurodytas nuosavybės teisės liudijime.
Jei dėl nekilnojamojo turto padalijimo ar atskyrimo pasikeičia jo savininkas, norint pateikti prašymą dėl nuosavybės teisės įregistravimo Suomijos nacionalinei žemės tarnybai [suom. Maanmittauslaitos] reikia nusiųsti susitarimo dėl nekilnojamojo turto padalijimo ar atskyrimo originalą, turto padalijimo priežasčių paaiškinimą (pavyzdžiui, apylinkės teismo pranešimą, kad jame nagrinėjama byla dėl partnerystės nutraukimo) ir turto perdavimo sandoriams taikomo mokesčio sumokėjimo kvitą.
Nuosavybės teisės į turtą, padalytą nutraukus registruotą partnerystę, registracijos laikotarpis prasideda įsigaliojus padalijimui. Registracijos laikotarpis yra šeši mėnesiai.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.
Ne, yra tik vienos formos registruota partnerystė; ją gali sudaryti tos pačios lyties poros. Tačiau galimybė įregistruoti partnerystę 2009 m. buvo panaikinta priėmus Švedijos santuokos kodekso pakeitimus, pagal kuriuos tos pačios lyties poroms leidžiama susituokti tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir skirtingų lyčių poroms. Santuokos kodekso nuostatos vienodai taikomos ir tos pačios lyties, ir skirtingų lyčių poroms. Tačiau iki 2009 m. įregistruota partnerystė galioja toliau, kol šalys jos nenutraukia, arba kol šalių prašymu ji nepakeičiama į santuoką.
Registruotiems partneriams taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir susituokusioms poroms.
Registruotiems partneriams taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir susituokusioms poroms.
Registruotiems partneriams taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir susituokusioms poroms.
Registruotiems partneriams taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir susituokusioms poroms.
Registruotiems partneriams taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir susituokusioms poroms.
Registruotiems partneriams taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir susituokusioms poroms.
Registruotiems partneriams taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir susituokusioms poroms.
Registruotiems partneriams taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir susituokusioms poroms.
Registruotiems partneriams taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir susituokusioms poroms.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.